Prostatos operacija: kaip ji atliekama ir ko tikėtis

Prostatos operacija – tai chirurginė procedūra, atliekama siekiant pašalinti arba sumažinti prostatos audinį, dažniausiai dėl gerybinės prostatos hiperplazijos (padidėjimo) arba prostatos vėžio. Ši operacija gali gerokai pagerinti paciento gyvenimo kokybę, sumažinti šlapinimosi sutrikimus ir skausmą. Nors pati mintis apie chirurginį įsikišimą gali kelti nerimą, šiuolaikinė medicina siūlo įvairias minimaliai invazines technikas, kurios leidžia pasiekti puikių rezultatų su trumpesniu gijimo laikotarpiu. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atliekama prostatos operacija, kokių rezultatų tikėtis ir kaip pasiruošti šiai procedūrai.

Kada reikalinga prostatos operacija?

Dažniausia priežastis, dėl kurios skiriama prostatos operacija, yra gerybinė prostatos hiperplazija (GPH) – būklė, kai prostata padidėja ir spaudžia šlaplę, apsunkindama šlapinimąsi. Kiti atvejai, kai gali būti rekomenduojama operacija:

  • kai šlapinimasis tampa vis dažnesnis, bet neefektyvus;
  • kai lieka likutinis šlapimas šlapimo pūslėje;
  • kai pasireiškia šlapimo susilaikymas arba infekcijos;
  • kai nustatomas prostatos vėžys ar įtariamas piktybinis auglys;
  • kai neveiksmingas gydymas vaistais.

Sprendimą dėl operacijos priima gydytojas urologas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, prostatos dydį, naviko pobūdį ir kitus individualius veiksnius.

Pagrindiniai prostatos operacijų tipai

Prostatos chirurgija gali būti atliekama keliais būdais, priklausomai nuo diagnozės, paciento amžiaus, gretutinių ligų ir prostatos dydžio.

1. Transuretrinė prostatos rezekcija (TURP)

Tai viena dažniausių procedūrų gydant gerybinę prostatos hiperplaziją. Operacijos metu į šlaplę įvedamas specialus instrumentas – resektoskopas, kuriuo pašalinama dalis prostatos audinio, blokuojančio šlapimo tėkmę. Procedūra atliekama be pjūvio, todėl gijimas greitesnis, o komplikacijų rizika – mažesnė.

2. Atvira (retropubinė ar perinealinė) prostatektomija

Tai klasikinė chirurginė operacija, taikoma esant dideliam prostatos tūriui arba vėžio atvejais. Chirurgas atlieka pjūvį pilvo apačioje arba tarpvietėje ir pašalina visą arba dalį prostatos. Šis metodas reikalauja ilgesnio gijimo, tačiau suteikia galimybę tiksliai pašalinti navikinius audinius.

3. Laparoskopinė ir robotinė prostatektomija

Šios modernios technikos leidžia atlikti operaciją minimaliai invaziškai – naudojant mažus pjūvius ir specialius instrumentus. Robotinė chirurgija (pvz., „Da Vinci“ sistema) suteikia chirurgui itin didelį tikslumą, o pacientui – mažesnį skausmą ir trumpesnį reabilitacijos laikotarpį.

4. Lazerinė prostatos enukleacija

Naudojant lazerį pašalinamas prostatos audinys be pjūvio, o kraujavimo rizika būna minimali. Ši procedūra ypač tinka vyresnio amžiaus vyrams arba tiems, kurie vartoja kraują skystinančius vaistus.

Kaip pasiruošti prostatos operacijai?

Pasiruošimas operacijai yra labai svarbus etapas, nuo kurio priklauso gijimo sėkmė. Pacientui rekomenduojama:

  • prieš operaciją atlikti kraujo, šlapimo, EKG ir kitus tyrimus;
  • pranešti gydytojui apie visus vartojamus vaistus, ypač kraują skystinančius preparatus;
  • dieną prieš operaciją vengti sunkiai virškinamo maisto ir alkoholio;
  • operacijos rytą nieko nevalgyti ir negerti, jei gydytojas nenurodo kitaip.

