H. pylori bakterija: kaip ją išnaikinti ir išvengti atkryčio

Helicobacter pylori (H. pylori) – tai spiralės formos bakterija, kuri gyvena žmogaus skrandžio gleivinėje. Nors daugelis žmonių net nejaučia jokių simptomų, ši bakterija yra viena dažniausių lėtinio gastrito, skrandžio opaligės ir net skrandžio vėžio rizikos veiksnių. Dėl to svarbu ne tik ją laiku diagnozuoti, bet ir tinkamai išnaikinti, kad būtų išvengta atkryčio bei komplikacijų. Šiame straipsnyje paaiškinama, kaip atpažinti H. pylori infekciją, kokie gydymo būdai taikomi ir kaip pasirūpinti, kad ji negrįžtų.

Kas yra H. pylori bakterija

H. pylori yra unikali bakterija, galinti išgyventi itin rūgščioje skrandžio aplinkoje. Ji gamina fermentą ureazę, kuris neutralizuoja skrandžio rūgštį ir leidžia bakterijai įsiskverbti į gleivinę. Dėl šio poveikio atsiranda uždegimas, dirginimas ir ilgainiui – pažeidimai, galintys sukelti opas ar net piktybinius pakitimus.

Infekcija paprastai perduodama per burną – per užkrėstą maistą, vandenį ar artimą kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Dažniausiai bakterija į organizmą patenka vaikystėje ir lieka visam gyvenimui, jei nėra gydoma. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, H. pylori aptinkama daugiau nei pusei pasaulio gyventojų.

H. pylori simptomai

Nors dalis žmonių nejaučia jokių simptomų, kiti patiria įvairių virškinimo sutrikimų. Dažniausi požymiai, kurie gali rodyti H. pylori infekciją, yra šie:

  • pilvo skausmas ar deginimo pojūtis tuščiu skrandžiu;
  • rėmuo, rūgšties pojūtis ar refliuksas;
  • pykinimas, kartais – vėmimas;
  • pilvo pūtimas, greitas sotumo jausmas;
  • blogas kvapas iš burnos;
  • apetito stoka ar svorio kritimas.

Ilgainiui negydoma infekcija gali sukelti skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opas. Labai retais atvejais ji siejama ir su skrandžio vėžio išsivystymu.

Kaip nustatoma H. pylori infekcija

Diagnozė nustatoma atliekant specialius tyrimus. Dažniausiai naudojami:

  • Kvėpavimo testas – vienas patikimiausių neinvazinių metodų. Pacientas išgeria specialaus tirpalo, o vėliau iškvepiamas oras ištiriamas dėl H. pylori veiklos žymenų.
  • Antigeno testas iš išmatų – leidžia nustatyti bakterijos buvimą virškinamajame trakte.
  • Kraujo tyrimas – aptinka antikūnus prieš H. pylori, tačiau negali nustatyti, ar infekcija aktyvi.
  • Endoskopija su biopsija – taikoma, kai reikia išsamiau ištirti skrandžio gleivinę, įvertinti pažeidimus ar įtariama opa.

Kaip išnaikinti H. pylori bakteriją

H. pylori išnaikinimas reikalauja kompleksinio gydymo, vadinamo eradikacine terapija. Paprastai ji trunka nuo 10 iki 14 dienų ir apima kelių vaistų derinį. Gydymą skiria tik gydytojas gastroenterologas, įvertinęs tyrimų rezultatus ir paciento sveikatos būklę.

1. Antibiotikų deriniai

Dažniausiai taikoma triguba terapija – du skirtingi antibiotikai (pvz., klaritromicinas ir amoksicilinas arba metronidazolas) kartu su protono siurblio inhibitoriumi (PSI), kuris sumažina skrandžio rūgštingumą ir padeda vaistams veikti efektyviau. Kai kuriais atvejais skiriama keturguba terapija, papildomai įtraukiant bismuto preparatą.

2. Rūgštingumą mažinantys vaistai

Protono siurblio inhibitoriai (pvz., omeprazolas, pantoprazolas, esomeprazolas) padeda apsaugoti gleivinę ir sukuria palankią aplinką gijimui. Jie taip pat sumažina bakterijos atsparumą antibiotikams.

3. Probiotikai ir mitybos palaikymas

Antibiotikų kursas gali sutrikdyti žarnyno mikroflorą, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti probiotikus. Jie padeda sumažinti šalutinį antibiotikų poveikį ir atkurti gerųjų bakterijų pusiausvyrą. Mityba taip pat turi įtakos gijimui – reikėtų vengti aštraus, riebaus, rūgštaus maisto bei kofeino, kurie dirgina skrandžio gleivinę.

Kaip išvengti H. pylori atkryčio

Nors sėkmingai išnaikinus bakteriją pasikartojimas nėra dažnas, atkryčiai galimi, ypač jei infekcija nebuvo visiškai pašalinta arba žmogus vėl užsikrėtė. Siekiant to išvengti, rekomenduojama:

  • laikytis griežtos rankų higienos prieš valgį ir po tualeto;
  • gerti tik švarų, virintą vandenį;
  • vengti neplautų vaisių ir daržovių;
  • naudoti atskirus stalo įrankius, jei šeimos narys gydosi nuo H. pylori;
  • po gydymo būtinai atlikti kontrolinį tyrimą, kad įsitikintumėte, jog bakterija sunaikinta.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima išgydyti H. pylori be antibiotikų?
Ne. Vien dieta ar natūralios priemonės bakterijos neišnaikins. Antibiotikai būtini norint visiškai pašalinti infekciją.

Ar H. pylori gali grįžti po sėkmingo gydymo?
Taip, tačiau tai nutinka retai. Dažniausiai dėl netinkamai pabaigto gydymo ar naujo užsikrėtimo.

Kiek laiko trunka gydymas?
Paprastai 10–14 dienų, tačiau kai kuriais atvejais gydytojas gali pratęsti kursą arba keisti antibiotikų derinį.

Ar galima užsikrėsti nuo šeimos nario?
Taip. H. pylori gali plisti per seiles, indus ar užterštą maistą, todėl gydantis rekomenduojama laikytis higienos priemonių.

Kasdieniai įpročiai, padedantys išsaugoti sveiką skrandį

Be vaistinio gydymo, svarbu keisti gyvenimo būdą. Reguliari, subalansuota mityba, pakankamas vandens vartojimas, vengimas rūkalų ir alkoholio stiprina skrandžio gleivinę bei padeda išvengti atkryčių. Streso mažinimas – taip pat labai svarbus, nes nuolatinė įtampa skatina rūgšties gamybą ir silpnina imuninę sistemą. Rūpindamiesi savo virškinimo sveikata, galite ne tik išvengti H. pylori komplikacijų, bet ir pagerinti bendrą savijautą.