Nuosavo verslo kūrimas dažnai prasideda nuo idėjos, tačiau jai įgyvendinti vien entuziazmo nepakanka. Reikia finansinių išteklių, tinkamo pasirengimo ir galimybės investuoti į veiklos pradžią. Pradedantiesiems verslininkams finansavimo gavimas gali tapti rimtu iššūkiu, ypač kai įmonė dar neturi veiklos istorijos ar pakankamai turto paskolai užtikrinti. Būtent tokioms problemoms spręsti Lietuvoje buvo įgyvendinama „Verslumo skatinimo“ programa, kurios tikslas – padėti gyventojams pradėti savarankišką veiklą ir sudaryti palankesnes sąlygas smulkiojo verslo plėtrai.
Kas yra „Verslumo skatinimo“ programa?
„Verslumo skatinimo“ programa – tai valstybės remta finansavimo priemonė, skirta labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims, norintiems pradėti arba plėtoti neseniai įkurtą verslą. Ja buvo siekiama mažinti finansines kliūtis, su kuriomis susiduria pirmuosius žingsnius žengiantys verslininkai.
Viena svarbiausių programos ypatybių buvo galimybė gauti paskolą palankesnėmis sąlygomis. Finansavimas galėjo padėti įsigyti veiklai reikalingą įrangą, pasirūpinti darbo priemonėmis, įrengti patalpas ar padengti kitas verslo pradžios išlaidas.
Programos įgyvendinime dalyvavo kredito unijos, tarp jų – Kauno kredito unija. Jos suteikė galimybę smulkiesiems verslininkams kreiptis dėl finansavimo, kuris buvo reikalingas veiklai pradėti arba sustiprinti. Tokia pagalba buvo ypač svarbi regionuose, kur pradedančiųjų verslininkų galimybės pritraukti investicijų dažnai būna ribotos.
Kam buvo skirta ši programa?
Programa buvo orientuota į žmones, turinčius verslo idėjų, tačiau susiduriančius su finansavimo sunkumais. Ja galėjo pasinaudoti tiek fiziniai asmenys, ketinantys pradėti savarankišką veiklą, tiek labai mažos ir mažos įmonės.
Finansavimas buvo aktualus ir neseniai veiklą pradėjusiems verslams. Pagal programos sąlygas parama buvo skirta ir įmonėms, veikiančioms ne ilgiau kaip vienus metus. Taip siekta padėti verslininkams laikotarpiu, kai pajamos dar nėra stabilios, o investicijų poreikis išlieka didelis.
Programa neapsiribojo viena ūkio šaka. Ja naudojosi prekybos, gamybos ir paslaugų sektorių atstovai. Finansavimas galėjo būti naudingas tiek nedidelei dizaino studijai ar grožio salonui, tiek baldų, keramikos ar kitų gaminių gamybos įmonei.
Svarbiausia buvo turėti aiškią veiklos kryptį ir gebėti pagrįsti finansavimo poreikį. Net ir palankesnėmis sąlygomis suteikiama paskola yra finansinis įsipareigojimas, todėl verslininkui būtina atsakingai įvertinti būsimas pajamas ir išlaidas.
Kokias finansavimo galimybes suteikė programa?
Pradedant verslą svarbu ne tik gauti reikiamą pinigų sumą, bet ir užtikrinti, kad finansiniai įsipareigojimai netaptų pernelyg didele našta. Todėl lengvatinė verslo paskola buvo viena pagrindinių „Verslumo skatinimo“ programos priemonių.
Pagal tuometes programos sąlygas didžiausia paskolos suma siekė 86 tūkst. litų, o palūkanų norma prasidėjo nuo 5,49 proc. Taip pat buvo numatyta galimybė kompensuoti 95 proc. sumokėtų palūkanų. Tokios sąlygos padėjo sumažinti finansavimo išlaidas, kurios pradiniame verslo etape gali turėti didelės įtakos veiklos stabilumui.
Dar viena reikšminga sąlyga buvo garantijų taikymas. INVEGA galėjo garantuoti iki 80 proc. paskolos sumos. Tai buvo ypač aktualu verslininkams, neturintiems pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams užtikrinti.
Be to, pagal šią programą suteiktoms paskoloms nebuvo taikomi papildomi sutarties sudarymo, keitimo ar išankstinio grąžinimo administravimo mokesčiai. Tai leido paskolų gavėjams aiškiau planuoti išlaidas.
Svarbu pažymėti, kad šios sąlygos yra istorinės. Paraiškų priėmimas baigėsi 2014 m. birželio 30 d., o projektas buvo numatytas iki 2018 m. pabaigos.
Kaip programa prisidėjo prie smulkiojo verslo plėtros?
„Verslumo skatinimo“ programa turėjo praktinės reikšmės įvairiems Lietuvos verslams. Ji padėjo įgyvendinti idėjas, kurioms buvo reikalingos papildomos investicijos.
Kauno kredito unija buvo viena iš aktyvių programos dalyvių. Iki 2013 m. gegužės ji buvo sudariusi daugiau kaip 60 paskolų sutarčių su verslo subjektais. Tarp finansavimo gavėjų buvo apgyvendinimo paslaugų, dizaino, prekybos, grožio paslaugų ir gamybos įmonių.
Programos mastą atspindi ir bendri rezultatai. Iki 2013 m. balandžio pradžios Lietuvos kredito unijos buvo sudariusios 424 paskolų sutartis, kurių bendra vertė siekė 23,42 mln. litų.
Šie skaičiai rodo, kad lengvatinis finansavimas buvo reikalingas įvairiose srityse. Smulkiajam verslui tokia parama galėjo suteikti galimybę įsigyti įrangą, didinti gamybos pajėgumus, kurti darbo vietas ir stiprinti konkurencingumą.
Ką svarbu žinoti planuojantiems verslą šiandien?
Nors pirminė „Verslumo skatinimo“ programa jau pasibaigusi, jos principai išlieka aktualūs. Pradedančiajam verslininkui svarbu įvertinti finansavimo poreikį, numatomas pajamas, veiklos išlaidas ir galimybes laiku grąžinti paskolą.
Ieškant finansavimo šiandien verta pasidomėti veikiančiomis lengvatinio kreditavimo priemonėmis, kredito unijų pasiūlymais ir galimomis valstybės garantijomis. Taip pat naudinga palyginti palūkanų normas, paskolos grąžinimo terminus, užtikrinimo reikalavimus ir papildomus mokesčius.
Kreipiantis dėl finansavimo pravartu pasirengti verslo planą, kuriame būtų aiškiai aprašyta veikla, tikslinė klientų grupė, planuojamos investicijos ir prognozuojami pinigų srautai. Toks pasirengimas padeda ne tik kredito įstaigai įvertinti projektą, bet ir pačiam verslininkui geriau suprasti galimas rizikas.
Tinkamai pasirinktas finansavimas gali padėti užtikrinti sklandesnę verslo pradžią ir sudaryti sąlygas tolesnei plėtrai. Vis dėlto svarbiausia, kad skolinimosi sprendimas būtų pagrįstas realiomis veiklos galimybėmis ir ilgalaikiais verslo tikslais.
