Viduriavimas yra itin nemaloni, organizmą sekinanti ir kasdienę rutiną stipriai sutrikdanti būklė, su kuria anksčiau ar vėliau susiduria kiekvienas. Šią virškinamojo trakto problemą gali sukelti patys įvairiausi veiksniai: virusinės ar bakterinės infekcijos (pavyzdžiui, rotavirusas ar norovirusas), apsinuodijimas maistu, netinkami mitybos įpročiai, patiriamas stiprus stresas, alergijos maistui ar net tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, plataus spektro antibiotikų, vartojimas. Nors dažniausiai ši būklė praeina savaime per kelias dienas, netinkamai parinktas maistas gali simptomus paaštrinti, prailginti gijimo procesą ir sukelti dar didesnį diskomfortą. Būtent todėl žinios apie tai, ką galima valgyti ir ko reikėtų griežtai atsisakyti, yra gyvybiškai svarbios sprendžiant šią problemą. Tinkama, švelni mityba ne tik padeda nuraminti sudirgusią žarnyno gleivinę ir sumažina uždegimą, bet ir aprūpina organizmą būtinomis maistinėmis medžiagomis bei mineralais, kurie greitai prarandami kartu su skysčiais. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime efektyviausius, mokslo ir praktikos patvirtintus mitybos principus, kurie padės jūsų virškinimo sistemai greičiau atsistatyti, palengvins nemalonius simptomus ir leis greičiau sugrąžinti gerą savijautą bei energiją.
BRAT dieta: laiko patikrintas ir medikų rekomenduojamas sprendimas
Kai kalbama apie mitybą viduriuojant, vienas dažniausiai pasaulyje linksniuojamų ir medicinos specialistų rekomenduojamų terminų yra BRAT dieta. Tai iš anglų kalbos kilęs akronimas, reiškiantis bananus (Bananas), ryžius (Rice), obuolių tyrelę (Applesauce) ir skrebučius (Toast). Šie keturi produktai sudaro saugios mitybos pagrindą pirmosiomis, pačiomis sunkiausiomis ligos valandomis bei dienomis. Jų paslaptis ir efektyvumas slypi tame, kad jie yra labai lengvai virškinami, turi labai mažai maistinių skaidulų, todėl neapkrauna žarnyno, neskatina jo susitraukimų (peristaltikos) ir padeda kietinti išmatas, kartu suteikdami nusilpusiam kūnui reikiamos energijos.
Bananai
Bananai yra tikras išsigelbėjimas sudirgusiam skrandžiui ir žarnynui. Viduriuojant organizmas per trumpą laiką netenka labai daug skysčių ir su jais pasišalinančių svarbių elektrolitų, ypač kalio. Kalio trūkumas sukelia stiprų raumenų silpnumą ir nuovargį. Bananai yra natūralus, lengvai prieinamas ir gausus kalio šaltinis, padedantis atstatyti šios gyvybiškai svarbios medžiagos balansą. Be to, juose gausu pektino – tirpiosios skaidulos, kuri absorbuoja skysčių perteklių žarnyne ir taip padeda natūraliai sukietinti išmatas. Bananuose esantis inulinas taip pat veikia kaip prebiotikas, skatinantis gerųjų žarnyno bakterijų dauginimąsi. Svarbu žinoti: rinkitės tik gerai prinokusius (geltonus, galima su rudais taškeliais), bet ne pernokusius ar visiškai žalius bananus, nes žaliuose bananuose esantis atsparusis krakmolas yra sunkiau virškinamas ir gali sukelti papildomą pilvo pūtimą.
Baltieji ryžiai
Nors įprastoje, kasdienėje sveikoje mityboje dietologai dažniausiai rekomenduoja rinktis ruduosius, laukinius ar nešlifuotus ryžius dėl didesnio skaidulų ir vitaminų kiekio, viduriuojant situacija keičiasi iš esmės. Baltieji ryžiai tampa nepakeičiamu produktu, nes nuo jų gamybos metu pašalintas išorinis kietų skaidulų sluoksnis. Jie yra labai greitai ir lengvai virškinami, suteikia organizmui reikiamos energijos iš angliavandenių, tačiau visiškai nedirgina virškinamojo trakto ir neskatina žarnyno judesių. Virti balti ryžiai be jokių priedų, druskos, sviesto ar aliejaus yra vienas saugiausių pasirinkimų. Norėdami dar labiau palengvinti virškinimą, ryžius galite virti šiek tiek ilgiau nei įprastai – pervirti jie tampa minkštesni, lipnesni ir skrandžiui juos apdoroti yra kur kas paprasčiau.
