Vanduo yra neatsiejama mūsų sveikatos, gyvybingumo ir geros savijautos dalis. Kiekvieną dieną girdime mitybos specialistų ir medikų priminimus, kad privalome išgerti pakankamą kiekį skysčių, siekiant palaikyti normalią organizmo veiklą, užtikrinti sklandų virškinimą bei išlaikyti odos elastingumą. Vis dėlto, užsukus į bet kurį prekybos centrą, mus pasitinka didžiulė vandens rūšių įvairovė: nuo paprasto stalo vandens iki gausiai prisotinto natūralaus mineralinio vandens. Natūraliai kyla klausimas, kuris vis dažniau skamba gydytojų kabinetuose ir sveikos gyvensenos forumuose – ar tikrai galima visiškai atsisakyti paprasto geriamojo vandens ir jį pakeisti išskirtinai tik mineraliniu? Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad vanduo su papildomais mineralais automatiškai yra geresnis pasirinkimas mūsų kūnui, medikai perspėja, kad tiesa yra kur kas sudėtingesnė. Priklausomai nuo žmogaus sveikatos būklės, fizinio aktyvumo lygio bei pasirinkto vandens savybių, toks sprendimas gali atnešti ne tik naudos, bet ir rimtos žalos organizmui.
Žmogaus kūnas yra sudarytas iš maždaug šešiasdešimties procentų vandens. Kiekviena ląstelė, audinys ir organas reikalauja skysčių, kad galėtų tinkamai funkcionuoti. Vanduo reguliuoja kūno temperatūrą, sutepa sąnarius, apsaugo jautrius audinius ir padeda pašalinti toksinus per prakaitą, šlapimą bei tuštinimąsi. Kai svarstome paprasto vandens pakeitimą mineraliniu, turime atsižvelgti į tai, kaip mūsų inkstai apdoroja gaunamas medžiagas ir kokį poveikį tai daro mūsų kraujospūdžiui, ląstelių osmosiniam slėgiui bei bendrai elektrolitų pusiausvyrai. Gydytojai pabrėžia, kad teisingas atsakymas į šį klausimą slypi ne pačiame fakte, jog geriamas mineralinis vanduo, bet jo etiketėje nurodytoje sudėtyje ir asmeniniuose vartotojo poreikiuose.
Kas iš tiesų slypi mineralinio vandens butelyje?
Prieš atsakant į pagrindinį klausimą, būtina suprasti, kas apskritai yra mineralinis vanduo ir kuo jis techniškai skiriasi nuo to vandens, kuris bėga iš mūsų virtuvės čiaupo. Paprastas geriamasis vanduo, nesvarbu, ar jis tiekiamas centralizuotais tinklais, ar išgaunamas iš šulinio, natūraliai turi tam tikrą kiekį ištirpusių mineralų, tačiau šis kiekis paprastai yra gana mažas ir subalansuotas kasdieniam, neribotam vartojimui. Tuo tarpu natūralus mineralinis vanduo yra išgaunamas iš gilių, apsaugotų požeminių šaltinių. Jo sudėtis yra pastovi, jis nepasižymi jokiu cheminiu apdorojimu (išskyrus angliarūgštės pašalinimą ar pridėjimą), o svarbiausia – jis turi griežtai apibrėžtą ir specifinį mineralinių medžiagų, tokių kaip kalcis, magnis, natris, kalis, sulfatai ar bikarbonatai, kiekį.
Būtent šios ištirpusios medžiagos suteikia vandeniui ne tik specifinį skonį, bet ir fiziologinį poveikį mūsų organizmui. Pavyzdžiui, kalcis yra gyvybiškai svarbus kaulų tvirtumui ir raumenų susitraukimams, magnis palaiko nervų sistemos veiklą ir padeda kovoti su nuovargiu, o natris kartu su kaliu reguliuoja skysčių balansą ląstelėse. Tačiau būtent ši mineralų koncentracija yra pagrindinis veiksnys, lemiantis, ar vanduo gali būti vartojamas be apribojimų, ar turėtų būti dozuojamas kaip savotiškas maisto papildas.
Mineralizacijos lygiai: kodėl būtina atidžiai skaityti etiketes?
Gydytojai ir dietologai akcentuoja, kad negalima kalbėti apie visą mineralinį vandenį kaip apie vieną homogenišką produktą. Jo poveikis organizmui tiesiogiai priklauso nuo bendrosios mineralizacijos – tai yra, kiek miligramų ištirpusių druskų yra viename litre vandens. Būtent pagal šį rodiklį sprendžiama, ar vanduo tinka kasdieniam troškulio malšinimui.
- Labai mažos mineralizacijos vanduo: Jame ištirpusių mineralinių medžiagų kiekis neviršija 50 mg/l. Toks vanduo savo savybėmis yra labai artimas paprastam geriamajam arba šaltinio vandeniui. Jis yra ypač švelnaus skonio ir nesukuria jokios papildomos apkrovos inkstams.
