Kaip atkimšti kanalizaciją patiems: veiksmingi patarimai

Užsikimšusi kanalizacija yra viena iš tų buitinių problemų, kurios ištinka pačiu netinkamiausiu metu – kai skubate į darbą, ruošiate vakarienę svečiams arba tiesiog norite atsipalaiduoti karštoje vonioje. Matyti, kaip vanduo lėtai kyla arba visai nenuteka, yra ne tik nemalonu, bet ir kelia nerimą dėl galimų santechniko išlaidų. Tačiau gera žinia ta, kad didžiąją dalį lengvų ir vidutinio sunkumo užsikimšimų galima pašalinti patiems, nenaudojant brangios įrangos ir nekviečiant meistrų. Svarbiausia yra suprasti problemos priežastį, pasirinkti tinkamą metodą ir veikti nuosekliai, kad nepakenktumėte vamzdžiams.

Dažniausios priežastys, kodėl vanduo nustoja tekėti

Prieš griebiantis įrankių ar cheminių priemonių, labai svarbu suprasti, kas tiksliai sukėlė problemą. Skirtingos namų zonos turi savų „priešų“, kurie dažniausiai užkemša vamzdynus. Jei žinosite, kas yra vamzdyje, galėsite parinkti efektyviausią kovos būdą.

Virtuvėje pagrindinis kaltininkas beveik visada yra riebalai. Nors plaunant indus jie atrodo skysti, patekę į vėsesnį vamzdį jie stingsta, sluoksniuojasi ir ilgainiui suformuoja kietą kamštį, prie kurio vėliau limpa maisto likučiai, kavos tirščiai ir kiti nešvarumai. Tuo tarpu vonios kambaryje didžiausią problemą kelia plaukai, muilo apnašos ir dantų pastos likučiai. Plaukai linkę apsivynioti aplink nutekėjimo groteles arba sifono detales, sudarydami tinklą, kuris sulaiko viską, kas bando pro jį praplaukti.

Taip pat nereikėtų atmesti ir svetimkūnių tikimybės. Tai ypač aktualu namuose, kuriuose auga maži vaikai. Į tualetą ar kriauklę netyčia įmesti žaislai, higienos priemonės ar per didelis tualetinio popieriaus kiekis gali sukelti staigų ir visišką užsikimšimą.

Pirmoji pagalba: vakuuminė pompa (atkimšėjas)

Tai klasikinis, bet vis dar vienas efektyviausių įrankių kovoje su užsikimšimais. Deja, daugelis žmonių pompą naudoja neteisingai, todėl nusivilia rezultatais. Norint, kad pompa veiktų, reikia sukurti tinkamą vakuumą, o ne tiesiog chaotiškai spaudyti guminę dalį.

Norėdami pasiekti geriausią rezultatą, vadovaukitės šiais žingsniais:

  1. Paruoškite aplinką: Jei kemšate kriauklę, kurioje yra perpylimo anga (skylutė viršuje, apsauganti nuo vandens išsiliejimo), ją būtinai užkimškite drėgnu skuduru. Tai neleis orui pabėgti ir padės visą slėgį nukreipti į kamštį.
  2. Sudarykite sandarumą: Į kriauklę ar vonią prileiskite tiek vandens, kad jis apsemtų pompos guminę dalį. Sausa pompa neveikia efektyviai. Guminį kaušelį prispauskite prie nutekėjimo angos taip, kad neliktų tarpų orui.
  3. Dirbkite ritmiškai: Stipriai paspauskite kotą žemyn, o tada staigiai patraukite aukštyn, neatitraukdami gumos nuo paviršiaus. Svarbiausias veiksmas čia yra būtent traukimas aukštyn – tai sujudina kamštį ir dažnai jį išardo. Kartokite šį veiksmą 15–20 kartų.

Jei po kelių serijų vanduo pradeda bėgti greičiau, paleiskite karštą vandenį, kad jis nuplautų išjudintus nešvarumus.

Natūralūs būdai: soda ir actas

Jei po ranka neturite vakuuminės pompos arba ji nepadėjo, o cheminiai valikliai jus gąsdina dėl savo agresyvumo, galite išbandyti liaudišką, bet moksliškai pagrįstą metodą. Tai puikus sprendimas, kai užsikimšimas nėra visiškas (vanduo teka, bet labai lėtai) arba profilaktiniam valymui.

Procesas:

  • Pirmiausia, kiek įmanoma, pašalinkite stovintį vandenį iš kriauklės.
  • Įberkite apie pusę puodelio (apie 100-150 g) valgomosios sodos tiesiai į nutekėjimo angą. Pasistenkite, kad milteliai patektų kuo giliau į vamzdį.
  • Ant viršaus užpilkite pusę puodelio paprasto baltojo acto.
  • Nedelsdami uždenkite angą kamščiu arba drėgnu skuduru. Išgirsite šnypštimą – tai cheminė reakcija, kurios metu išsiskiria anglies dioksidas. Susidariusi puta ir slėgis padeda atitirpinti riebalus ir organines medžiagas.
  • Palikite mišinį veikti bent 30 minučių (idealu – valandą).
  • Galiausiai, užpilkite virdulį verdančio vandens (jei vamzdžiai plastikiniai, vanduo turėtų būti tiesiog labai karštas, bet ne verdantis, kad nepažeistų jungčių).

Šis metodas puikiai veikia organinės kilmės kamščius, tačiau bus bejėgis prieš kietus daiktus ar didelius plaukų kamuolius.

Sifono valymas: kai paprasti būdai nepadeda

Jei nei pompa, nei soda nepadėjo, didelė tikimybė, kad kamštis įstrigo sifone. Sifonas – tai ta išlenkta vamzdžio dalis po kriaukle (dažniausiai U arba butelio formos), kurios paskirtis yra sulaikyti blogus kvapus iš kanalizacijos. Dėl savo formos jis yra dažniausia vieta, kur kaupiasi sunkios nuosėdos.

