Kiekvieną kartą atliekant bendrąjį kraujo tyrimą, vienas svarbiausių rodiklių, į kurį atkreipiamas didžiausias dėmesys, yra hemoglobinas. Tai itin sudėtingas, geležies turintis baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose – eritrocituose. Jo pagrindinė funkcija organizme yra visiškai gyvybiškai svarbi: pernešti deguonį iš plaučių į visus kūno audinius ir organus, o ląstelių išskirtą anglies dioksidą grąžinti atgal į plaučius, kad jis būtų pašalintas iš organizmo kvėpavimo metu. Nors dažniausiai medicinos praktikoje girdime apie sumažėjusį hemoglobino kiekį ir su juo glaudžiai susijusią mažakraujystę (anemiją), per didelis hemoglobinas yra ne mažiau aktuali, sudėtinga ir potencialiai pavojinga sveikatos būklė. Pernelyg didelė šio baltymo koncentracija kraujyje lemia žymų kraujo sutirštėjimą, sulėtėjusią kraujotaką, prastesnį organų aprūpinimą maistinėmis medžiagomis bei smarkiai išaugusią trombų susidarymo riziką. Dėl šios priežasties yra be galo svarbu laiku pastebėti kūno siunčiamus pavojaus signalus, suprasti šios būklės atsiradimo mechanizmus ir imtis atitinkamų, moksliškai pagrįstų veiksmų, padedančių sugrąžinti kraujo rodiklius į saugias normos ribas.
Kas yra hemoglobinas ir kokios yra jo normos?
Prieš pradedant analizuoti padidėjusio hemoglobino priežastis, būtina aiškiai suprasti, kas medicinoje yra laikoma norma ir kaip šie skaičiai interpretuojami. Hemoglobino normos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo konkrečios laboratorijos, kurioje atliekamas kraujo tyrimas, naudojamos įrangos, taip pat nuo paciento amžiaus, lyties, genetinių savybių ir netgi geografinės gyvenamosios vietos. Paprastai priimtos sveiko suaugusio žmogaus hemoglobino normos yra šios:
- Vyrams: nuo 135 iki 175 gramų litre (g/l). Vyrams būdingas natūraliai aukštesnis hemoglobino lygis dėl vyriškojo hormono testosterono, kuris stimuliuoja raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
- Moterims: nuo 120 iki 155 gramų litre (g/l). Moterų normos yra kiek žemesnės, daugiausia dėl fiziologinių ypatybių, tokių kaip reguliarus kraujo netekimas menstruacijų metu.
- Vaikams ir kūdikiams: normos kinta priklausomai nuo amžiaus tarpsnio. Pavyzdžiui, naujagimiams jos būna itin aukštos (gali siekti 190 g/l ar daugiau), o vėliau palaipsniui mažėja, kol pasiekia suaugusiųjų rodiklių lygį.
Jeigu atlikto tyrimo rezultatai rodo rodiklius, gerokai viršijančius viršutines ribas (pavyzdžiui, vyrams nuolat nustatoma daugiau nei 175 g/l, o moterims – virš 155 g/l), galima pagrįstai įtarti būklę, kuri medicininėje terminologijoje vadinama eritrocitoze arba policitemija. Tai reiškia, kad paciento kraujotakos sistemoje cirkuliuoja pernelyg didelis raudonųjų kraujo kūnelių skaičius, tiesiogiai lemiantis hemoglobino kiekio šuolį.
Pagrindinės padidėjusio hemoglobino priežastys
Per didelis hemoglobinas labai retai būna atsitiktinis, savaime praeinantis reiškinys. Dažniausiai tai yra tiesioginė organizmo adaptacinė reakcija į tam tikrus nepalankius išorinius aplinkos veiksnius, netinkamą gyvenimo būdą arba signalas apie organizme besivystančius vidinius sveikatos sutrikimus. Siekiant tikslesnės diagnostikos, visos priežastys medicinoje yra skirstomos į pirmines (nulemtas kraujodaros organų patologijos) ir antrines (nulemtas išorinių ligų ar sąlygų).