Kartais pacientui gali būti paskirtas laikinas kateteris ar profilaktiniai antibiotikai, kad būtų išvengta infekcijos rizikos.

Kaip atliekama prostatos operacija?

Operacijos eiga priklauso nuo pasirinkto metodo, tačiau dažniausiai ji atliekama taikant bendrinę arba spinalinę nejautrą. Procedūra trunka nuo 1 iki 3 valandų. Atliekant TURP, chirurgas į šlaplę įveda resektoskopą ir palaipsniui pašalina prostatos audinį. Po operacijos įvedamas kateteris, kuris paliekamas kelioms dienoms, kad būtų užtikrinta normali šlapimo tėkmė.

Atliekant atvirą ar laparoskopinę prostatektomiją, pašalinama visa arba dalis prostatos, o kai kuriais atvejais – ir aplinkiniai limfmazgiai, jei įtariamas vėžys. Po operacijos pacientas perkeliamas į stebėjimo palatą, kur jam taikoma intraveninė terapija ir skausmo kontrolė.

Pooperacinis laikotarpis: ką svarbu žinoti?

Po prostatos operacijos organizmui reikia laiko atsigauti. Pirmosiomis dienomis pacientui gali būti sunku šlapintis dėl kateterio ar šlapimo takų dirginimo. Gali pasireikšti:

  • lengvas kraujavimas su šlapimu,
  • dažnesnis šlapinimasis ar deginimo pojūtis,
  • nedidelis pilvo ar tarpvietės skausmas.

Šie simptomai paprastai praeina per kelias dienas. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų: vengti sunkių fizinių krūvių, gerti daug vandens ir reguliariai lankytis kontroliniuose vizituose. Dauguma pacientų visiškai atsigauna per 4–6 savaites.

Galimos komplikacijos ir kaip jų išvengti

Nors prostatos operacijos laikomos saugiomis, kartais gali pasitaikyti komplikacijų, tokių kaip infekcija, kraujavimas, šlapimo nelaikymas ar erekcijos sutrikimai. Tinkama pooperacinė priežiūra ir reabilitacija padeda sumažinti šių rizikų tikimybę. Fizinės terapijos pratimai dubens dugno raumenims stiprinti (pvz., Kegelio pratimai) dažnai padeda greičiau atkurti šlapimo kontrolę.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar prostatos operacija skausminga?
Operacijos metu skausmo nejaučiama, nes taikoma nejautra. Po operacijos gali būti lengvas diskomfortas, kuris kontroliuojamas vaistais.

Kada galima grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo?
Lengvesnė veikla galima po 1–2 savaičių, tačiau fizinis darbas ar sportas turėtų būti atidėtas bent 4–6 savaitėms.

Ar po operacijos galimas šlapimo nelaikymas?
Trumpalaikis šlapimo nelaikymas gali pasireikšti, tačiau dažniausiai jis išnyksta per kelis mėnesius atliekant specialius pratimus.

Ar po operacijos išlieka erekcijos funkcija?
Daugeliu atvejų taip, ypač jei operacija atlikta minimaliai invaziniu būdu. Gijimo laikotarpiu gali būti laikinas jautrumo sumažėjimas.

Ar prostatos operacija padeda išvengti vėžio?
Jeigu operacija atliekama dėl gerybinės hiperplazijos, ji nėra prevencinė nuo vėžio, tačiau pašalina audinį, kuris vėliau gali būti ištirtas histologiškai.

Kas padeda greičiau atsigauti po prostatos operacijos

Pooperacinis laikotarpis reikalauja kantrybės ir rūpesčio savo kūnu. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų, gerti daug skysčių, palaikyti sveiką mitybą, vengti alkoholio ir rūkymo. Reguliarus lengvas fizinis aktyvumas – pasivaikščiojimai, kvėpavimo pratimai, po truputį didinamas krūvis – padeda organizmui greičiau atsigauti ir sustiprinti bendrą savijautą.