Obuolių tyrelė
Švieži, traškūs obuoliai su odele turi itin daug netirpios ląstelienos, kuri sergant gali dar labiau sudirginti žarnyną ir paskatinti tuštinimąsi. Tačiau termiškai apdorota obuolių tyrelė veikia visiškai kitaip ir yra labai naudinga. Virimo procesas suskaido kietąsias ląstelienos struktūras, palikdamas lengvai įsisavinamą pektiną, kuris, kaip ir bananuose, veikia kaip natūrali rišamoji medžiaga – sugeria vandenį ir formuoja kietesnės konsistencijos išmatas. Be to, obuolių tyrelė suteikia natūralios energijos iš fruktozės, yra malonaus skonio ir lengvai nuryjama net tada, kai sergantysis skundžiasi visišku apetito nebuvimu. Rinkdamiesi ar gamindami obuolių tyrelę namuose, būtinai atkreipkite dėmesį, kad joje nebūtų pridėtinio cukraus, sirupų ar prieskonių (pavyzdžiui, cinamono), nes šie priedai gali suerzinti jautrų virškinamąjį traktą.
Skrebučiai
Paprastos baltos duonos ar batono skrebutis yra dar vienas itin lengvai virškinamas greitųjų angliavandenių šaltinis. Kaip ir baltųjų ryžių atveju, sergant reikėtų vengti pilno grūdo, ruginės, sėlenų ar įvairiomis sėklomis praturtintos duonos, nes joje esančios gausios netirpios skaidulos gali būti per sunkios išvargintam žarnynui. Skrudinimas padeda duonai šiek tiek pakeisti savo struktūrą (angliavandeniai tampa lengviau pasisavinami), todėl skrandžiui ją apdoroti reikalauja mažiau pastangų nei valgant šviežią, minkštą duoną. Labai svarbu skrebutį valgyti visiškai sausą – be jokio sviesto, margarino, tepamo sūrio, uogienių ar riešutų sviesto, kadangi riebalai ir didelis cukraus kiekis skatina žarnyno spazmus ir gali žaibiškai iššaukti naują viduriavimo epizodą.
Kiti lengvai virškinami maisto produktai gijimo etapui
Praėjus pačiai sunkiausiai ligos fazei, kai pradedate jaustis šiek tiek geriau, viduriavimas retėja, o BRAT dieta tampa per daug monotoniška ir nebesuteikia jėgų, mitybos racioną galima ir reikia po truputį plėsti. Organizmui reikia įvairesnių maistinių medžiagų, o ypač baltymų, kad sėkmingai atkurtų prarastas jėgas ir regeneruotų audinius. Svarbiausia taisyklė šiame etape – naujus produktus įvedinėti labai lėtai, stebint savijautą ir valgant mažomis porcijomis. Štai keletas saugių pasirinkimų, kuriuos galite drąsiai bandyti:
- Virtos bulvės: Kaip ir baltieji ryžiai, paprastos virtos bulvės (būtinai be odelės, kurioje slepiasi skaidulos) yra puikus krakmolingų angliavandenių ir kalio šaltinis. Jas galima šiek tiek sutrinti į košę, tačiau jokiu būdu nenaudokite pieno, grietinėlės ar sviesto – tik šiek tiek virinto vandens ar sultinio.
- Avižinė košė: Avižos turi didelį kiekį tirpiųjų skaidulų, kurios žarnyne virsta gelio pavidalo mase ir padeda formuoti išmatas bei mažinti viduriavimą. Košę virkite tik vandenyje, ji neturėtų būti per tiršta ar per daug lipni. Iš pradžių venkite gardinti uogomis ar medumi.
- Liesa mėsa ir žuvis: Vištienos krūtinėlė (be odelės), kalakutienos filė arba liesa balta žuvis yra nepakeičiami, lengvai virškinami baltymų šaltiniai. Mėsą ar žuvį reikėtų ruošti tik garuose, virti vandenyje arba kepti orkaitėje folijoje be jokių riebalų ir stiprių prieskonių (leidžiama naudoti tik labai nedidelį kiekį druskos).
- Kietai virti kiaušiniai: Kiaušiniai yra itin vertingas ir lengvai pasisavinamas maistas, nesukeliantis sunkumo jausmo skrandyje. Venkite keptų kiaušinių, omletų ar kiaušinienės, ruoštos su aliejumi ar sviestu, nes riebalai yra sunkiai virškinami.
