Cholesterolis yra į vašką panaši medžiaga, kurią natūraliai gamina mūsų kepenys, be to, nemažą jos dalį mes gauname ir su kasdieniu maistu. Nors viešojoje erdvėje šis žodis dažnai skamba kaip grėsmė, iš tikrųjų cholesterolis yra gyvybiškai svarbus normalioms organizmo funkcijoms užtikrinti – jis padeda gaminti lytinius ir streso hormonus, sintetinti vitaminą D ir formuoti ląstelių membranas bei tulžies rūgštis, būtinas riebalų virškinimui. Tačiau per didelis jo kiekis kraujyje tampa itin rimtu pavojaus signalu. Gydytojai nuolat primena, kad padidėjęs „blogojo“ cholesterolio lygis pažeidžia kraujagyslių sieneles, sukelia aterosklerozę ir drastiškai didina miokardo infarkto, insulto bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Daugelis, išgirdę apie padidėjusius rodiklius, iškart pagalvoja apie visą gyvenimą truksiantį vaistų vartojimą. Tačiau medicinos specialistai pabrėžia itin svarbų faktą: labai dažnai, ypač ankstyvose ligos stadijose, cholesterolį galima veiksmingai sumažinti be jokių medikamentų. Tam tereikia atkreipti dėmesį į savo kasdienę rutiną ir tvirtai pasiryžti pakeisti kelis esminius gyvenimo būdo įpročius.
Norint sėkmingai valdyti šią būklę, pirmiausia svarbu suprasti, kad kraujyje cirkuliuoja dviejų pagrindinių tipų cholesterolis, kurie atlieka skirtingus vaidmenis. Mažo tankio lipoproteinai (MTL) medicinoje dažnai vadinami „bloguoju“ cholesteroliu, nes būtent jie neša cholesterolį į audinius ir, esant pertekliui, nusėda ant arterijų sienelių, formuodami aterosklerotines plokšteles, kurios ilgainiui užkemša kraujagysles. Tuo tarpu didelio tankio lipoproteinai (DTL), plačiai žinomi kaip „gerasis“ cholesterolis, atlieka nepakeičiamą valytojo funkciją – jie surenka perteklinį cholesterolį iš kraujo bei audinių ir nuneša jį atgal į kepenis, kur šis yra perdirbamas ir saugiai pašalinamas iš organizmo. Pagrindinis sveikatingumo tikslas, kurio siekiame natūraliais būdais be jokių vaistų, yra dvejopas: maksimaliai sumažinti MTL ir tuo pačiu metu padidinti DTL rodiklius. Šio subtilaus balanso atstatymas yra pats patikimiausias pamatas siekiant išsaugoti širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą ir ilgaamžiškumą.
Tikslinga mitybos korekcija: ką dėti į lėkštę?
Pirmasis, lengviausiai kontroliuojamas ir bene pats svarbiausias žingsnis kovojant su padidėjusiu cholesteroliu yra kasdienių mitybos įpročių peržiūra ir optimizavimas. Viskas, ką mes dedame į burną, turi tiesioginės ir labai greitos įtakos cholesterolio sintezei kepenyse bei jo šalinimui per žarnyną. Kardiologai, šeimos gydytojai ir dietologai sutartinai rekomenduoja pradėti šį kelią ne nuo drastiškų, stresą organizmui keliančių badavimų ar griežtų dietų, o nuo išmintingo ir sąmoningo produktų pasirinkimo, atsisakant tuščių kalorijų ir pakeičiant jas sveikatai palankiomis alternatyvomis.
Tirpių skaidulų magija ir augalų galia
Tirpios skaidulos (ląsteliena) yra tikras išsigelbėjimas tiems, kurie nori natūraliai ir greitai sumažinti cholesterolio kiekį. Virškinimo procese žarnyne šios skaidulos virsta klampia, gelio pavidalo mase, kuri tiesiogiai suriša cholesterolio molekules ir tulžies rūgštis, neleisdama joms rezorbuotis atgal į kraujotaką. Kadangi tulžies rūgštys pasišalina kartu su išmatomis, kepenys yra priverstos gaminti naujas tulžies rūgštis, o tam jos naudoja kraujyje esantį cholesterolį. Tokiu būdu jo kiekis kraujotakoje natūraliai ir labai efektyviai krenta.