Gyvenimo būdas ir aplinkos veiksniai
Antrinė eritrocitozė dažniausiai išsivysto kaip natūralus organizmo kompensacinis mechanizmas, kai audiniams trūksta deguonies (pasireiškia hipoksija). Reaguodami į deguonies badą, inkstai pradeda gaminti daugiau hormono eritropoetino, kuris skatina kaulų čiulpus gaminti papildomus eritrocitus. Prie pagrindinių gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių priskiriama:
- Reguliarus rūkymas: Tai viena dažniausių ir labiausiai paplitusių padidėjusio hemoglobino priežasčių. Cigaretės dūmuose esantis anglies monoksidas (smalkės) labai stipriai prisijungia prie hemoglobino molekulių – kur kas stipriau nei pats deguonis. Dėl to sumažėja hemoglobino gebėjimas pernešti deguonį, organizmas nuolatos jaučia deguonies badą ir, stengdamasis tai kompensuoti, skatina dar intensyvesnę eritrocitų gamybą.
- Gyvenimas dideliame aukštyje: Žmonės, gyvenantys kalnuotose vietovėse, kur didelis aukštis virš jūros lygio, nuolat kvėpuoja retesniu oru, turinčiu mažesnį deguonies slėgį. Jų organizmas evoliuciškai prisitaiko gamindamas daugiau hemoglobino, kad būtų užtikrintas adekvatus deguonies tiekimas į audinius.
- Skysčių trūkumas (dehidratacija): Tai labai dažna ir sąlyginai lengviausiai pašalinama hemoglobino šuolio priežastis. Kai žmogus geria per mažai vandens, stipriai prakaituoja ar netenka skysčių dėl ligos (viduriavimo, vėmimo), kraujo plazmos (skystosios kraujo dalies) tūris smarkiai sumažėja. Dėl to kraujas „sutirštėja“, o hemoglobino koncentracija kraujo tūrio vienete tampa dirbtinai ir neproporcingai aukšta.
- Ekstremalus fizinis krūvis: Ilgalaikės ir intensyvios ištvermės treniruotės, ypač profesionaliame sporte, gali sukelti laikiną hemoglobino padidėjimą, nes raumenims reikia didesnio deguonies kiekio darbui atlikti.
Sveikatos sutrikimai ir ligos
Jei gyvenimo būdo veiksniai atmetami, o aukštas hemoglobinas išlieka ilgą laiką, būtina atkreipti dėmesį į rimtesnes lėtines ligas arba įgimtus sutrikimus. Tokios būklės reikalauja nedelsiamo gydytojų įsikišimo ir nuolatinio stebėjimo:
- Miego apnėja: Tai miego sutrikimas, kurio metu žmogus miegodamas trumpam nustoja kvėpuoti. Dėl šių pauzių kraujyje drastiškai sumažėja deguonies lygis. Siekiant kompensuoti šį naktinį deguonies badą, organizmas stimuliuoja raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, todėl rytais hemoglobinas gali būti itin aukštas.
- Lėtinės plaučių ir kvėpavimo takų ligos: Ligos, tokios kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), plaučių emfizema, lėtinis bronchitas ar plaučių fibrozė, negrįžtamai pažeidžia plaučių audinį, apsunkindamos dujų apykaitą. Dėl to deguonis sunkiai patenka į kraują, skatindamas antrinę policitemiją.
- Širdies ligos ir ydos: Tam tikros įgimtos ar įgytos širdies ydos (pavyzdžiui, širdies nepakankamumas), kai veninis ir arterinis kraujas maišosi arba širdis nepajėgia efektyviai išnešioti deguonies prisotinto kraujo, verčia organizmą kompensuoti situaciją didinant hemoglobino kiekį.
- Inkstų patologijos: Inkstai yra pagrindinis organas, gaminantis hormoną eritropoetiną (EPO), kuris diriguoja raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Sergant inkstų vėžiu, atsiradus inkstų cistoms ar esant susiaurėjusioms inkstų arterijoms, šio hormono gali būti gaminama per daug, todėl kraujodaros sistema perstimuliuojama.
- Tikroji policitemija (Polycythemia vera): Tai reta, lėtinė ir labai rimta kraujo vėžio forma (mieloproliferacinis susirgimas). Sergant šia liga, genetinė mutacija kaulų čiulpuose lemia visiškai nekontroliuojamą ir perteklinę raudonųjų kraujo kūnelių (dažnai kartu su leukocitais ir trombocitais) gamybą, net ir tuomet, kai deguonies organizmui visiškai pakanka.