- Skaidrūs sultiniai: Liesa vištienos ar daržovių sultinio sriuba yra ne tik lengvas, skrandį šildantis maistas, bet ir puikus skysčių bei natrio (druskos) šaltinis, kuris padeda atkurti elektrolitų pusiausvyrą ir išvengti dehidratacijos.
Skysčių balanso atstatymas: ką gerti, o ko atsisakyti?
Nors kalbame apie maistą, pats didžiausias pavojus sveikatai viduriuojant yra ne laikinai sumažėjęs kalorijų kiekis, o dehidratacija – gyvybiškai pavojingas, žaibiškas skysčių ir būtinųjų elektrolitų netekimas. Dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis iš organizmo išplauna vandenį ir mineralus greičiau, nei spėjate jų atsigerti. Svarbu suprasti, kad vien tik gryno geriamojo vandens gėrimas ne visada yra optimalus sprendimas, nes paprastame vandenyje nėra pakankamo kiekio prarastų mineralų (natrio, kalio, chlorido).
Pats geriausias, moksliškai pagrįstas pasirinkimas yra specialūs burnos rehidratacijos tirpalai, kurių miltelių pavidalu galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje. Jie turi tiksliai subalansuotą druskų ir gliukozės santykį, kuris maksimaliai efektyviai pasisavinamas žarnyno sienelėse. Jei tokio tirpalo po ranka neturite, jį galima nesunkiai pasiruošti ir namų sąlygomis: į vieną litrą virinto ar mineralinio negazuoto vandens įmaišykite pusę arbatinio šaukštelio druskos ir šešis arbatinius šaukštelius cukraus. Taip pat puikiai tinka nestiprios, šiltos žolelių arbatos – ypač ramunėlių, kurios pasižymi natūraliu priešuždegiminiu poveikiu, bei pipirmėčių ar mėtų, kurios gali atpalaiduoti skausmingus žarnyno spazmus ir efektyviai sumažinti pykinimą. Skysčius rekomenduojama gerti dažnai, visą dieną, bet mažais kiekiais (po kelis gurkšnius kas 10–15 minučių), kad skrandis nebūtų pernelyg staigiai ištemptas ir tai neišprovokuotų vėmimo reflekso.
Maistas ir gėrimai, kurie gali tapti jūsų priešais
Ne mažiau svarbu nei žinoti, ką galima valgyti, yra tiksliai suprasti, kokių produktų privalu vengti. Kai kurie kasdieniai, atrodo, visiškai nekalti ir mūsų mėgstami maisto produktai sergančiam, jautriam žarnynui gali suveikti kaip galingas dirgiklis ir grąžinti ligą į pradinį tašką. Viduriuojant ir kelias dienas po jo būtina griežtai eliminuoti šias produktų grupes iš savo valgiaraščio:
- Pieno produktai: Net jei niekada gyvenime nebuvote alergiški ar netoleruojantys laktozės, viduriuojant (ypač po virusinių infekcijų) žarnynas gali laikinai prarasti gebėjimą gaminti fermentą laktazę, kuris reikalingas pieno cukrui suskaidyti. Šviežio pieno, sūrio, varškės ar ledų vartojimas gali sukelti stiprų dujų kaupimąsi, skausmingą pilvo pūtimą ir drastiškai paūminti viduriavimą.
- Riebus, aliejuje keptas maistas: Gruzdintos bulvytės, kepta mėsa, riebūs kreminiai padažai, majonezas ir greitas maistas reikalauja ypač daug virškinimo fermentų ir tulžies rūgščių, kad būtų apdoroti. Toks maistas labai greitai skatina stiprius žarnyno susitraukimus ir pagreitina turinio pasišalinimą.
- Daug skaidulų (ląstelienos) turintis maistas: Nors paprastai skaidulos yra sveikatos šaltinis, viduriuojant jos veikia kaip šluota. Šviežios daržovės (ypač žiediniai kopūstai, brokoliai, svogūnai, česnakai), šviežios uogos, sėklos, riešutai, ankštinės daržovės (pupelės, žirniai) ir pilno grūdo produktai dirgina mechanines žarnyno sieneles ir smarkiai didina išmatų tūrį.
- Aštrūs prieskoniai ir patiekalai: Čili pipirai, karis, aštrūs padažai, jalapenai stipriai dirgina visą virškinamąjį traktą nuo pat stemplės iki tiesiosios žarnos, sukeldami gleivinės uždegimines reakcijas bei deginimo pojūtį.
