Senyvo amžiaus artimieji dažnai susiduria su klausimu: kaip užtikrinti tinkamą pagalbą, kai jų sveikata silpnėja? Lietuvoje yra kelios galimybės gauti slaugos paslaugas – tiek per sveikatos apsaugos sistemą, tiek per socialines paslaugas. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kokių žingsnių reikia imtis, kad senas žmogus būtų įvertintas slaugai, kaip pateikiamos paraiškos, kokių pažymų reikia, ir kokios pagalbos galima tikėtis.
Kas gali inicijuoti slaugos skyrimą?
Slaugos poreikio nustatymo procedūrą dažniausiai inicijuoja patys šeimos nariai, šeimos gydytojas arba socialinis darbuotojas. Tam, kad būtų pradėta slaugos paskyrimo procedūra, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar gydymo įstaigą, kuri įvertins asmens sveikatos būklę ir nukreips dėl slaugos poreikio įvertinimo.
Kaip nustatomas slaugos poreikis?
Slaugos poreikį nustato šeimos gydytojas ar gydytojų komisija, kuri įvertina paciento gebėjimą savarankiškai apsitarnauti. Tam reikalinga medicininė pažyma – forma Nr. 027/a, kuri užpildoma pagal paciento būklę ir pateikiama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai (NDNT).
NDNT pagal pateiktus dokumentus priima sprendimą, ar asmeniui nustatytinas slaugos poreikis. Jeigu slauga skiriama, ji galioja tam tikrą laikotarpį (pvz., 6 mėnesius, metus arba neterminuotai) – priklausomai nuo sveikatos būklės.
Kokios yra slaugos formos?
Lietuvoje slaugos paslaugos gali būti suteikiamos keliais būdais:
- Ambulatorinė slauga: teikiama paciento namuose, dažniausiai per savivaldybių finansuojamas paslaugas arba privačiai. Slaugytoja atvyksta į namus ir atlieka medicinines procedūras.
- Stacionarinė slauga: teikiama slaugos ligoninėse ar globos namuose, kai žmogui reikalinga nuolatinė priežiūra.
- Socialinė globa namuose: jeigu žmogus neserga sunkiomis ligomis, bet jam sunku savarankiškai gyventi, galima gauti pagalbą buityje, pvz., maisto atnešimą, kambario tvarkymą, higienos užtikrinimą.
Kur kreiptis dėl paslaugų?
Gavus slaugos poreikio nustatymo pažymą, kitas žingsnis – kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę. Ten reikia užpildyti prašymą gauti slaugos paslaugas. Savivaldybės administracija arba seniūnijos socialinis darbuotojas suteiks informaciją apie galimas paslaugas ir jų finansavimo galimybes.
Taip pat galima kreiptis į teritorinę ligonių kasą – kai kuriais atvejais sveikatos paslaugos slaugai yra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Dokumentai, kurių reikės
- Asmens tapatybės dokumentas
- Šeimos gydytojo išduota medicininė pažyma (forma 027/a)
- NDNT pažyma apie slaugos poreikį
- Prašymas savivaldybei dėl socialinių paslaugų
- Gali būti reikalingi ir papildomi dokumentai – pvz., gyvenamosios vietos deklaracija, pajamų deklaracija
Kuo išsamesnė informacija apie paciento sveikatos būklę pateikiama, tuo greičiau įvertinamas poreikis ir pradedamas paslaugų teikimas.
Finansavimas ir išlaidos
Slaugos paslaugos Lietuvoje gali būti apmokamos valstybės, iš dalies kompensuojamos arba visiškai privačios.
Valstybės finansuojama slauga: jei slaugos poreikis patvirtintas NDNT, paslaugos gali būti suteikiamos nemokamai ar su daliniu finansavimu per savivaldybės programas. Dažnai ribojamas paslaugų kiekis per mėnesį (pvz., 10 valandų per savaitę).
Privati slauga: jeigu žmogus nenori laukti eilėje ar nori daugiau paslaugų – galima pasitelkti privačias įstaigas. Kainos priklauso nuo regiono, paslaugų dažnumo ir apimties.
Slaugos išmoka artimiesiems: jeigu slaugą atlieka šeimos narys, jam gali būti mokama slaugos pašalpa, jei tai patvirtina savivaldybė. Dėl to taip pat reikia kreiptis su prašymu.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kaip greitai suteikiamos slaugos paslaugos po pažymos gavimo?
Viskas priklauso nuo savivaldybės, bet dažniausiai procesas trunka 2–4 savaites po visų dokumentų pateikimo.
Ar slauga teikiama tik namuose?
Ne – slaugos paslaugos gali būti teikiamos tiek namuose, tiek gydymo įstaigose ar slaugos ligoninėse. Pasirinkimas priklauso nuo paciento būklės ir pageidavimų.
Ar slaugos paslaugas gali gauti ir neįgalus asmuo?
Taip, bet slaugos poreikis turi būti patvirtintas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos. Tuomet galima tikėtis kompensuojamų paslaugų.
Kas nutinka, jei žmogaus būklė pagerėja?
Jei sveikatos būklė pasikeičia, slaugos poreikis gali būti panaikintas arba peržiūrėtas. Tokiu atveju gydytojas pateikia naują pažymą, o NDNT priima sprendimą.
Ar artimieji gali patys būti slaugytojais?
Taip, šeimos nariai gali teikti slaugą, tačiau tam reikia gauti savivaldybės patvirtinimą ir slaugos pašalpą. Tokiais atvejais būtina pildyti papildomus dokumentus.
Ką svarbu žinoti apie slaugos paslaugų prieinamumą skirtinguose regionuose?
Skirtingose Lietuvos savivaldybėse paslaugų apimtis ir teikimo tvarka gali šiek tiek skirtis. Didmiesčiuose dažniausiai siūloma daugiau alternatyvų – tiek viešų, tiek privačių. Mažesniuose miesteliuose ar kaimiškose vietovėse gali būti ribotos galimybės, ilgesnės eilės ar mažesnis paslaugų skaičius per savaitę.
Dėl šios priežasties labai svarbu kuo anksčiau pradėti domėtis vietos galimybėmis, kalbėtis su seniūnijos socialiniu darbuotoju, vertinti artimųjų galimybes padėti. Tinkamai koordinuotos pastangos padeda senam žmogui gyventi oriai ir su reikiama pagalba.