- Testosterono terapija ir steroidų vartojimas: Vyrams, kuriems taikoma pakaitinė testosterono terapija, arba sportininkams, vartojantiems anabolinius steroidus, hemoglobinas gali drastiškai padidėti, nes androgenai tiesiogiai stimuliuoja eritropoetino išsiskyrimą ir kaulų čiulpų aktyvumą.
Simptomai, išduodantys per didelį hemoglobino kiekį
Nedidelis, trumpalaikis hemoglobino padidėjimas dažnai nesukelia jokių akivaizdžių, pacientui pastebimų simptomų ir yra aptinkamas tik atsitiktinai atlikus profilaktinį kraujo tyrimą. Tačiau ryškus, progresuojantis ir ilgalaikis rodiklių nukrypimas nuo normos labai tiesiogiai veikia žmogaus savijautą. Dėl tirštesnio, klampaus kraujo ir prastesnės mikrocirkuliacijos smulkiausiuose kapiliaruose pacientai dažnai susiduria su šių simptomų kompleksu:
- Nuolatinis nuovargis, vangumas ir energijos stoka: Nors kraujyje gausu deguonies pernešėjų (eritrocitų), dėl pernelyg klampaus kraujo jis tiesiog negali efektyviai cirkuliuoti ir pasiekti visų periferinių audinių. Smegenys ir raumenys patiria paradoksalią situaciją – deguonies yra, bet jis sunkiai prieinamas.
- Galvos skausmas, sunkumo jausmas ir svaigimas: Sutrikusi smegenų kraujotaka, padidėjęs spaudimas smegenų kraujagyslėse dažnai sukelia pulsuojančius, migreninio pobūdžio skausmus, spengimą ausyse ir orientacijos ar pusiausvyros sutrikimus.
- Odos paraudimas: Dėl perteklinio raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus ypač išryškėja veido (ypač skruostų), kaklo, krūtinės ir delnų paraudimas (mediciniškai vadinamas plethora). Oda gali atrodyti tamsesnė, kartais įgauna melsvą ar net tamsiai violetinį atspalvį, išryškėja kapiliarų tinklas.
- Intensyvus odos niežulys: Tai itin specifiškas ir klasikinis tikrosios policitemijos simptomas. Niežulys dažniausiai nepakeliamai paūmėja po šilto vandens procedūrų (karšto dušo ar vonios). Taip atsitinka dėl per didelio histamino išsiskyrimo iš padidėjusio putliųjų ląstelių kiekio organizme.
- Kraujospūdžio padidėjimas (hipertenzija): Tirštas, klampus kraujas sukelia milžinišką pasipriešinimą kraujagyslėse. Siekiant išstumti tokį kraują į kraujotakos sistemą, širdis priversta susitraukinėti su daug didesne jėga, todėl arterinis kraujospūdis dažnai būna pavojingai pakilęs.
- Regėjimo sutrikimai: Mikrocirkuliacijos sutrikimai jautriame akių dugne gali pasireikšti mirgėjimu akyse, neryškiu matymu, juodų dėmelių skraidymu ar trumpalaikiu regos aštrumo sumažėjimu.
- Sąnarių skausmai ir podagros priepuoliai: Kadangi organizme nuolat greitai gaminasi ir suyra didžiulis kiekis kraujo ląstelių, išsiskiria daug šlapimo rūgšties. Jos perteklius kaupiasi sąnariuose kristalų pavidalu, sukeldamas skausmingus podagros priepuolius.
Galimos komplikacijos: kodėl tai pavojinga?
Numoti ranka į padidėjusius hemoglobino rodiklius ar juos ignoruoti yra labai neatsakinga ir pavojinga gyvybei. Ilgesnį laiką negydoma ar nekoreguojama būklė gali sukelti negrįžtamus organų pažeidimus ir ūmias, gyvybei tiesiogiai grėsmingas komplikacijas. Pats pagrindinis pavojus slypi patologiniame kraujo klampume. Kai kraujas tampa pernelyg tirštas (panašiai kaip sirupas, lyginant su vandeniu), jis nepalyginamai sunkiau teka arterijomis ir venomis, o tai sudaro idealias sąlygas kraujo krešuliams – trombams – formuotis bet kurioje kūno vietoje.