- Kofeinas ir alkoholis: Kava, energetiniai gėrimai, stipri juodoji ar žalia arbata ir bet kokie alkoholiniai gėrimai tiesiogiai stimuliuoja žarnyno veiklą (veikia kaip laisvinamieji). Be to, jie veikia kaip diuretikai, t.y. skatina dar didesnį skysčių pasišalinimą iš organizmo per inkstus, taip gilindami pavojingą dehidrataciją.
- Dirbtiniai saldikliai ir dideli cukraus kiekiai: Sorbitolis, ksilitolis, manitolis bei kiti dirbtiniai saldikliai (dažnai randami becukrėje kramtomojoje gumoje, dietiniuose gėrimuose ar ledinukuose) virškinamajame trakte veikia kaip osmosiniai laisvinamieji – jie intensyviai traukia vandenį į žarnyno spindį, todėl viduriavimas tik dar labiau sustiprėja.
Žarnyno mikrofloros atstatymas: probiotikų vaidmuo po ligos
Ilgai trunkantis ar ūmus viduriavimas išplauna iš organizmo ne tik skysčius bei ligą sukėlusias blogąsias bakterijas ar virusus, bet ir pažeidžia gerąją žarnyno mikroflorą. Šios gerosios bakterijos yra atsakingos už sklandų virškinimo procesą, vitaminų įsisavinimą ir stiprų bendrą imunitetą. Todėl praėjus pačiai ūmiai ligos fazei, kai tuštinimasis pradeda retėti ir grįžta prie normalios konsistencijos, labai svarbu sąmoningai pasirūpinti gerųjų bakterijų populiacijos atstatymu.
Tam puikiai tinka natūralūs, rauginti produktai. Nors minėjome, kad pieno produktų reikia vengti, išimtis daroma natūraliam, nesaldintam kefyrui ar natūraliam jogurtui su gyvosiomis bakterijomis (vengti reikėtų tik pirmosiomis, sunkiausiomis dienomis). Šiuose produktuose laktozė jau yra iš dalies suskaidyta pačių bakterijų, todėl jie lengviau toleruojami. Taip pat labai efektyvus būdas – vaistinėse parduodami kokybiški probiotikų papildai. Probiotikuose esančios Lactobacillus, Saccharomyces boulardii ir Bifidobacterium kultūros padeda sukurti apsauginį žarnyno gleivinės sluoksnį, slopina patogeninių mikroorganizmų augimą, mažina uždegimą ir padeda žymiai greičiau bei sklandžiau sugrįžti prie įprastos kasdienės mitybos nepajuntant pilvo pūtimo ar diskomforto.
Dažniausiai užduodami klausimai apie mitybą viduriuojant
Kiek laiko turėčiau laikytis griežtos dietos ir kada galiu grįžti prie įprasto maisto?
Griežtos BRAT dietos ir skaidrių skysčių režimo paprastai rekomenduojama laikytis tik pirmąsias 24–48 valandas, priklausomai nuo simptomų intensyvumo. Ilgalaikis maitinimasis vien bananais ir baltaisiais ryžiais nėra sveikas ar pilnavertis, nes organizmui pradeda trūkti reikalingų baltymų, gerųjų riebalų bei svarbių vitaminų ir mineralų. Kai pastebite, kad viduriavimas retėja, savijauta gerėja ir atsiranda apetitas, palaipsniui (kas kelias valandas ar kas dieną) pradėkite įvesti kitus lengvai virškinamus produktus, tokius kaip virta vištiena ar bulvės, atidžiai stebėdami savo kūno reakciją.
Ar galiu išgerti puodelį kavos, jei jaučiu didžiulį silpnumą ir mieguistumą?
Nors kava gali atrodyti kaip idealus būdas greitai atgauti energiją ir prabusti, viduriuojant jos griežtai nerekomenduojama gerti. Kavoje esantis kofeinas stipriai stimuliuoja žarnyno sienelių susitraukimus ir gali paskatinti staigų norą tuštintis, taip užkertant kelią žarnyno ramybei ir gijimui. Be to, kava skatina dehidrataciją, kuri ir taip yra pagrindinė problema viduriavimo metu. Energijos geriau gauti iš lengvai virškinamų angliavandenių, pavyzdžiui, obuolių tyrelės, šaukštelio medaus ar skrebučių, bei tinkamo skysčių atstatymo.
Ar saugu valgyti šviežius vaisius, juk juose gausu vitaminų, reikalingų sergant?