- Avižos ir grūdų sėlenos: Pradėkite kiekvieną savo rytą nuo šiltos avižinės košės dubenėlio. Jei į ją įdėsite šiek tiek pjaustytų obuolių, šviežių ar šaldytų uogų, gausite dar didesnį ir efektyvesnį tirpių skaidulų užtaisą, kuris palaikys energiją visą pusdienį.
- Ankštinės daržovės: Įvairios pupelės, lęšiai, avinžirniai ar žirniai yra ne tik puikus, mėsą galintis pakeisti augalinių baltymų šaltinis, bet ir tikra tirpių skaidulų bomba. Be to, šie produktai virškinami lėtai, todėl ilgam užkerta kelią alkio jausmui ir padeda kontroliuoti kūno svorį.
- Vaisiai ir uogos: Obuoliai, kriaušės, citrusiniai vaisiai (apelsinai, greipfrutai) ir slyvos savo sudėtyje turi ypač daug pektino – specifinės bei labai aktyvios tirpių skaidulų rūšies, kuri moksliškai įrodyta kaip tiesiogiai mažinanti MTL cholesterolį.
Augaliniai steroliai ir stanoliai
Augaliniai steroliai ir stanoliai yra biologiškai aktyvios medžiagos, kurios savo molekuline chemine struktūra stebėtinai primena žmogaus organizme esantį cholesterolį. Kai šios medžiagos su maistu patenka į virškinimo traktą, jos „konkuruoja“ su tikruoju cholesteroliu dėl įsisavinimo į kraują. Dėl šios konkurencijos organizmas pasisavina sterolius, o tikrasis, perteklinis cholesterolis saugiai pasišalina. Norint gauti gydomąjį efektą, šių naudingų medžiagų galima rasti ne tik natūraliuose augaliniuose aliejuose, grūduose, riešutuose bei sėklose, bet ir specialiai jomis praturtintuose funkciniuose maisto produktuose, pavyzdžiui, jogurtuose ar gėrimuose.
Riebalų pasirinkimas: ką išmesti iš virtuvės, o ką pasilikti?
Visuomenėje vis dar sklando mitas, kad norint sumažinti cholesterolį, reikia visiškai atsisakyti bet kokių riebalų. Tai netiesa. Žmogaus organizmui riebalai yra kritiškai būtini ląstelių membranų statybai, centrinės nervų sistemos veiklai, smegenų funkcijoms ir riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E, K) pasisavinimui. Tačiau sprendžiant cholesterolio problemą, kritiškai svarbu atskirti kenksmingus, uždegimus sukeliančius riebalus nuo tų, kurie turi akivaizdžių gydomųjų ir širdį apsaugančių savybių.
Atsisveikinkite su transriebalais visam laikui
Transriebalai, kurių etiketėse dažnai ieškome po pavadinimu „iš dalies hidrinti augaliniai aliejai“, yra pats blogiausias įmanomas pasirinkimas jūsų kraujagyslėms. Maisto pramonėje šie dirbtinai sukietinti riebalai vis dar plačiai naudojami siekiant prailginti produktų galiojimo laiką lentynose ir pagerinti jų tekstūrą, tačiau žmogaus sveikatai jie yra visiškai katastrofiški. Transriebalai veikia dvejopai neigiamai: jie ne tik smarkiai didina „blogojo“ MTL cholesterolio lygį, bet ir tuo pat metu drastiškai mažina „gerojo“ DTL cholesterolio kiekį. Gydytojai griežtai pataria visiškai vengti kietojo margarino, pirktinių pigių konditerijos gaminių, ilgai galiojančių sausainių, krekerių, spurgų ir greito maisto restoranuose gruzdintų produktų. Visada išsiugdykite įprotį atidžiai skaityti produktų etiketes – net jei ant pakuotės parašyta, kad transriebalų nėra, radę sudėtyje žodžius „iš dalies hidrinti riebalai“, tiesiog padėkite prekę atgal į lentyną.
Sotieji riebalai ir širdį glostančios Omega-3 rūgštys
Sočiųjų riebalų, kurių gausiausia riebioje raudonoje mėsoje (kiaulienoje, jautienoje), riebiuose pieno produktuose (svieste, grietinėlėje, riebiuose sūriuose) ir kai kuriuose atogrąžų aliejuose (palmių, kokosų), suvartojimą reikėtų gerokai apriboti. Būtent šie riebalai tiesiogiai ir agresyviai skatina kepenis pačias gaminti daugiau cholesterolio. Vietoj sočiųjų riebalų, į savo kasdienę mitybą gausiai ir drąsiai įtraukite nesotiesiems riebalams priskiriamas Omega-3 riebalų rūgštis. Jos neturi tiesioginės, greitos įtakos pačio MTL mažinimui, tačiau yra absoliučiai nepakeičiamos širdies ir kraujagyslių apsaugai, veiksmingai mažina padidėjusį kraujospūdį, slopina lėtinius uždegimus organizme ir apsaugo nuo mirtinai pavojingų trombų susidarymo.