- Mažos mineralizacijos vanduo: Turi nuo 50 iki 500 mg/l ištirpusių druskų. Šis vanduo yra bene populiariausias pasirinkimas kasdieniam vartojimui. Jame yra naudingų mineralų, tačiau jų kiekis nėra pakankamai didelis, kad sutrikdytų organizmo balansą.
- Vidutinės mineralizacijos vanduo: Sudėtyje turi nuo 500 iki 1500 mg/l mineralinių medžiagų. Tai jau yra specifinės paskirties vanduo, turintis ryškesnį skonį. Jis puikiai tinka po treniruočių, gausiai prakaituojant, tačiau jo nerekomenduojama gerti litrais kiekvieną dieną vietoje paprasto vandens.
- Aukštos mineralizacijos vanduo: Ištirpusių medžiagų kiekis viršija 1500 mg/l (kartais siekia ir 3000 mg/l ar daugiau). Toks vanduo pasižymi sūriu, intensyviu skoniu. Medikai perspėja, kad šis vanduo jau turėtų būti traktuojamas beveik kaip vaistas arba gydomoji priemonė. Jį vartoti vietoje paprasto geriamojo vandens yra griežtai nerekomenduojama.
Gydytojo atsakymas: ar mineralinis gali atstoti paprastą vandenį?
Remiantis medicininiais tyrimais ir gydytojų rekomendacijomis, atsakymas į klausimą, ar mineralinis vanduo gali pakeisti paprastą vandenį, nėra vienareikšmiškas „taip“ arba „ne“ – jis priklauso nuo to, kokį mineralinį vandenį renkatės. Jeigu kalbame apie labai mažos arba mažos mineralizacijos vandenį, gydytojai patvirtina – taip, jis gali saugiai atstoti paprastą geriamąjį vandenį. Jį galite gerti neribotais kiekiais, gaminti iš jo maistą, plikyti arbatą. Jis neapkraus jūsų inkstų ir nesukels pavojaus sveikatai.
Tačiau situacija kardinaliai keičiasi, kai kalbame apie vidutinės ir ypač – aukštos mineralizacijos vandenį. Gydytojų verdiktas čia griežtas: toks vanduo jokiu būdu negali visiškai pakeisti paprasto geriamojo vandens. Jei kasdien išgersite po du ar tris litrus stipriai mineralizuoto vandens, organizmas susidurs su druskų ir mineralų pertekliumi, kurio jis nespės pašalinti.
Inkstų apkrova ir natrio pavojus
Vienas didžiausių pavojų, vartojant per daug aukštos mineralizacijos vandens, yra natrio (druskos) perteklius. Daugelyje stipriai mineralizuotų vandenų yra labai daug natrio jonų. Pasaulio sveikatos organizacija ir taip nuolat skambina pavojaus varpais dėl to, kad šiuolaikinis žmogus su maistu gauna per daug druskos. Pridėjus kelis litrus sūraus mineralinio vandens per dieną, kraujyje smarkiai išauga natrio koncentracija. Tai tiesiogiai lemia skysčių susilaikymą organizme, tinimus ir, kas pavojingiausia – padidėjusį kraujospūdį. Žmonėms, sergantiems hipertenzija arba turintiems polinkį į širdies ir kraujagyslių ligas, toks „nekaltas“ troškulio malšinimas gali baigtis hipertenzine krize.
Kitas svarbus aspektas yra inkstų funkcija. Mūsų inkstai yra organizmo filtrai, kurie nuolat dirba šalindami medžiagų apykaitos produktus ir perteklinę druską. Padavus jiems didžiulį kiekį mineralų, inkstai priversti dirbti padidintu krūviu. Ilgainiui tai gali paskatinti inkstų akmenligės vystymąsi, ypač jei vandenyje yra didelė kalcio ir sulfatų koncentracija, o žmogus turi genetinį polinkį formuotis inkstų akmenims.
Situacijos, kai mineralinis vanduo yra pranašesnis už paprastą
Nors aukštos mineralizacijos vanduo netinka kasdieniam pagrindiniam drėkinimui, yra konkrečių situacijų, kai gydytojai rekomenduoja būtent jį. Tam tikromis aplinkybėmis paprastas geriamasis vanduo tiesiog nėra pajėgus greitai atstatyti prarastų organizmo resursų.
- Intensyvus fizinis krūvis ir sportas: Treniruočių metu mes prakaituojame, o su prakaitu netenkame ne tik vandens, bet ir gyvybiškai svarbių elektrolitų – natrio, kalio, magnio. Geriant tik paprastą vandenį, šios atsargos nepasipildo, gali atsirasti raumenų mėšlungis, silpnumas. Mineralinis vanduo čia veikia kaip natūralus izotoninis gėrimas.
