Nugaros skausmas tapo beveik kasdieniu reiškiniu. Apie jį kalbama biuruose, sporto salėse, šeimos susibūrimuose. „Ai, man irgi maudžia“, – frazė, kuri skamba taip dažnai, kad ima atrodyti, jog tai tiesiog normali suaugusio žmogaus būsena. Tačiau ar tikrai?
Dažnai po tuo „maudimu“ slypi kur kas daugiau nei paprastas nuovargis.
Gyvenimo tempas, kuris lenkia kūną
Šiuolaikinis žmogus didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdamas. Net ir tie, kurie sportuoja, dažnai tai daro intensyviai, bet retai – subalansuotai. Stuburas nemėgsta kraštutinumų. Jam kenkia ir visiškas nejudėjimas, ir staigus per didelis krūvis.
Ilgos valandos prie kompiuterio, telefonas rankose nuleista galva, netaisyklinga laikysena – visa tai palaipsniui keičia stuburo biomechaniką. Raumenys pradeda dirbti netolygiai, vieni pertempiami, kiti silpnėja. Iš pradžių atsiranda tik nedidelis diskomfortas, kuris praeina pakeitus padėtį. Tačiau laikui bėgant kūnas ima signalizuoti aiškiau.
Skausmas kaip kompensacijos pasekmė
Įdomu tai, kad dažnai skauda ne ta vieta, kur slypi tikroji problema. Jei silpni gilieji nugaros raumenys, jų darbą perima paviršiniai. Jei dubuo nestabilus, apkrova pasiskirsto netolygiai. Organizmas geba kompensuoti, bet tai daro laikinai.
Būtent dėl to žmonės kartais nustemba išgirdę, kad jų skausmo priežastis – ne „perpūsta nugara“, o ilgalaikis netaisyklingas judėjimo modelis ar degeneraciniai pokyčiai, kurie formavosi ne vienerius metus.
Diskai, sąnariai ir nervai – tylūs procesai
Stuburo diskai natūraliai dėvisi su amžiumi, tačiau kai kuriais atvejais procesas spartesnis. Diskų išsigaubimai, išvaržos ar sąnarinių paviršių pakitimai gali ilgą laiką nesukelti stipraus skausmo. Tik tam tikru momentu, kai atsiranda nervo dirginimas ar uždegimas, žmogus pajunta staigų ir intensyvų simptomą.
Tuomet dažnai girdime: „Viskas nutiko staiga.“ Tačiau realybėje pokyčiai vyko palaipsniui.
Tokiose situacijose svarbu ne tik malšinti pojūtį, bet ir tiksliai nustatyti, kas vyksta stuburo struktūrose. Čia reikalingas kryptingas vertinimas ir, jei reikia, intervenciniai sprendimai, kuriuos gali pasiūlyti nugaros skausmo klinika.
Emocinis faktorius – pamirštama dedamoji
Apie tai kalbama mažiau, tačiau ilgalaikis stresas ir įtampa taip pat turi įtakos nugaros skausmui. Įsitempę pečiai, suspaustas kaklas, nuolatinė kūno įtampa – tai fiziologinė reakcija į psichologinį krūvį.
Kai įtampa tampa kasdienybe, raumenys nespėja atsipalaiduoti. Ilgainiui tai gali sukelti lėtinį skausmą, kuris atrodo „be aiškios priežasties“.
Kada nemalonus pojūtis jau yra signalas?
Vienas svarbiausių klausimų – kada nustoti laukti. Jei skausmas kartojasi reguliariai, trunka ilgiau nei kelias savaites, stiprėja ar pradeda riboti judesius, tai jau nebe atsitiktinumas. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei atsiranda plintantis skausmas į galūnes, tirpimas ar silpnumas. Tokie simptomai rodo, kad į procesą gali būti įtraukti nervai.
Gydymo principas – tikslumas, o ne atsitiktinumas
Šiandien nugaros skausmo gydymas grindžiamas ne spėjimais, o diagnostika. Pirmiausia nustatoma priežastis, tik tada parenkamas metodas. Vienais atvejais pakanka kineziterapijos ir fizinio aktyvumo korekcijos, kitais – reikalingos intervencinės procedūros, kurios padeda sumažinti uždegimą ar nervo dirginimą. Svarbiausia – suprasti, kad nugaros skausmas nėra neišvengiama gyvenimo dalis. Net jei jis dažnas, tai nereiškia, kad su juo reikia susitaikyti. Kūnas retai siunčia signalus be priežasties. Ir kuo anksčiau į juos reaguojama, tuo paprastesnis gali būti sprendimas.