- Riebi jūrinė žuvis: Laukinių lašišų, skumbrių, silkių, sardinių ar upėtakių porcija turėtų atsidurti jūsų lėkštėje bent du ar tris kartus per savaitę. Žuvį geriausia kepti orkaitėje, virti garuose ar troškinti, o ne gruzdinti riebaluose.
- Riešutai ir sėklos: Graikiniai riešutai, migdolai, linų sėmenys ir ispaninio šalavijo (chia) sėklos yra puikus ir maistingas užkandis. Nedidelė saujelė kasdien aprūpins širdį geraisiais riebalais ir numalšins saldumynų potraukį.
- Aukščiausios kokybės alyvuogių aliejus: Ekologiškas pirmojo šalto spaudimo (Extra Virgin) alyvuogių aliejus turėtų neabejotinai tapti pagrindiniu jūsų virtuvės riebalu, ypač ruošiant salotų padažus ar gardinant jau paruoštus patiekalus.
Fizinis aktyvumas ir jo stebuklingas poveikis kraujotakai
Išmintingi mitybos pokyčiai yra esminiai ir atlieka liūto dalį darbo, tačiau norint pasiekti maksimalaus, ilgalaikio rezultato, juos tiesiog būtina derinti su reguliariu fiziniu aktyvumu. Sportas, mankšta ar bent jau intensyvesnis kasdienis judėjimas pėsčiomis yra vienas iš nedaugelio moksliškai patvirtintų būdų natūraliai ir saugiai padidinti DTL, t.y. jūsų „gerąjį“ cholesterolį. Net ir nedidelis, bet nuoseklus ir sistemingas fizinis krūvis stimuliuoja organizmo medžiagų apykaitą, suaktyvina fermentus, kurie padeda kūnui greičiau bei daug efektyviau skaidyti kraujyje plaukiojančius riebalus, neleisdami jiems nusėsti ant arterijų sienelių.
Siekiant akivaizdžių ir kraujo tyrimais patvirtinamų rezultatų, gydytojai ir kineziterapeutai rekomenduoja laikytis šių bazių fizinio aktyvumo gairių:
- Reguliarumas ir trukmė: Siekite mažiausiai 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę. Šį laiką patogiausia padalinti į penkias dienas po 30 minučių kasdien. Jei jums trūksta laiko, sportuoti galima ir po 15 minučių du kartus per dieną.
- Aeroobinės ir kardio treniruotės: Greitas ėjimas parke, lengvas bėgiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas baseine ar netgi energingi šokiai ypač efektyviai priverčia širdį plakti greičiau ir gerina visos kraujagyslių sistemos elastingumą bei ištvermę.
- Jėgos ir pasipriešinimo pratimai: Bent du kartus per savaitę į savo rutiną įtraukite jėgos pratimus naudojant savo kūno svorį (atsispaudimai, pritūpimai) arba lengvus svarmenis. Aktyvios raumenų masės išlaikymas ir auginimas padeda pagreitinti metabolizmą, o tai savo ruožtu itin teigiamai veikia lipidų ir gliukozės apykaitą.
- Kasdienis, buitinis aktyvumas: Rinkitės laiptus vietoj lifto, parkuokite savo automobilį atokiausiame prekybos centro ar biuro aikštelės kampe, darykite trumpas 5 minučių pasivaikščiojimo ar tempimo pertraukėles ilgo sėdimo darbo metu. Kiekvienas žingsnis skaičiuojasi.
Kiti gyvenimo būdo pokyčiai, darantys didžiulę įtaką
Nereikėtų pamiršti, kad ne tik suderinta mityba ir aktyvus sportas, bet ir kiti, iš pažiūros smulkesni kasdieniai įpročiai daro didžiulį, o kartais net lemiamą poveikį jūsų cholesterolio lygiui. Dažnai pacientų pamirštami aspektai, tokie kaip kūno svorio valdymas, žalingų įpročių atsisakymas ar lėtinio streso lygis, atlieka kritinį vaidmenį formuojant jūsų bendrą sveikatos ir lipidų profilį.
