Vėjaraupiai nuotraukose: kaip atrodo išbėrimas skirtinguose etapuose

Vėjaraupiai – tai itin užkrečiama virusinė liga, kuria dažniausiai serga vaikai, tačiau ji gali pasireikšti ir suaugusiems. Ligos požymiai yra gana aiškūs: karščiavimas, bendras silpnumas ir būdingas niežtintis išbėrimas. Kadangi išbėrimas kinta priklausomai nuo ligos stadijos, svarbu žinoti, kaip vėjaraupiai atrodo skirtingais etapais. Tinkamai atpažinus simptomus galima greičiau kreiptis į gydytoją ir išvengti komplikacijų.

Kas sukelia vėjaraupius ir kaip jie plinta

Vėjaraupius sukelia varicella-zoster virusas, priklausantis herpes virusų šeimai. Šis virusas plinta itin lengvai – oro lašeliniu būdu, kalbant, kosint ar čiaudint. Užsikrėsti galima ir per kontaktą su išbėrimo pūslelėmis. Virusas ypač pavojingas žmonėms, kurie dar nesirgo vėjaraupiais ir nebuvo paskiepyti. Po persirgimo žmogus įgyja viso gyvenimo imunitetą, tačiau vėliau virusas gali suaktyvėti iš naujo ir sukelti juostinę pūslelinę.

Pirmieji vėjaraupių simptomai

Vėjaraupių inkubacinis periodas trunka nuo 10 iki 21 dienos. Pirmieji požymiai dažnai būna nespecifiniai – primena paprastą peršalimą ar lengvą virusinę infekciją. Ligonis gali jausti:

  • lengvą karščiavimą (iki 38 °C);
  • nuovargį ir silpnumą;
  • gerklės skausmą ar galvos skausmą;
  • vaikams – irzlumą ar prastą apetitą.

Po šių simptomų, praėjus 1–2 dienoms, pasirodo būdingas išbėrimas. Būtent šis etapas leidžia atskirti vėjaraupius nuo kitų ligų.

Išbėrimo etapai: kaip atrodo vėjaraupiai skirtingose stadijose

Vėjaraupių bėrimas pereina kelis aiškius etapus, kuriuos galima atpažinti net be medicininių žinių. Dažnai vienu metu ant kūno būna kelių skirtingų stadijų pūslelių.

1. Raudonos dėmelės

Pirmiausia ant veido, krūtinės ar nugaros atsiranda mažos raudonos dėmelės, panašios į uodo įkandimus. Jos dažniausiai neskausmingos, bet niežti. Ši stadija trunka kelias valandas, kol dėmelės ima pūstis.

2. Pūslelės su skaidriu skysčiu

Raudonos dėmelės virsta pūslelėmis – mažais burbuliukais, pripildytais skaidraus skysčio. Jos labai niežti, todėl svarbu jų nekasyti, nes tai gali sukelti infekciją ar palikti randus. Šiuo metu žmogus yra labiausiai užkrečiamas kitiems.

3. Pūslelių džiūvimas ir šašai

Po 1–2 dienų pūslelės pradeda džiūti ir virsta šašais. Šiame etape sumažėja užkrečiamumas, tačiau niežulys išlieka. Svarbu neplėšti šašų – po jais formuojasi nauja oda.

4. Odos gijimas

Per 1–2 savaites oda pilnai sugyja, šašai nukrenta, o po jų kurį laiką gali likti šviesesni ar rausvi plotai. Tinkamai prižiūrint odą ir vengiant kasymo, randų paprastai nelieka.

Kaip atskirti vėjaraupius nuo kitų odos bėrimų

Vėjaraupių bėrimas turi kelis išskirtinius bruožus:

  • jis pasirodo bangomis – vienu metu matomos tiek dėmelės, tiek pūslelės ir šašai;
  • pirmiausia pasirodo ant veido, krūtinės ir nugaros, vėliau išplinta į galvos odą, rankas, kojas ir net burnos gleivinę;
  • pūslelės labai niežti, o išbėrimas nesimetriškas – t. y. nepasiskirstęs tolygiai abiejose kūno pusėse.

Skarlatina ar alerginiai bėrimai paprastai pasireiškia tolygiau ir neturi pūslelių su skysčiu, todėl vizualiai skiriasi nuo vėjaraupių.

Ką daryti, jei pastebėjote vėjaraupių požymius

Jeigu įtariate vėjaraupius, svarbu likti namuose ir izoliuotis nuo kitų asmenų, ypač nėščiųjų ir žmonių, turinčių susilpnintą imunitetą. Ligonį reikia stebėti – jei karščiavimas viršija 39 °C ar pasireiškia pūlingos pūslelės, būtina kreiptis į gydytoją. Gydymas dažniausiai yra simptominis:

  • temperatūrai mažinti – paracetamolis ar ibuprofenas (aspirino vartoti negalima);
  • niežuliui – kalamino losjonas, specialūs geliai ar gydytojo paskirti antihistamininiai vaistai;
  • oda turi būti švari – rekomenduojama prausiantis naudoti švelnius prausiklius be alkoholio ar kvepalų;
  • nagų trumpinimas padeda išvengti odos sužalojimo kasantis.

Ar galima išvengti vėjaraupių?

Efektyviausia profilaktikos priemonė yra vakcina nuo vėjaraupių. Skiepijimas rekomenduojamas vaikams nuo 12 mėnesių amžiaus, tačiau gali būti atliekamas ir suaugusiesiems, kurie nesirgo ar neturi imuniteto. Vakcina ne tik apsaugo nuo ligos, bet ir sumažina komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas ar odos infekcijos, riziką. Lietuvoje skiepai nuo vėjaraupių kol kas nėra privalomi, tačiau gydytojai rekomenduoja juos visiems, ypač vaikų kolektyvuose lankantiems mažyliams.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar vėjaraupiais galima užsikrėsti antrą kartą?
Labai retai. Dažniausiai persirgus įgyjamas ilgalaikis imunitetas visam gyvenimui.

Kada sergantis vaikas gali grįžti į darželį ar mokyklą?
Paprastai po 7–10 dienų, kai visi šašai būna sausi ir nebėra naujų pūslelių.

Ar suaugusiems vėjaraupiai pavojingesni?
Taip. Suaugusieji serga sunkiau, jiems dažniau pasireiškia komplikacijos – plaučių ar kepenų pažeidimai.

Ar galima maudytis sergant vėjaraupiais?
Taip, bet reikėtų vengti karštos vonios ir naudoti švelnius prausiklius. Vanduo padeda sumažinti niežulį.

Kūno priežiūra po vėjaraupių

Pasibaigus ligai, svarbu tinkamai prižiūrėti odą. Naudokite drėkinančius kremus, venkite saulės poveikio bent kelias savaites, nes nauja oda yra jautri. Jei po vėjaraupių liko randelių, juos galima švelniai masažuoti arba naudoti gydytojo rekomenduotus tepalus, kurie padeda odai atsinaujinti. Kantriai rūpinantis savimi, oda dažniausiai visiškai atsistato per kelis mėnesius.