- Karštos vasaros dienos ir pirtis: Kaip ir sporto atveju, gausus prakaitavimas karštyje reikalauja ne tik skysčių, bet ir druskų atstatymo. Stiklinė sūresnio mineralinio vandens padės išvengti dehidratacijos ir galvos svaigimo.
- Apsinuodijimai, viduriavimas ir vėmimas: Sergant žarnyno infekcijomis, organizmas dramatiškai greitai netenka skysčių ir mikroelementų. Mineralinis vanduo (prieš tai išleidus angliarūgštės burbuliukus) padeda atkurti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, užkerta kelią pavojingai dehidratacijai.
- Skrandžio rūgštingumo problemos: Vanduo, turintis daug hidrokarbonatų (bikarbonatų), gali natūraliai neutralizuoti padidėjusį skrandžio rūgštingumą, sumažinti rėmens graužimą ir palengvinti virškinimo procesus po sunkaus maisto.
Dažniausiai užduodami klausimai apie vandens vartojimą
Ar gazuotas mineralinis vanduo kenkia skrandžiui ir kaulams?
Sklando mitas, jog angliarūgštė (burbuliukai) išplauna kalcį iš kaulų ir sukelia osteoporozę. Gydytojai šį mitą neigia – gazuotas vanduo kaulų tankiui įtakos neturi. Tačiau angliarūgštė gali dirginti skrandžio gleivinę, todėl žmonėms, sergantiems gastritu, skrandžio opa ar refliuksu, rekomenduojama rinktis negazuotą vandenį. Be to, didelis angliarūgštės kiekis gali sukelti pilvo pūtimą.
Ar vaikai gali saugiai gerti mineralinį vandenį?
Kūdikiams ir mažiems vaikams iki septynerių metų amžiaus geriausia duoti paprastą šaltinio, stalo arba labai mažos mineralizacijos vandenį. Vaikų inkstai dar nėra visiškai subrendę apdoroti didelius druskų kiekius. Aukštos mineralizacijos vanduo vaikams neturėtų būti duodamas be gydytojo rekomendacijos, net ir vasaros metu.
Ar galima naudoti mineralinį vandenį maisto gaminimui, kavai ir arbatai?
Jei tai yra mažos mineralizacijos vanduo – taip, jokių problemų nekils. Tačiau naudojant vidutinės ar aukštos mineralizacijos vandenį virimui, susidursite su dviem problemomis. Pirma, dėl virimo metu išgaruojančio vandens, mineralų koncentracija dar labiau padidės, maistas gali tapti neįprastai sūrus ar įgauti kartumo. Antra, kaitinamas mineralinis vanduo išskiria nuosėdas (kalkes), kurios greitai sugadins jūsų virdulį ar kavos aparatą, o arbata pasikliaus negražiomis putomis ir praras savo tikrąjį skonį bei aromatą.
Sveiko organizmo drėkinimo strategijos kasdienybei
Norint užtikrinti optimalią sveikatą, nereikia pulti į kraštutinumus. Visiškas atsisakymas paprasto vandens ir perėjimas vien tik prie mineralinio nėra nei būtinas, nei išmintingas sprendimas, nebent renkatės išimtinai mažos mineralizacijos rūšis. Žmogaus organizmas yra sudėtinga, harmonijos reikalaujanti sistema, todėl geriausias požiūris į skysčių vartojimą yra įvairovė ir balansas.
Gydytojai pataria didžiąją dienos skysčių normos dalį (apie 70-80 procentų) surinkti geriant paprastą kokybišką geriamąjį vandenį, šaltinio vandenį arba labai mažos mineralizacijos mineralinį vandenį. Tai užtikrins bazinį ląstelių drėkinimą be jokio šalutinio poveikio inkstams ar kraujospūdžiui. Likusią skysčių dalį drąsiai galite papildyti viena ar dviem stiklinėmis vidutinės arba aukštos mineralizacijos vandens. Tai ypač naudinga antroje dienos pusėje, kai po aktyvios veiklos ar streso organizmui reikia atstatyti mikroelementų, tokių kaip magnis ar kalis, rezervus.
Klausykite savo kūno signalų. Jei jaučiate nenumalšinamą troškulį po sporto, jaučiatės išsekę po pirties ar sergate, leiskite sau mėgautis sūresniu mineraliniu vandeniu. Tačiau sėdint biure ir dirbant ramų darbą, paprastas kambario temperatūros geriamasis vanduo visuomet išliks geriausiu jūsų sveikatos ir ilgaamžiškumo sąjungininku. Skaitykite etiketes, supraskite skirtumus tarp skaičių ir paverskite vandenį naudingu instrumentu, padedančiu jaustis žvaliems kiekvieną dieną.
