Apgamų stebėjimas namuose gali padėti laiku pastebėti pokyčius – jei žinoma, į ką atkreipti dėmesį. Vienas plačiausiai naudojamų orientyrų savarankiškam apgamų vertinimui – „ABCDE” metodas. Jis padeda atpažinti požymius, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį, tačiau neatstoja gydytojo dermatologo įvertinimo ir negali būti vienintelis diagnostikos pagrindas.
Ką reiškia „ABCDE”?
Kiekviena raidė žymi konkretų požymį, į kurį verta atkreipti dėmesį stebint apgamus:
A – asimetrija. Gerybiniai apgamai paprastai yra simetriški – jei vieną pusę perlenkus apgamas nesutaptų, tai gali būti signalas atidžiau įvertinti darinį.
B – kraštai (angl. border). Lygūs, aiškiai apibrėžti kraštai būdingi gerybiniams dariniams. Nelygūs, netaisyklingais ar neaiškiais kontūrais apgamai reikalauja papildomo dėmesio.
C – spalva (angl. colour). Vienoda spalva – dažniausiai gerybinio darinio požymis. Kelių atspalvių apgamai – šviesiai rudos, tamsiai rudos, juodos, raudonos ar net baltos spalvos deriniai – gali rodyti nevienodą pigmento pasiskirstymą, todėl juos derėtų parodyti gydytojui.
D – dydis (angl. diameter). Kaip orientyras naudojamas 6 mm – maždaug pieštuko trintuko dydis. Tačiau svarbu suprasti, kad ir mažesni apgamai gali turėti reikšmingų pokyčių, todėl dydis visada vertinamas kartu su kitais požymiais, o ne atskirai.
E – evoliucija. Tai vienas svarbiausių požymių. Bet koks pastebimas pokytis – dydžio, formos, spalvos, paviršiaus ar apgamo jautrumo yra signalas kreiptis į gydytoją dermatologą.
Kodėl „ABCDE” metodo nepakanka?
„ABCDE” principas sukurtas kaip paprastas orientyras plačiajai visuomenei, tačiau jis turi akivaizdžių ribų. Visų pirma, ne visi pavojingi odos pokyčiai atitinka šiuos kriterijus – kai kurios melanomų formos gali atrodyti visiškai įprastai ir neatitikti nė vieno iš išvardytų požymių.
Be to, taisyklė nepadeda įvertinti odos sluoksnių struktūros, pigmento pasiskirstymo gilyn ar kraujagyslių tinklo – požymių, kurie matomi tik atliekant profesionalų tyrimą. Namuose stebėjimas grindžiamas tik tuo, kas matoma paviršiuje, o tai gali būti nepakankama informacija.
Dar vienas apribojimas – subjektyvumas. Sunku objektyviai įvertinti, ar apgamas pasikeitė, jei nėra ankstesnio vaizdo palyginimui. Būtent todėl skaitmeninė dermatoskopija, leidžianti išsaugoti ir lyginti darinių vaizdus laikui bėgant, laikoma patikimesniu stebėjimo metodu nei savarankiškas apgamų tikrinimas.
Kada derėtų kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus bet kurį iš „ABCDE” požymių arba tiesiog jaučiant nerimą dėl konkretaus darinio, vertėtų nedelsti atlikti profesionalų apgamų tyrimą. Taip pat svarbu reguliariai lankytis profilaktinėms apžiūroms.
Išvados
„ABCDE” metodas – naudingas orientyras, padedantis atkreipti dėmesį į galimus odos pokyčius. Tačiau jis neatstoja profesionalaus odos darinių dermatoskopinio tyrimo, leidžiančio įvertinti darinius tiksliau.
