Pulsas yra vienas svarbiausių gyvybinių rodiklių, atspindintis mūsų širdies veiklą ir bendrą organizmo būklę. Nors daugelis kasdien net nesusimąsto, koks turėtų būti normalus pulsas, šis rodiklis gali labai daug pasakyti apie sveikatą, fizinį pasirengimą, streso lygį bei galimas ligas. Suprasti, koks pulsas laikomas normaliu, kada verta sunerimti ir kaip jį tinkamai stebėti, yra naudinga kiekvienam.
Kas yra pulsas ir kaip jis matuojamas?
Pulsas – tai širdies susitraukimų dažnis, matuojamas dūžiais per minutę. Šis rodiklis parodo, kaip greitai širdis pumpuoja kraują po visą organizmą. Pulsą galima pamatuoti rankiniu būdu – dažniausiai ant riešo arba kaklo – arba naudojant išmaniuosius įrenginius: laikrodžius, apyrankes, pulso matuoklius.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, pulso matavimui svarbu laikytis tam tikrų taisyklių:
- Pulsą matuokite po kelių minučių ramybės.
- Venkite matavimo iškart po fizinio krūvio ar streso.
- Skaičiuokite dūžius bent 30 sekundžių ir padauginkite iš dviejų.
- Jeigu naudojate išmanųjį įrenginį, įsitikinkite, kad jis tinkamai prigludęs prie odos.
Koks yra normalus pulsas?
Normalus pulsas gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, fizinio pasirengimo, emocinės būklės ir net paros laiko. Tačiau medikai yra nustatę bendras gaires, kurių galima laikytis.
Suaugusiam žmogui normalus pulsas ramybės būsenoje paprastai siekia 60–100 dūžių per minutę. Tikslesnis skaičius priklauso nuo daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, sportininkai dažnai turi žemesnį pulsą – kartais vos 40–50 dūžių per minutę – nes jų širdies raumuo yra ypač gerai treniruotas.
Vaikų pulsas natūraliai yra aukštesnis. Kūdikių širdis plaka ypač greitai, o augant šis rodiklis po truputį mažėja:
- Kūdikiai: 100–160 dūžių per minutę
- 1–5 metų vaikai: 80–120 dūžių per minutę
- 6–12 metų vaikai: 70–110 dūžių per minutę
- Paaugliai: 60–100 dūžių per minutę
Kas gali turėti įtakos pulso dažniui?
Pulsas kinta nuolat, todėl vienas matavimas ne visuomet atspindi realią situaciją. Yra daugybė veiksnių, kurie trumpam arba ilgesniam laikui gali padidinti ar sumažinti pulsą.
Dažniausi pulso pokyčių veiksniai:
- Fizinis aktyvumas. Sportuojant širdis dirba greičiau, kad aprūpintų raumenis deguonimi.
- Emocijos ir stresas. Stresas, nerimas ar panika gali smarkiai pakelti pulsą.
- Kūno temperatūra. Karščiavimas dažnai pagreitina širdies ritmą.
- Vaistai ir stimuliantai. Kava, alkoholis, nikotinas ar tam tikri vaistai gali keisti pulsą.
- Miego kokybė ir nuovargis. Prasta savijauta gali turėti tiesioginės įtakos širdies susitraukimų dažniui.
Kada pulsas per aukštas?
Jei suaugusio žmogaus ramybės pulsas nuolat viršija 100 dūžių per minutę, tai vadinama tachikardija. Ji gali būti susijusi su visiškai nekenksmingomis priežastimis, tokiomis kaip nervinė įtampa, tačiau kartais signalizuoja apie rimtesnes problemas:
- Širdies ritmo sutrikimus
- Kraujospūdžio problemas
- Kilpų skydliaukės veiklą
- Anemiją
- Infekcijas
Jeigu aukštas pulsas juntamas kartu su dusuliu, skausmu krūtinėje ar galvos svaigimu, rekomenduojama kreiptis į medikus.
Kada pulsas per žemas?
Žemas pulsas – mažiau nei 60 dūžių per minutę – vadinamas bradikardija. Sportininkams tai neretai yra normalu, tačiau kitiems žmonėms žemas pulsas gali reikšti:
- Širdies laidumo sutrikimus
- Hormonų disbalansą
- Elektrolitų trūkumą
- Perdozuotus kai kuriuos vaistus
Jeigu kartu jaučiami silpnumas, nuovargis ar alpimas, būtina pasitarti su gydytoju.
Kaip palaikyti normalų pulsą?
Nors ne visus pulso pokyčius galime kontroliuoti, gyvenimo būdas turi didžiulę įtaką širdies veiklai. Norint palaikyti normalų pulso dažnį, svarbu:
- Reguliariai mankštintis
- Miegoti bent 7–8 valandas per parą
- Vengti streso arba mokytis jį valdyti
- Riboti kofeino bei alkoholio vartojimą
- Rinktis subalansuotą, širdžiai palankią mitybą
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks pulsas laikomas pavojingu?
Jei pulso dažnis ramybės būsenoje nuolat viršija 120 ar nukrenta žemiau 40 dūžių per minutę, tai gali kelti pavojų ir reikalauti skubios medicininės konsultacijos.
Ar normalu, kad pulsas vakare būna didesnis?
Taip, tai normalu. Aktyvios dienos veikla, emocijos ar net sotūs pietūs gali šiek tiek padidinti pulsą.
Ar galima patiems sumažinti pulsą?
Taip, dažnai padeda gilus kvėpavimas, atsipalaidavimas, vandens atsigėrimas ar trumpa ramybės pauzė. Tačiau jeigu pulso padidėjimas nuolatinis, verta išsitirti.
Kuris pulsas sportuojant yra „sveikas“?
Tai priklauso nuo amžiaus ir fizinio pasirengimo, tačiau bendra taisyklė: treniruočių metu pulso zona turėtų būti apie 50–85 procentus nuo maksimalaus pulso, kuris skaičiuojamas 220 minus amžius.
Pulso stebėjimas kasdieniame gyvenime
Šiuolaikiniai išmanieji įrenginiai leidžia be didelių pastangų stebėti širdies ritmą visą dieną. Tai padeda ne tik įvertinti fizinę būklę, bet ir laiku pastebėti galimus širdies ritmo sutrikimus. Reguliariai sekant savo pulsą, galima geriau pažinti savo kūną, pastebėti ryšius tarp emocijų, apkrovos ir sveikatos bei imtis veiksmų dar prieš pasirodant rimtesniems simptomams.
