Aukštas diastolinis kraujo spaudimas dažnai kelia nerimą, nes daugelis žmonių supranta tik bendrą kraujospūdžio reikšmę, bet ne visada žino, kokią įtaką sveikatai turi būtent diastolinis rodiklis. Šis rodiklis parodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis, todėl jis yra svarbus vertinant tiek kraujagyslių, tiek širdies būklę. Suprasti, kodėl diastolinis spaudimas pakyla ir kada būtina reaguoti, gali padėti priimti tinkamus sprendimus dėl savo sveikatos.
Kas yra diastolinis kraujo spaudimas?
Kraujospūdis matuojamas dviem skaičiais: sistoliniu ir diastoliniu. Sistolinis spaudimas rodo jėgą, su kuria kraujas spaudžia kraujagysles širdžiai susitraukiant, o diastolinis – širdžiai atsipalaidavus. Diastolinis spaudimas yra tarsi minimalus spaudimo lygis, kuris išlieka arterijose nuolat.
Normalus suaugusio žmogaus diastolinis kraujo spaudimas dažniausiai svyruoja tarp 60 ir 80 mmHg. Vertės virš 80 mmHg gali būti laikomos padidėjusiomis, o virš 90 mmHg – jau aukštomis, tačiau tai visuomet vertinama individualiai.
Kodėl diastolinis kraujospūdis gali pakilti?
Yra daugybė priežasčių, kodėl diastolinis kraujospūdis gali tapti didesnis nei įprasta. Tai gali būti laikini arba ilgalaikiai veiksniai. Pašalinus kai kuriuos iš jų, spaudimas gali normalizuotis, tačiau kartais aukštas diastolinis spaudimas gali būti ir rimtesnių sveikatos problemų ženklas.
Dažniausios priežastys:
- Padidėjęs stresas ar emocinė įtampa
- Miego trūkumas ar prasta miego kokybė
- Fizinio aktyvumo stoka
- Per didelis druskos vartojimas
- Nutukimas arba antsvoris
- Rūkymas ir alkoholis
- Kai kurie vaistai ar maisto papildai
- Inkstų funkcijos sutrikimai
- Hormonų pusiausvyros pokyčiai
Ką reiškia ilgam laikui padidėjęs diastolinis spaudimas?
Jeigu padidėjęs diastolinis spaudimas pasitaiko retai, tai nebūtinai rodo pavojingą būklę. Tačiau nuolat aukštas rodiklis gali signalizuoti apie tai, kad kraujagyslės praranda elastingumą arba kūnas patiria nuolatinę įtampą.
Ilgalaikis aukštas diastolinis spaudimas gali būti susijęs su:
- didėjančia širdies ir kraujagyslių ligų rizika;
- kraujagyslių standėjimu;
- aukštu cholesterolio kiekiu;
- inkstų apkrova;
- galvos skausmais ar bendru nuovargiu.
Kada verta sunerimti?
Nors nedideli kraujospūdžio svyravimai yra normalūs, yra situacijų, kada reikėtų į tai atkreipti ypatingą dėmesį. Kiekvieno žmogaus sveikatos būklė yra individuali, todėl svarbu stebėti ir kitus organizmo siunčiamus signalus.
Kreipkitės į gydytoją, jei:
- diastolinis spaudimas nuolat viršija 90 mmHg;
- pastebite dažnus galvos skausmus ar svaigimą;
- jaučiate spaudimą krūtinėje arba neįprastą širdies plakimą;
- atsiranda kvėpavimo sutrikimų;
- spaudimo padidėjimas išlieka nepaisant gyvenimo būdo pokyčių.
Staiga labai pakilęs kraujospūdis, lydimas stiprių simptomų, gali būti ženklas, kad būtina nedelsiant kreiptis pagalbos. Jei kyla abejonių, visada saugiau konsultuotis su sveikatos specialistu.
Kaip natūraliai padėti sumažinti diastolinį spaudimą?
Gyvenimo būdo pokyčiai dažnai yra vienas efektyviausių būdų pagerinti kraujospūdžio rodiklius. Pradėti galima palaipsniui, o nedideli kasdieniai įpročiai gali duoti didelę naudą.
Patariami žingsniai:
- Riboti druskos vartojimą.
- Didinti fizinį aktyvumą – net 30 minučių pasivaikščiojimo gali turėti teigiamą poveikį.
- Stengtis išlaikyti sveiką kūno svorį.
- Atsisakyti rūkymo ir riboti alkoholio vartojimą.
- Įtraukti į racioną daugiau vaisių, daržovių ir maisto, turinčio skaidulų.
- Skirti laiko kokybiškam miegui.
- Mokytis streso valdymo technikų – tinkama kvėpavimo praktika ar meditacija gali sumažinti įtampą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Koks diastolinis kraujo spaudimas laikomas aukštu?
Dažnai aukštu laikomas diastolinis spaudimas, viršijantis 90 mmHg. Vis dėlto individualūs veiksniai gali turėti įtakos, todėl tiksliausią vertinimą pateiks sveikatos specialistas.
Ar galima jausti simptomus, kai diastolinis spaudimas aukštas?
Kai kurie žmonės gali nejausti jokių simptomų, tačiau kiti pastebi galvos skausmus, svaigimą, nuovargį ar spaudimo pojūtį krūtinėje. Net jei simptomų nėra, aukštas spaudimas vis tiek gali turėti įtakos sveikatai.
Ar pakanka tik gyvenimo būdo pokyčių?
Kai kuriais atvejais gyvenimo būdo korekcijos gali padėti žymiai sumažinti diastolinį spaudimą. Kituose – gali prireikti papildomų gydytojo rekomendacijų ar paskirtų priemonių.
Ar stresas gali pakelti diastolinį spaudimą?
Taip, stresas yra vienas svarbiausių veiksnių, turinčių tiesioginę įtaką kraujospūdžiui. Nuolatinė įtampa gali lemti ne tik laikinus pakilimus, bet ir ilgalaikį spaudimo padidėjimą.
Kaip dažnai verta matuoti kraujospūdį?
Jeigu turite polinkį į padidėjusį kraujospūdį, verta jį matuoti kelis kartus per savaitę, pageidautina tuo pačiu metu. Jei rodikliai normalūs, pakanka reguliarios stebėsenos kas kelias savaites.
Kasdieniai įpročiai, kurie padeda palaikyti sveiką kraujospūdį
Kiekvienas žmogus gali prisidėti prie savo kraujospūdžio gerinimo nedideliais kasdieniais pasirinkimais. Tai apima ne tik mitybą ar sportą, bet ir emocinės sveikatos puoselėjimą. Nuoseklūs įpročiai dažnai lemia ilgalaikę naudą ir padeda išvengti daugelio su kraujospūdžiu susijusių problemų.