Kūno svorio kontrolė
Jeigu jūs turite antsvorio ar juo labiau kenčiate nuo nutukimo, net ir gan nedidelis, 5-10 procentų, pradinės kūno masės sumažinimas gali tiesiog stebuklingai pagerinti jūsų cholesterolio profilį. Papildomas svoris, o ypatingai tas, kuris yra susikaupęs pilvo srityje (visceraliniai riebalai), biologiškai iškreipia normalią riebalų ir cukraus apykaitą, skatindamas kepenis gaminti daugiau „blogojo“ cholesterolio. Sumažinus porcijų dydžius, atsisakius kasdienių saldžių gėrimų bei kepinių ir šiek tiek padidinus fizinį aktyvumą, svoris neišvengiamai pradės kristi, o kartu su juo natūraliai žemės ir pavojingas MTL lygis bei kraujo trigliceridai.
Rūkymo žala ir saikingas požiūris į alkoholį
Galutinis metimas rūkyti yra bene pati geriausia, vertingiausia dovana, kurią tik galite padaryti savo širdžiai ir kraujagyslėms. Cigarečių, o taip pat ir elektroninių rūkalų dūmuose esančios toksinės cheminės medžiagos tiesiogiai braižo ir pažeidžia vidines kraujagyslių sieneles (endotelį), padarydamos jas grublėtas ir daug labiau pažeidžiamos cholesterolio bei kalcio plokštelių kaupimuisi ir prilipimui. Be to, organizme nustojus rūkyti, labai greitai pradeda kilti valančiojo „gerojo“ cholesterolio rodikliai. Jau po vienerių metų be jokio tabako jūsų širdies išeminių ligų rizika sumažėja lygiai perpus, lyginant su toliau rūkančiu asmeniu.
Kalbant apie alkoholio vartojimą, gydytojų žinutė yra aiški – būtina išlaikyti griežtą saiką arba jo atsisakyti visai. Nors dešimtmečius egzistavo nuomonių, kad nedidelis kokybiško raudonojo vyno kiekis gali šiek tiek padidinti DTL kiekį, šiuolaikinis mokslas sako ką kitą. Pernelyg gausus, sistemingas ir dažnas bet kokio alkoholio vartojimas sukelia daugybę šalutinių ir pavojingų efektų: toksiškai pažeidžia kepenis, kurios valdo cholesterolį, smarkiai padidina trigliceridų kiekį kraujyje, skatina aukšto kraujospūdžio vystymąsi ir prisideda prie tuščių kalorijų kaupimosi bei antsvorio.
Lėtinio streso valdymas ir kokybiškas miegas
Ilgalaikis, nevaldomas psichologinis stresas yra paslėptas, nematomas priešas numeris vienas. Patiriant nuolatinį nerimą ir įtampą, organizmas gausiai išskiria streso hormonus – kortizolį ir adrenaliną, kurie ilgainiui gali paskatinti trigliceridų ir „blogojo“ cholesterolio lygio padidėjimą, kadangi kūnas ruošiasi „kovok arba bėk“ reakcijai ir atpalaiduoja daugiau riebalų į kraują energijai gauti. Dar blogiau yra tai, kad streso malšinimas dažniausiai vyksta pasitelkiant netinkamus būdus – guodžiantis greito maisto valgymu, sėslumu, gausesniu alkoholio vartojimu ar rūkymu, o tai tik dar labiau paaštrina problemą. Mokykitės sveikų atsipalaidavimo technikų, tokių kaip meditacija, gilaus diafragminio kvėpavimo pratimai, joga, arba tiesiog kasdien skirkite laiko pasivaikščiojimui gamtoje, kokybiškam 7-8 valandų miegui ir savo mėgstamiems, raminantiems pomėgiams.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie cholesterolio mažinimą
Pradėjus keisti nusistovėjusį gyvenimo būdą, pacientams natūraliai kyla labai daug įvairių klausimų. Žemiau pateikiame gydytojų kardiologų ir endokrinologų atsakymus į pačius populiariausius pacientų užklausimus, susijusius su natūralia cholesterolio kontrole be jokių cheminių medikamentų.
Ar tikrai įmanoma sumažinti cholesterolį vien tik pakeitus dietą ir negeriant vaistų?
