Akispūdis, dar vadinamas akies vidiniu spaudimu, yra vienas svarbiausių akių sveikatos rodiklių. Nors dauguma žmonių apie jį susimąsto tik profilaktinio patikrinimo metu, šio parametro svyravimai gali turėti reikšmingos įtakos regėjimui ir bendram akių funkcionalumui. Suprasti, kokia yra normali akispūdžio riba ir kokie pokyčiai laikomi rizikingais, svarbu tiek prevencijai, tiek ankstyvam galimų ligų nustatymui.
Kokia yra normali akispūdžio riba?
Medicinoje priimta, kad normalus akispūdis dažniausiai svyruoja tarp 10 ir 21 mmHg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų). Šios ribos gali nežymiai skirtis priklausomai nuo naudojamo matavimo metodo arba individualių organizmo savybių, tačiau būtent ši zona laikoma saugia daugumai žmonių.
Vertinant akispūdį, svarbu nepamiršti, kad vienkartinis matavimas ne visada parodo tikrąją situaciją. Akispūdis gali svyruoti dienos eigoje, priklausyti nuo fizinio aktyvumo, skysčių balanso ar net streso lygio. Todėl oftalmologai neretai rekomenduoja atlikti kelis matavimus per tam tikrą laiką.
Kas lemia akispūdžio pokyčius?
Akispūdis tiesiogiai susijęs su akies skysčio (akies kameros skysčio) gamyba ir drenažu. Kai skysčio pagaminama per daug arba jis per lėtai nuteka iš akies, spaudimas didėja. Kai gamyba sumažėja arba nutekėjimas vyksta efektyviau, akispūdis krenta.
Dažniausios akispūdžio pokyčių priežastys:
- Paveldimumas
- Amžiaus pokyčiai
- Endokrininės ligos, pvz., cukrinis diabetas
- Akių uždegimai ar traumos
- Ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas
- Intensyvus fizinis krūvis
- Padidėjęs stresas ar kraujospūdis
Padidintas akispūdis: ką verta žinoti?
Padidintas akispūdis, dar vadinamas okuline hipertenzija, yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių glaukomai — rimtai akių ligai, galinčiai sukelti regos nervo pažeidimus ir net aklumą. Tačiau padidintas akispūdis dar nereiškia glaukomos diagnozės; kai kuriems žmonėms spaudimas gali būti didesnis visą gyvenimą ir nesukelti žalos.
Simptomai ne visada pastebimi, todėl ši būklė klastinga. Vis dėlto kai kurie žmonės gali patirti:
- Galvos ar akių srities skausmus
- Laikinas regėjimo dėmes
- Ryškių šviesų aureoles
- Sunkumo pojūtį akyse
Jeigu akispūdis ilgą laiką išlieka aukštas, būtina konsultuotis su oftalmologu. Gydymo metodai gali apimti lašus, mažinančius skysčio gamybą ar skatinančius jo nutekėjimą, lazerines procedūras arba retesniais atvejais — chirurginį gydymą.
Sumažėjęs akispūdis: ar tai kelia pavojų?
Nors mažas akispūdis sutinkamas rečiau, jis taip pat gali turėti neigiamų pasekmių. Per žemas spaudimas gali rodyti akies traumas, uždegimus ar pooperacines komplikacijas. Tokiais atvejais gali būti pažeidžiama akies struktūra, sumažėti regėjimo aštrumas.
Dažniausi sumažėjusio akispūdžio požymiai:
- Regėjimo neryškumas
- Akies jautrumas šviesai
- Akies nuovargio jausmas
- Retais atvejais — akių skausmas
Kaip vyksta akispūdžio matavimas?
Akispūdžiui nustatyti naudojami keli metodai. Dažniausi iš jų:
- Tonometras su oro pūtimu. Tai greitas, neskausmingas metodas, tinkamas pradinėms patikroms.
- Kontaktinis matavimas. Atliekamas naudojant specialų prietaisą ir nuskausminamuosius lašus, leidžia gauti tikslesnį rezultatą.
- Naktinis ar paros akispūdžio monitoringas. Rekomenduojamas, kai įtariama glaukoma ar reikalingas ilgalaikis spaudimo vertinimas.
Matavimas paprastai trunka vos kelias minutes ir nesukelia didelio diskomforto, todėl nėra priežasties vengti profilaktinių akių patikrų.
Kaip palaikyti normalų akispūdį?
Nors ne visus akispūdį veikiančius veiksnius galima kontroliuoti, tam tikri gyvenimo būdo įpročiai gali padėti sumažinti riziką:
- Reguliariai lankytis pas oftalmologą
- Subalansuotai maitintis, vartoti daugiau antioksidantų
- Vengti rūkymo ir perteklinio alkoholio
- Riboti ilgalaikį akių įtempimą prie ekranų
- Užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą
- Valdyti stresą ir palaikyti stabilų kraujospūdį
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kiek kartų per metus reikėtų tikrinti akispūdį?
Suaugusiems žmonėms rekomenduojama tikrintis akispūdį bent kartą per metus, o tiems, kuriems yra padidintos rizikos veiksnių — bent kas 6 mėnesius.
Ar padidintas akispūdis visada reiškia glaukomą?
Ne. Padidintas akispūdis yra rizikos veiksnys, bet ne tiesioginė diagnozė. Galima turėti normalų akispūdį ir vis tiek sirgti glaukoma, arba turėti aukštą akispūdį ir nesusidurti su liga.
Ar akispūdį galima sumažinti natūraliais būdais?
Tam tikri įpročiai, pavyzdžiui, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir akių poilsis, gali prisidėti prie normalios akispūdžio ribos palaikymo, tačiau jie nepakeičia medicininio gydymo.
Ar kompiuterio naudojimas kelia akispūdį?
Tiesiogiai ne, tačiau ilgalaikis akių įtempimas gali sukelti akių nuovargį, kuris netiesiogiai gali paveikti komfortą ir savijautą. Reguliarūs pertraukų intervalai būtini.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Būtina kreiptis į specialistą, jei pastebite staigius regėjimo pokyčius, dažnus akių skausmus, matote aureoles aplink šviesos šaltinius arba žinote, kad jūsų akispūdis ilgą laiką yra padidėjęs. Ankstyvas problemų nustatymas leidžia išvengti rimtų komplikacijų ir užtikrinti gerą regėjimo kokybę ateityje.