Ne, ūminėje viduriavimo fazėje absoliučios daugumos šviežių vaisių reikėtų atsisakyti. Nepaisant to, kad juose gausu imunitetui naudingų vitaminų, juose taip pat yra daug fruktozės ir ląstelienos, kurios jautriame žarnyne gali sunkiai virškintis, skatinti dujų kaupimąsi, pilvo skausmus ir laisvinti vidurius. Vienintelė išimtis, kaip minėta anksčiau – prinokę bananai. Visus kitus vaisius geriau palikti tam laikui, kai visiškai pasveiksite, arba juos prieš valgant termiškai apdoroti (pavyzdžiui, išvirti švelnų kompotą, iškepti obuolį orkaitėje be odelės ar pasigaminti trintą tyrelę).
Ką turėčiau daryti, jei visiškai neturiu jokio apetito ir negaliu net pagalvoti apie maistą?
Apetito praradimas yra visiškai natūrali apsauginė jūsų organizmo reakcija į žarnyno infekciją ar uždegimą – taip kūnas stengiasi neapkrauti virškinimo sistemos, kad visą energiją galėtų skirti kovai su liga. Nereikėtų versti savęs valgyti per prievartą, ypač pačią pirmąją ligos dieną. Kur kas svarbiau už maistą šiuo periodu yra nuolatos gerti skysčius su elektrolitais, kad išvengtumėte pavojaus gyvybei dėl dehidratacijos. Kai pajusite bent nedidelį alkį, pradėkite valgyti labai po nedaug – nuo mažo skrebučio gabalėlio ar kelių šaukštų šilto sultinio. Atidžiai klausykite savo kūno signalų.
Kada namų sąlygų nebeužtenka ir prireikia profesionalios medikų pagalbos
Nors tinkama mityba, griežta dieta ir atidus skysčių balanso palaikymas dažniausiai sėkmingai išsprendžia viduriavimo problemą per kelias dienas namų sąlygomis, kartais situacija gali būti kur kas sudėtingesnė ar net pavojinga gyvybei. Žinoti pavojaus signalus, vadinamas „raudonas vėliavėles“, yra be galo svarbu, kad laiku užkirstumėte kelią rimtesnėms sveikatos komplikacijoms. Suaugusiems pacientams į šeimos gydytoją ar priėmimo skyrių būtina kreiptis, jei gausus viduriavimas nepraeina ilgiau nei dvi dienas (48 valandas) ir nepalengvėja net pakeitus mitybą bei geriant vaistus. Taip pat neatidėliotina, skubi medicininė pagalba reikalinga tuomet, kai išmatose pastebite akivaizdžių kraujo ar pūlių priemaišų, išmatos tampa visiškai juodos, dervos spalvos (tai gali rodyti vidinį kraujavimą viršutinėje virškinamojo trakto dalyje), o pilvo skausmus lydi aukštesnė nei 39 laipsnių kūno temperatūra, kuri nekrenta nuo vaistų.
Ypatingą, padidintą dėmesį reikėtų atkreipti į gilėjančios dehidratacijos požymius: stiprų, nenumalšinamą troškulį, labai tamsios, koncentruotos spalvos šlapimą arba visišką šlapinimosi nebuvimą ilgiau nei kelias valandas, sausą burnos ertmę, suskilinėjusias lūpas ir išsausėjusį liežuvį, neįprastą odos sausumą (kai suėmus odos raukšlę ji negrįžta į pradinę padėtį), stiprų galvos svaigimą bandant atsistoti, sąmonės aptemimą, sumišimą ar bendrą didžiulį, iš kojų verčiantį silpnumą. Jei šie dehidratacijos ar sunkaus viduriavimo simptomai pasireiškia mažiems vaikams, kūdikiams, senyvo amžiaus žmonėms ar asmenims, turintiems rimtų lėtinių susirgimų (pavyzdžiui, cukrinį diabetą, širdies nepakankamumą), į gydymo įstaigą būtina vykti nedelsiant, nelaukiant net dviejų dienų. Šiose rizikos grupėse skysčių netekimas vystosi itin greitai, sunkiai prognozuojamai ir gali sukelti negrįžtamų padarinių inkstų ar širdies veiklai. Tokiais sudėtingais atvejais nepakaks vien namuose paruoštų sultinių, rehidratacinių gėrimų ar skrebučių – pacientui gali prireikti skubaus intraveninio skysčių atstatymo (lašelinės), išsamių kraujo tyrimų ir specialaus medikamentinio gydymo kurso stacionare.
