Kiekvienas šuns šeimininkas, parsivežęs namo naują keturkojį šeimos narį, pirmiausia galvoja apie jaukius pasivaikščiojimus, žaidimus parke ir besąlygišką meilę. Tačiau kartu su džiaugsmu ateina ir didžiulė atsakomybė už gyvūno sveikatą. Pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintant įvairiai, dažnai klaidinančiai informacijai apie vakcinaciją, veterinarijos gydytojai pastebi nerimą keliančią tendenciją – dalis šeimininkų pradeda dvejoti skiepų būtinybe arba savavališkai keičia skiepijimo grafikus. Visgi, specialistai vienbalsiai tvirtina: vakcinacija yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų apsaugoti savo augintinį nuo mirtinų ligų, kurios, deja, niekur nedingo ir vis dar cirkuliuoja aplinkoje.
Kaip veikia šunų imuninė sistema ir vakcinos?
Kad suprastume, kodėl skiepai yra tokie svarbūs, pirmiausia turime suvokti patį veikimo mechanizmą. Vakcinos tikslas nėra išgydyti ligą, o paruošti organizmą kovai su ja dar prieš susiduriant su realiu pavojumi. Įskiepijus vakciną, į šuns organizmą patenka susilpninti arba negyvi ligų sukėlėjai (antigenai). Jie nesukelia pačios ligos, tačiau imuninė sistema juos atpažįsta kaip svetimkūnius ir pradeda gaminti antikūnus.
Šis procesas sukuria vadinamąją „imuninę atmintį“. Jei ateityje jūsų šuo parke ar miške susidurs su tikruoju virusu, jo imuninė sistema reaguos žaibiškai, sunaikindama virusą dar prieš jam spėjant padaryti didelę žalą. Be skiepų organizmas yra visiškai nepasirengęs – virusas dauginasi nevaldomai, pažeisdamas gyvybiškai svarbius organus greičiau, nei imuninė sistema spėja mobilizuotis.
Pagrindinės ligos, nuo kurių būtina apsisaugoti
Veterinarijoje skiepai dažniausiai skirstomi į dvi grupes: būtinieji (core) ir rekomenduojami (non-core). Būtinieji skiepai yra skirti ligoms, kurios yra mirtinai pavojingos, plačiai paplitusios ir kuriomis gali užsikrėsti bet kuris šuo, nepriklausomai nuo gyvenimo būdo. Štai trys didžiausi priešai, nuo kurių privaloma saugotis:
1. Pasiutligė (Rabies)
Tai pati pavojingiausia liga, nes ji yra mirtina ne tik šunims, bet ir žmonėms. Pasiutligė pažeidžia centrinę nervų sistemą, sukelia elgesio pokyčius, paralyžių ir galiausiai – mirtį. Svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, skiepas nuo pasiutligės yra privalomas pagal įstatymus. Net jei jūsų šuo gyvena tik namuose ir į lauką išeina retai, rizika išlieka (pavyzdžiui, į kiemą užklydus sergančiam laukiniam gyvūnui ar šikšnosparniui).
2. Parvovirusinė infekcija (Parvo)
Tai viena baisiausių diagnozių, kurią gali išgirsti jauno šuniuko šeimininkas. Virusas yra ypač atsparus aplinkai – jis gali išgyventi dirvožemyje mėnesių mėnesius ar net metus. Užsikrėsti galima tiesiog apuosčius užkrėstą žemės plotą ar kito šuns išmatas. Liga pasireiškia:
- Stipriu, dažnai kruvinu vėmimu;
- Viduriavimu su krauju (skleidžiančiu specifinį, ypač nemalonų kvapą);
- Staigiu svorio kritimu ir dehidratacija;
- Letargija ir apetito praradimu.
Neskiepytiems šuniukams mirtingumas nuo parvoviruso yra itin didelis, o gydymas – ilgas, brangus ir ne visada sėkmingas.
3. Šunų maras (Distemper)
Tai virusinė liga, pažeidžianti kvėpavimo takus, virškinimo traktą ir nervų sistemą. Nors dėl vakcinacijos ši liga tapo retesnė, ji vis dar egzistuoja laukinėje gamtoje (serga lapės, usūriniai šunys) ir gali lengvai persimesti naminiams gyvūnams. Šunų maras dažnai palieka negrįžtamus padarinius, tokius kaip traukuliai, dantų emalio pažeidimai ar nuolatiniai raumenų tiki.
Kas gresia atsisakius vakcinacijos?
Sprendimas neskiepyti šuns nėra tik asmeninis pasirinkimas – tai turi pasekmių tiek pačiam gyvūnui, tiek visuomenei. Veterinarai išskiria kelis pagrindinius scenarijus, kurie laukia neatsakingų šeimininkų:
- Finansinė našta. Vakcina kainuoja keliasdešimt eurų. Tuo tarpu parvoviruso ar maro gydymas intensyvios terapijos skyriuje, su lašelinėmis, vaistais ir nuolatine priežiūra, gali kainuoti tūkstančius eurų, be jokios garantijos, kad gyvūnas išgyvens.
- Teisinė atsakomybė. Kaip minėta, pasiutligės skiepas yra privalomas. Jei jūsų neskiepytas šuo ką nors apkandžios, jums gresia ne tik baudos, bet ir priverstinis gyvūno karantinavimas specialiose įstaigose, o blogiausiu atveju – eutanazija tyrimams.