Tikrai taip, tai yra visiškai įmanoma ir praktikoje labai dažnai matoma, ypač jei paciento cholesterolio lygis yra tik ribinis arba šiek tiek padidėjęs, o pats žmogus neturi kitų itin didelės rizikos veiksnių (tokių kaip diagnozuotas cukrinis diabetas, jau įvykęs infarktas ar sunkios inkstų ligos). Nuoseklios mitybos ir gyvenimo būdo korekcijos gali sėkmingai sumažinti MTL cholesterolio lygį nuo 10 iki net 30 procentų. Tai kliniškai labai reikšmingas pokytis. Tačiau būtina sąžiningai suprasti, kad kai kuriais išskirtiniais atvejais padidėjęs cholesterolis yra stipriai nulemtas blogos genetikos (pavyzdžiui, diagnozuota šeiminė hipercholesterolemija), kai kepenys pačios iš savęs gamina pavojingą kiekį cholesterolio. Tuomet vien net ir tobuliausių įpročių pokyčių gali nepakakti, todėl reikės klausyti gydytojo ir vartoti paskirtus statinus ar kitus inovatyvius vaistus kartu tęsiant sveiką gyvenimo būdą.
Kaip greitai galiu tikėtis pamatyti apčiuopiamus rezultatus, pakeitęs savo įpročius?
Gyvenimo būdo, judėjimo ir mitybos pokyčiai organizmo neveikia per vieną naktį ar net per savaitę, todėl prireiks trupučio kantrybės. Tačiau rezultatai tikrai pasirodo greičiau nei daugelis mano. Laikantis griežtesnio ir kur kas sveikesnio rėžimo, atsisakius transriebalų bei pradėjus aktyviai judėti, pirmieji ryškūs ir teigiami pokyčiai išplėstinėje lipidogramoje (kraujo riebalų frakcijų tyrime) paprastai pasimato po maždaug 6-8 savaičių. Būtent po tokio laiko tarpo gydytojai dažniausiai ir rekomenduoja dar kartą pakartoti kraujo tyrimus, kad būtų galima objektyviai įvertinti asmeniškai pritaikytų nemedikamentinių metodų veiksmingumą ir pasidžiaugti laimėjimais.
Ar tiesa, kad vištos kiaušiniai yra absoliutus blogis tiems, kas turi aukštą cholesterolį?
Tai yra vienas gajausių, dešimtmečius sklandančių mitų, kurį modernus mokslas jau spėjo paneigti. Nors kiaušinių tryniuose iš tiesų yra gana gausu natūralaus cholesterolio, naujausi išsamūs moksliniai tyrimai aiškiai rodo, kad būtent su maistu gaunamas grynas cholesterolis daugelio žmonių realiam kraujo cholesterolio lygiui daro tik labai minimalią arba jokios įtakos. Žymiai didesnę žalą kepenų cholesterolio gamybai daro gausus sočiųjų riebalų ir transriebalų vartojimas su maistu. Visiškai sveikiems žmonėms valgyti po kiaušinį kasdien yra visiškai saugu ir netgi naudinga, o tiems, kurių cholesterolis jau yra smarkiai padidėjęs arba sergantiems diabetu, rekomenduojama protingai apsiriboti 3-4 kiaušiniais per savaitę, atidžiai atsižvelgiant į bendrą, visos dienos raciono riebalų suvartojimą.
Ar kasdien geriama kava gali padidinti mano cholesterolį?
Atsakymas labai priklauso nuo to, kokį tiksliai kavos ruošimo būdą jūs praktikuojate kiekvieną rytą. Nefiltruota kava (pavyzdžiui, tiesiog užplikoma paprastame puodelyje, taip pat ruošiama turkišku būdu ar populiariu prancūzišku kavinuku) savo sudėtyje turi specifinių aliejinių medžiagų, vadinamų diterpenais (kafestoliu ir kaveoliu). Šios medžiagos gali blokuoti cholesterolio pasišalinimą iš organizmo ir taip tiesiogiai padidinti „blogojo“ MTL cholesterolio lygį. Tačiau jei jūs geriate moderniai per popierinį filtrą ruoštą kavą, šios cholesterolį didinančios medžiagos yra puikiai sulaikomos popieriuje, todėl tokia filtruota kava jūsų kraujo rodiklių visiškai negadina. Savaime suprantama, sprendžiant šią problemą, reikėtų griežtai vengti gausiai saldintų kavos gėrimų su plakta riebia grietinėle, karamele ar dirbtiniais saldžiais sirupais.