Atsiskyrę ir kraujagyslėmis keliaujantys trombai gali visiškai užkimšti gyvybiškai svarbias arterijas. Tai reiškia, kad padidėjęs hemoglobinas dramatiškai padidina miokardo infarkto (širdies priepuolio), išeminio galvos smegenų insulto, plaučių arterijos tromboembolijos bei giliųjų kojų venų trombozės riziką. Be to, ilgainiui per tirštą kraują be poilsio varinėjanti širdies raumens sienelė išstorėja, pervargsta, kas galiausiai lemia lėtinio širdies nepakankamumo vystymąsi. Padidėjęs raudonųjų kraujo kūnelių suardymo mastas ypač apkrauna blužnį, todėl ji padidėja (išsivysto splenomegalija), sukeldama skausmą ar spaudimo jausmą kairiajame šone po šonkauliais. Kepenys taip pat dirba padidintu krūviu, o padidėjęs kraujospūdis žaloja inkstų audinį.
Diagnostika: kokius tyrimus būtina atlikti?
Pirmasis žingsnis nustačius aukštą hemoglobiną eilinio vizito metu – neatidėliotina konsultacija su šeimos gydytoju. Svarbu suprasti, kad tiksliai ir galutinei diagnozei nustatyti vieno paprasto bendrojo kraujo tyrimo tikrai nepakanka. Gydytojas, atidžiai įvertinęs paciento nusiskundimus, gyvenimo būdą (rūkymą, darbo specifiką) bei persirgtas ligas, greičiausiai paskirs visą kompleksą papildomų diagnostinių tyrimų, padėsiančių išsiaiškinti tikrąją, pirminę šios būklės priežastį.
Pirmiausia bus įvertintas kitas bendro kraujo tyrimo rodiklis – hematokritas (HTK). Tai procentinė išraiška, parodanti, kokią kraujo tūrio dalį sudaro raudonieji kraujo kūneliai. Hemoglobinas ir hematokritas beveik visada yra vertinami kartu. Toliau atliekami specifiniai kraujo serumo tyrimai, pavyzdžiui, eritropoetino (EPO) lygio nustatymas kraujyje. Šis tyrimas kritiškai svarbus siekiant atskirti, ar policitemija yra pirminė (EPO lygis būna labai žemas, nes kaulų čiulpai dirba autonomiškai ir ignoruoja reguliaciją), ar antrinė (EPO lygis būna smarkiai padidėjęs dėl organizmo hipoksijos). Taip pat gali būti atliekama išsami ultragarsinė vidaus organų diagnostika – detaliai tikrinami inkstai (dėl cistų ar navikų), vertinama širdies funkcija (echokardiografija), matuojamas blužnies ir kepenų dydis. Esant poreikiui ar įtariant kraujo ligą, pacientas skubos tvarka siunčiamas gydytojo hematologo konsultacijai, kurios metu gali būti atliekama kaulų čiulpų biopsija ir labai tikslūs genetiniai tyrimai (pavyzdžiui, JAK2 geno mutacijos paieška, kuri patvirtina tikrąją policitemiją).
Ką daryti ir kaip sumažinti hemoglobino kiekį kraujyje?
Gydymo taktika ir konkretūs žingsniai tiesiogiai priklauso nuo nustatytos priežasties. Pagrindinis medicininis tikslas – sumažinti kraujo klampumą ir užkirsti kelią gyvybei pavojingų trombų susidarymui. Jei hemoglobinas padidėjęs dėl laikinų aplinkybių, pavyzdžiui, dehidratacijos ar netinkamo gyvenimo būdo, korekcijos bus gana paprastos ir natūralios. Tačiau jei tai nulemta sudėtingos lėtinės ligos, reikės kompleksinės medicininės intervencijos ir kruopštaus specialistų sekimo.
Vienas seniausių, bet iki šiol efektyviausių ir greičiausių medikamentinio lygio gydymo būdų yra terapinė flebotomija (kraujo nuleidimas). Procedūros metu, labai panašiai kaip per įprastą kraujo donorystę, iš paciento venos saugiai nuleidžiamas tam tikras kiekis kraujo (paprastai apie 400-500 ml). Tai akimirksniu sumažina raudonųjų kraujo kūnelių kiekį, kraujo tūrį ir jo klampumą. Sergant tikrąja policitemija, ši procedūra gali būti kartojama reguliariai. Greta to, siekiant išvengti krešulių, gydytojas beveik visada paskirs vartoti vaistus, mažinančius kraujo krešėjimą – dažniausiai nedideles aspirino dozes. Sunkesniais ar labiau pažengusiais atvejais, ypač jei flebotomijos nepakanka, skiriami specifiniai medikamentai (citostatikai, pavyzdžiui, hidroksiurėja), kurie slopina kaulų čiulpų veiklą ir tiesiogiai stabdo perteklinę ląstelių gamybą.