- Kolektyvinio imuniteto griūtis. Kai dauguma populiacijos yra paskiepyta, virusams sunku plisti. Tai apsaugo tuos šunis, kurie dėl sveikatos būklės (pvz., vėžio ar autoimuninių ligų) negali būti skiepijami. Atsisakydami skiepų, jūs silpninate šį skydą ir didinate epidemijų riziką.
- Apribotos galimybės. Be galiojančio skiepų paso negalėsite keliauti su augintiniu į užsienį, palikti jo šunų viešbutyje, dalyvauti parodose ar varžybose, o daugelis kirpyklų taip pat atsisakys priimti neskiepytą klientą.
Šunidžių kosulys ir leptospirozė: kada verta skiepyti papildomai?
Be pagrindinių vakcinų, egzistuoja ir papildomos, kurios rekomenduojamos atsižvelgiant į šuns gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, leptospirozė yra bakterinė liga, plintanti per graužikų šlapimą. Ja dažniausiai užsikrečiama geriant vandenį iš balų ar maudantis stovinčiuose vandens telkiniuose. Tai pavojinga liga, galinti pažeisti inkstus ir kepenis, be to, ji pavojinga ir žmonėms.
Kitas dažnas susirgimas – šunidžių kosulys (paragripas ir Bordetella bronchiseptica). Tai labai užkrečiama viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Nors ji retai būna mirtina, tačiau sukelia varginantį kosulį ir gali komplikuotis į plaučių uždegimą. Šis skiepas ypač rekomenduojamas šunims, kurie dažnai bendrauja su kitais keturkojais parkuose, dresūros mokyklose ar lankosi viešbučiuose.
Mitai apie šalutinį poveikį
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl šeimininkai vengia skiepų, yra baimė dėl šalutinio poveikio. Veterinarai pripažįsta, kad jokia medicininė procedūra nėra 100% be rizikos, tačiau statistika kalba pati už save. Dažniausiai pasitaikančios reakcijos yra lengvos ir praeina savaime:
- Nedidelis mieguistumas ar sumažėjęs aktyvumas 1-2 dienas po skiepo.
- Skausmas ar patinimas injekcijos vietoje.
- Laikinas apetito praradimas.
Rimtos alerginės reakcijos (anafilaksija) pasitaiko itin retai – maždaug vienam iš kelių tūkstančių šunų. Net ir tokiu atveju, reakcija dažniausiai įvyksta dar būnant veterinarijos klinikoje, kur gydytojai gali nedelsiant suteikti pagalbą ir suvaldyti situaciją.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Ar reikia skiepyti seną šunį?
Taip. Nors vyresnių šunų imunitetas tam tikroms ligoms gali būti susiformavęs, senstant imuninė sistema silpnėja. Senjorai tampa jautresni infekcijoms, todėl reguliari vakcinacija padeda palaikyti reikiamą antikūnų kiekį. Tačiau skiepijimo dažnumą veterinaras gali pakoreguoti atsižvelgdamas į šuns sveikatos būklę.
Mano šuo mažas (Jorkšyro terjeras, Čihuahua), ar jam reikia mažesnės vakcinos dozės?
Ne. Vakcinos dozė nepriklauso nuo kūno svorio. Imuninis atsakas yra biologinis procesas, kuriam sužadinti reikia tam tikro antigenų kiekio, nepriklausomai nuo to, ar šuo sveria 2 kg, ar 50 kg. Dozės mažinimas gali lemti tai, kad imunitetas tiesiog nesusidarys.
Ar galima atlikti antikūnų titrų tyrimą vietoj skiepijimo?
Taip, tai yra galima alternatyva tam tikroms ligoms (pvz., marui, parvovirusui). Atlikus kraujo tyrimą ir nustačius, kad šuo turi pakankamai antikūnų, galima tąmet neskiepyti. Tačiau svarbu žinoti, kad titrų tyrimas negalioja pasiutligei teisine prasme (daugelyje šalių reikalaujama faktinio skiepo įrašo), o pats tyrimas dažnai kainuoja brangiau nei vakcina.
Kada geriausia pradėti skiepyti šuniuką?
Pirmasis skiepas dažniausiai atliekamas 6–8 savaičių amžiaus. Iki tol šuniuką saugo iš motinos pieno gauti antikūnai. Vėliau atliekamos revakcinacijos kas 3–4 savaites, kol šuniukas sulaukia 16 savaičių amžiaus. Tikslų grafiką sudaro veterinarijos gydytojas.
Sąmoningas požiūris į augintinio gerovę
Veterinarijos mokslo pažanga leido mums pamiršti vaizdus, kai gatvėse masiškai gaišdavo šunys nuo maro ar kitų epidemijų. Tačiau šis saugumo jausmas yra trapus ir priklauso tik nuo mūsų tęsiamų pastangų. Vakcinacija nėra tiesiog formalumas ar veterinarijos klinikų pasipelnymo šaltinis – tai pamatas, ant kurio statoma ilgaamžė ir sveika jūsų augintinio ateitis. Reguliarūs vizitai pas gydytoją ir skiepų kalendoriaus laikymasis yra geriausia dovana, kurią galite suteikti savo keturkojui draugui už jo ištikimybę.
Atminkite, kad ligos gydymas visada yra sunkesnis, skausmingesnis ir brangesnis nei jos prevencija. Kiekvienas laiku atliktas skiepas – tai dar vieni ramūs metai, praleisti kartu su sveiku ir laimingu šeimos nariu.