Kraujo tyrimų reikšmė ir ilgalaikis rezultatų palaikymas
Net ir ryžtingai atlikus visus gydytojų rekomenduojamus mitybos bei gyvenimo būdo pakeitimus ir besijaučiant puikiai, labai svarbu neapsigauti ir nesikliauti vien tik subjektyvia savo savijauta. Aukštas cholesterolis yra klastingas tuo, kad jis neturi absoliučiai jokių akivaizdžių fizinių simptomų. Padidėjęs rodiklis nesukelia nei skausmo krūtinėje, nei nepaaiškinamo nuovargio, nei galvos svaigimo ar dusulio tol, kol ilgas ir tylus procesas nepadaro kritinės ir dažnai negrįžtamos žalos kraujagyslėms, suformuodamas trombus. Būtent todėl objektyvus, laboratorinis situacijos sekimas yra pati svarbiausia ir neatsiejama efektyvios prevencijos bei geros sveikatos palaikymo dalis.
Gydytojai primygtinai rekomenduoja reguliariai, neatidėliojant atlikti išplėstinį kraujo riebalų tyrimą – lipidogramą. Šis tyrimas iš venos kraujo tiksliai parodo ne tik jūsų bendrąjį cholesterolio kiekį, bet svarbiausia – detaliai išskaido jį į atskiras, kliniškai reikšmingas frakcijas: matuojami mažo tankio lipoproteinai (MTL), didelio tankio lipoproteinai (DTL) bei trigliceridai (dar viena pavojinga riebalų rūšis, tiesiogiai susijusi su mityba ir angliavandenių pertekliumi). Visiems vyresniems nei 35-40 metų asmenims šį tyrimą rekomenduojama profilaktiškai atlikti bent kartą per metus. Tačiau jei jūs turite papildomų rizikos veiksnių (aukštas spaudimas, viršsvoris) arba jei anksčiau jau buvo fiksuoti padidėję lipidų rodikliai, tyrimą pagal jūsų šeimos gydytojo nurodymus gali tekti daryti dar dažniau – pavyzdžiui, kas tris ar šešis mėnesius. Atkreipkite dėmesį, kad tyrimą visuomet būtina atlikti tik ryte, visiškai nevalgius, po bent 10-12 valandų naktinio badavimo (galima gerti tik vandenį), kad gauti laboratorijos rezultatai būtų maksimaliai tikslūs ir jų neiškreiptų vakar dienos sočios vakarienės metu suvalgyto maisto įtaka.
Norint, kad sunkiai pasiekti geri kraujo rezultatai išliktų stabilūs visą likusį gyvenimą, jūsų pritaikyti naujieji mitybos ir judėjimo įpročiai jokiu būdu negali būti traktuojami tik kaip trumpalaikė ir varginanti „dieta“, kurią baigsite po poros mėnesių. Jie privalo harmoningai tapti natūralia ir malonia jūsų kasdienybės bei rutinos dalimi. Supraskite, kad tikrai nebūtina siekti alinančio perfekcionizmo – leiskite sau retkarčiais per šventes ar savaitgaliais pasimėgauti mėgstamu, tegu ir šiek tiek mažiau sveiku patiekalu ar desertu. Tačiau visuomet stenkitės ir užtikrinkite, kad maždaug 80-90 procentų jūsų kasdienių pasirinkimų sudarytų švarus, skaidulomis turtingas, širdžiai palankus maistas bei reguliarus fizinis aktyvumas gryname ore. Stebėdami savo progresą ir matydami akivaizdžiai gerėjančius lipidogramos rodiklius laboratorinių tyrimų lapeliuose, jūs natūraliai jausite didžiulę asmeninę motyvaciją nepasiduoti ir nesustoti. Savarankiškas cholesterolio valdymas pasitelkiant tik gyvenimo būdą reikalauja tam tikro pasiaukojimo, kantrybės ir sąmoningumo savo kūnui, tačiau ilgoje ir tvarios sveikatos perspektyvoje šis sunkesnis kelias neabejotinai garantuoja gerokai stipresnę širdį, švaresnes ir elastingesnes kraujagysles bei nepalyginamai aukštesnę gyvenimo kokybę be nuolatinės ilgalaikės priklausomybės nuo sintetinių medikamentų ir jų galimų šalutinių poveikių.