Mitybos ir gyvenimo būdo korekcijos
Be profesionalios medikų pagalbos, paties paciento asmeninės pastangos ir kasdieniai pasirinkimai vaidina visiškai esminį vaidmenį reguliuojant hemoglobino lygį. Tinkama, apmąstyta mityba ir žalingų įpročių atsisakymas gali reikšmingai pagerinti kraujo klampumo rodiklius bei bendrą fizinę savijautą ilgalaikėje perspektyvoje.
- Adekvatus skysčių balanso palaikymas: Dehidratacija kraują paverčia tirštu sirupu, todėl privaloma vartoti pakankamai skysčių. Gerkite gryną vandenį – mažiausiai 2–2,5 litro per dieną, o karštomis dienomis ar sportuojant – dar daugiau. Būtina vengti itin didelio kavos, energinių gėrimų ir ypač alkoholio kiekio, nes šie produktai veikia kaip diuretikai ir skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo per inkstus.
- Geležies apribojimas racione: Nors geležis yra gyvybiškai būtina normaliai kraujodarai, esant per aukštam hemoglobinui (ypač dėl tikrosios policitemijos), reikėtų sąmoningai vengti produktų, kuriuose jos labai gausu. Ribokite raudonos mėsos (jautienos, žvėrienos), kepenėlių ir kitų subproduktų vartojimą. Jokiu būdu savavališkai nevartokite maisto papildų, kurių sudėtyje yra geležies ar didelių vitamino C dozių, nes pastarasis stipriai gerina geležies pasisavinimą iš maisto virškinamajame trakte.
- Griežtas sprendimas mesti rūkyti: Tai vienas svarbiausių, kritinių žingsnių siekiant normalizuoti kraują. Visiškai nutraukus rūkymą, anglies monoksido kiekis kraujyje po truputį krinta, deguonies pasisavinimas plaučiuose gerėja, todėl organizmas ilgainiui, per kelis mėnesius, nustoja gaminti dirbtinį perteklinį hemoglobino kiekį.
- Saugus fizinis aktyvumas: Reguliari, bet nuosaiki mankšta – pasivaikščiojimai gryname ore, plaukimas, lengvas važiavimas dviračiu – gerina bendrą kraujotaką, treniruoja širdies raumenį ir padeda išvengti kraujo stazės (užsistovėjimo venose). Tačiau kol kraujo rodikliai nesutvarkyti ir kraujas yra labai tirštas, griežtai reikėtų vengti itin alinamo, sunkaus sporto, kad nebūtų išprovokuotas širdies priepuolis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar patiriamas stiprus stresas gali padidinti hemoglobino kiekį kraujyje?
Pats savaime psichologinis stresas tiesiogiai neskatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybos. Tačiau lėtinis, užsitęsęs stresas labai dažnai būna neatsiejamas nuo žalingų įpročių atsiradimo, tokių kaip padidėjęs rūkymas, nereguliari mityba ar nuolatinis piktnaudžiavimas kofeinu bei alkoholiu. Būtent šie streso išprovokuoti gyvenimo būdo pokyčiai veda prie dehidratacijos ar audinių hipoksijos, kas galiausiai sukelia antrinę eritrocitozę.
Kada hemoglobino padidėjimas aiškiai rodo kraujo vėžį?
Kraujo vėžys, konkrečiai mieloproliferacinė liga – tikroji policitemija, yra įtariamas tais atvejais, kai hemoglobino ir hematokrito rodikliai išlieka patologiškai aukšti labai ilgą laiką ir, atlikus tyrimus, yra galutinai pašalinamos visos įmanomos išorinės priežastys (dehidratacija, rūkymas, plaučių, širdies ar inkstų ligos). Be to, paciento kraujyje dažnai randama ir kitų anomalijų – padidėjęs ne tik eritrocitų, bet ir trombocitų bei leukocitų skaičius. Tikslią diagnozę patvirtina tik specialus kraujo genetinis tyrimas (JAK2 mutacija) ir kaulų čiulpų biopsija, todėl be gydytojo hematologo patvirtinimo nereikėtų gąsdintis per anksti.