Tai šiek tiek nešvarus darbas, todėl pasiruoškite pirštines ir kibirą.

Pastatykite kibirą tiesiai po sifonu, kad surinktumėte išbėgantį vandenį ir purvą. Dauguma šiuolaikinių sifonų yra plastikiniai ir atsukami rankomis. Jei detalės priveržtos per stipriai, naudokite santechninį raktą, bet tarp jo ir plastiko įdėkite skudurėlį, kad nesubraižytumėte paviršiaus.

Atsukę apatinę sifono dalį arba nuėmę visą alkūnę, išvalykite susikaupusį turinį. Dažnai nustebsite radę ten ne tik purvo, bet ir seniai dingusių smulkių daiktų. Išplaukite detalę kitoje kriauklėje ir, prieš surinkdami atgal, patikrinkite gumines tarpines. Jei jos suskeldėjusios, verta iškart jas pakeisti naujomis, kad išvengtumėte lašėjimo ateityje.

Santechninė gyvatukas (trosas): giliems užsikimšimams

Kai problema slypi giliau nei sifonas, t. y. pačiame vamzdyne, sienoje ar grindyse, jums prireiks santechninio troso, dar vadinamo „gyvatuku“. Tai lanksti metalinė spirale, kurią galima įstumti giliai į vamzdyną.

Naudojant trosą svarbu jausti ribą. Kiškite jį į vamzdį sukdami rankenėlę pagal laikrodžio rodyklę. Kai pajusite pasipriešinimą, tai gali būti arba vamzdžio posūkis, arba kamštis. Švelniai pasukite, pastumkite ir patraukite atgal. Trosas veikia dviem būdais: jis arba pramuša kamštį, arba (kaip dažnai būna su plaukais) užkabina jį, todėl traukdami trosą atgal, ištrauksite ir nešvarumus.

Baigę darbą su trosu, būtinai kruopščiai nuplaukite vamzdyną stipria vandens srove ir išvalykite patį įrankį, kad jis nerūdytų.

Cheminiai valikliai: naudoti ar vengti?

Parduotuvėse gausu įvairių granulių ir gelių, skirtų vamzdžiams atkimšti. Nors jie gali būti veiksmingi, profesionalūs santechnikai rekomenduoja juos naudoti tik kraštutiniu atveju. Kodėl? Stiprūs chemikalai (dažniausiai šarmai arba rūgštys) išskiria daug šilumos ir gali deformuoti plastikinius vamzdžius arba sukelti senų metalinių vamzdžių koroziją.

Be to, jei cheminis valiklis nepadės ir vis tiek teks ardyti sifoną, jūs rizikuosite apsideginti chemikalais prisotintu vandeniu. Jei visgi nuspręsite naudoti chemiją, griežtai laikykitės instrukcijų, mūvėkite pirštines, apsauginius akinius ir gerai vėdinkite patalpą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar koka-kola gali atkimšti kanalizaciją?

Nors internete sklando legendos apie koka-kolos galią, tai nėra efektyvi priemonė. Gėrime esanti fosforo rūgštis yra per silpna, kad greitai ištirpdytų riebalus ar organines atliekas. Be to, cukrus gali tapti puikia terpe bakterijoms daugintis. Geriau naudoti sodą su actu.

Ką daryti, jei vanduo nenubėga tualete, o pompos neturiu?

Galite pabandyti karšto vandens ir indų ploviklio triuką. Įpilkite nemažai indų ploviklio į unitazą ir palaukite, kol jis nusės. Tada iš aukščiau (kad susidarytų srovės jėga) supilkite kibirą karšto (ne verdančio, kad nesuskiltų keramika!) vandens. Ploviklis veikia kaip lubrikantas, o vandens svoris gali pastumti kamštį.

Kaip dažnai reikia profilaktiškai valyti vamzdžius?

Rekomenduojama atlikti profilaktinį valymą (pvz., sodos ir acto metodu arba tiesiog gausiu karšto vandens kiekiu) bent kartą per mėnesį. Tai neleis riebalams ir muilo apnašoms sukietėti.

Ar kavos tirščiai kenkia kanalizacijai?

Taip, ir labai stipriai. Nors atrodo, kad jie smulkūs ir lengvai nuteka, vamzdynuose kavos tirščiai veikia kaip smėlis. Jie nusėda vingiuose, susimaišo su riebalais ir suformuoja itin kietus kamščius. Kavos tirščius visada meskite į šiukšliadėžę arba kompostą.

Ilgalaikė vamzdynų priežiūros strategija

Sėkmingai atkimšus kanalizaciją, svarbiausia užduotis tampa prevencija. Niekas nenori kartoti šio nešvaraus proceso kas kelias savaites. Paprasčiausias ir pigiausias būdas apsaugoti savo namų inžinerines sistemas – naudoti apsauginius tinklelius kriauklėse ir vonioje. Šie paprasti priedai sulaiko didžiąją dalį plaukų ir maisto likučių, kuriuos lengva išmesti į šiukšliadėžę.

Taip pat verta išsiugdyti įprotį niekada nepilti panaudoto aliejaus ar riebalų į kriauklę. Riebalus geriausia surinkti į atskirą tarą ir utilizuoti arba, jei kiekis nedidelis, išvalyti keptuvę popieriniu rankšluosčiu prieš plaunant. Reguliarus karšto vandens paleidimas kelioms minutėms taip pat padeda praplauti besikaupiančias apnašas, kol jos dar netapo rimta problema. Rūpindamiesi savo vamzdynais kasdien, sutaupysite ne tik pinigų santechnikams, bet ir savo brangaus laiko.