Ar įprasta kraujo donorystė gali padėti išspręsti šią problemą?
Taip, techniškai kraujo donorystė veikia lygiai taip pat kaip ir medicininė flebotomija – nuleidus pusę litro kraujo, natūraliai sumažėja hemoglobino bei geležies lygis, kraujas tampa skystesnis. Tai puiki prevencinė priemonė sveikiems, natūraliai aukštą hemoglobiną turintiems vyrams. Tačiau svarbu žinoti, kad asmenys, sergantys patvirtintomis kraujo ligomis (tokiomis kaip tikroji policitemija) ar turintys rimtų, nekompensuotų lėtinių sveikatos sutrikimų, oficialiais kraujo donorais būti negali pagal sveikatos apsaugos taisykles. Todėl tokiais atvejais kraujas nuleidžiamas ne donorystės centruose, o gydymo įstaigoje kaip terapinė procedūra, ir šis kraujas nėra naudojamas perpylimui kitiems.
Ar moterims nėštumo metu gali padidėti hemoglobinas?
Fiziologiškai normalaus nėštumo metu moters organizme vyksta atvirkštinis procesas: kraujo plazmos (skysčio) tūris natūraliai padidėja daug greičiau ir labiau nei pagaminama naujų raudonųjų kraujo kūnelių masė. Dėl šio skiedimosi efekto hemoglobinas nėščiosioms paprastai šiek tiek nukrenta, vystosi vadinamoji fiziologinė nėščiųjų anemija. Padidėjęs hemoglobinas nėštumo metu yra gana retas ir labai pavojingas reiškinys. Jis dažniausiai rodo itin stiprią dehidrataciją, galimą preeklampsijos (pavojingo kraujospūdžio padidėjimo su baltymo atsiradimu šlapime) riziką arba placentos kraujotakos sutrikimus. Tokiu atveju būtina nedelsiant konsultuotis su nėštumą prižiūrinčiu ginekologu.
Prevencijos žingsniai ilgalaikei kraujo sveikatai
Norint išlaikyti optimalius ir stabilius kraujo rodiklius, ilgai džiaugtis puikia savijauta ir išvengti labai nemalonių, pavojingų sveikatos staigmenų ateityje, ypatingai svarbus sąmoningas, atsakingas požiūris į savo organizmą ir jo poreikius. Sveiko kraujo ir nepriekaištingos jo cirkuliacijos pagrindas visada yra harmoningas, subalansuotas gyvenimo būdas, kurio pamatas remiasi žalingų įpročių vengimu, ypatingai griežtu atsisakymu rūkyti, atsakingu požiūriu į mitybą bei skysčių vartojimą ir reguliaria, amžių bei fizinį pasirengimą atitinkančia fizine veikla. Išplėstinius kraujo tyrimus rekomenduojama atlikti bent kartą per metus, net ir tuomet, kai jaučiatės puikiai ir neturite jokių nusiskundimų. Profilaktika visuomet yra nepalyginamai efektyvesnė, pigesnė ir saugesnė už pažengusių, sudėtingų ligų gydymą.
Atidžiai įvertinkite tai, kokioje aplinkoje praleidžiate daugiausiai laiko, kur dirbate ir gyvenate. Grynas oras, reguliarus ir kokybiškas gyvenamųjų bei darbo patalpų vėdinimas ir aktyvus laisvalaikis gamtoje, toliau nuo miesto smogo, užtikrina geresnį viso organizmo aprūpinimą gyvybę palaikančiu deguonimi. Tai leidžia kraujodaros sistemai, inkstams ir kaulų čiulpams dirbti ramiu, subalansuotu ritmu, be streso. Pajutus pirmuosius neįprastus, anksčiau nevargintus simptomus, tokius kaip nesuprantamas ir nepraeinantis nuovargis, galvos svaigimas, sunkumo jausmas krūtinėje ar pastebimas veido ir delnų odos paraudimas, nedelskite ir drąsiai pasikonsultuokite su savo sveikatos priežiūros specialistu. Žmogaus kraujas yra tarsi sudėtingas viso organizmo bendros sveikatos, visų organų funkcijų atspindys ir veidrodis, todėl atsakingai rūpindamiesi jo kokybe, tiesiogiai investuojate į savo ilgą, kokybišką gyvenimą bei puikią ir energingą savijautą kiekvieną dieną.
