Žemas kraujo spaudimas, medicinos terminologijoje žinomas kaip hipotenzija, yra būklė, su kuria susiduria daugybė žmonių visame pasaulyje. Nors visuomenėje dažniau kalbama apie hipertenzijos, arba aukšto kraujospūdžio, keliamus pavojus sveikatai, per žemas kraujo spaudimas taip pat gali tapti rimta kliūtimi mėgautis pilnavertišku gyvenimu. Žmonės, kurių kraujospūdis natūraliai yra žemesnis, dažnai skundžiasi nuolatiniu energijos trūkumu, rytiniu silpnumu, galvos svaigimu staigiai atsikėlus ar net polinkiu į alpulį. Šie simptomai atsiranda todėl, kad širdis nepumpuoja kraujo pakankamu stiprumu, jog jis efektyviai pasiektų visus gyvybiškai svarbius organus, ypač smegenis. Vis dėlto, gydytojai pabrėžia, kad hipotenzija ne visada yra ligos požymis – kartais tai tiesiog individuali organizmo savybė, priklausanti nuo genetikos, amžiaus ar fizinio pasirengimo. Tačiau kai žemas kraujospūdis pradeda trukdyti normaliai jaustis, dirbti ir atlikti kasdienes užduotis, tampa būtina imtis atitinkamų priemonių šiai būklei koreguoti. Pakeitus tam tikrus kasdienius įpročius ir žinant efektyvius būdus greitai sau padėti, galima susigrąžinti žvalumą ir energiją.
Pagrindinės priežastys, lemiančios kraujospūdžio sumažėjimą
Norint efektyviai kovoti su prasta savijauta, pirmiausia reikia suprasti, kas iš tiesų sukelia kraujospūdžio kritimą. Priežasčių spektras yra labai platus – nuo paprasčiausio skysčių trūkumo iki rimtesnių lėtinių endokrininės sistemos sutrikimų. Gydytojai ir kardiologai išskiria kelis pagrindinius veiksnius, kurie turi tiesioginės įtakos mūsų kraujotakos sistemos darbui.
- Dehidratacija: Kai organizme trūksta vandens, sumažėja bendras cirkuliuojančio kraujo tūris, todėl natūraliai krenta ir spaudimas kraujagyslėse. Tai ypač dažnai nutinka karštomis vasaros dienomis, po intensyvios treniruotės, prastai maitinantis ar sergant infekcinėmis ligomis, kurias lydi karščiavimas ir gausus prakaitavimas.
- Mitybos nepakankamumas: Vitamino B12, folio rūgšties ir geležies trūkumas gali sukelti anemiją (mažakraujystę), kuri yra viena dažniausių lėtinio nuovargio ir neįprastai žemo kraujospūdžio priežasčių. Kai organizme trūksta raudonųjų kraujo kūnelių, pablogėja deguonies pernešimas.
- Širdies ir kraujagyslių problemos: Ypatingai lėtas širdies ritmas (bradikardija), širdies vožtuvų problemos, širdies nepakankamumas ar buvęs širdies smūgis gali trukdyti organizmui palaikyti tinkamą spaudimą.
- Endokrininės sistemos sutrikimai: Skydliaukės problemos (tiek per menka jos funkcija – hipotirozė, tiek per aktyvi – hipertirozė), antinksčių nepakankamumas, žinomas kaip Adisono liga, ar žemas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija) gali tiesiogiai neigiamai veikti kraujospūdį.
- Vaistų vartojimas: Kai kurie medikamentai, pavyzdžiui, skirti aukštam kraujospūdžiui (beta blokatoriai), depresijai, Parkinsono ligai gydyti ar net kai kurie lašai akims, gali turėti šalutinį poveikį – per daug sumažinti paciento kraujospūdį.
Kaip atpažinti, kad jūsų kraujospūdis per žemas?
Hipotenzijos simptomai gali varijuoti nuo vos pastebimų, lengvų diskomforto pojūčių iki tokių, kurie visiškai sutrikdo dienos planus ir sukelia baimę. Svarbu išmokti klausytis savo kūno ir laiku reaguoti į jo siunčiamus pavojaus signalus. Nors kiekvienas žmogus hipotenziją išgyvena labai skirtingai, medicinos praktikoje yra išskiriami keli klasikiniai ir dažniausiai pasitaikantys požymiai, rodantys, kad jūsų kraujotaka šiuo metu neaprūpina organizmo reikiamu deguonies ir maisto medžiagų kiekiu.
Dažniausiai pacientai vizito pas gydytoją metu skundžiasi staigiu galvos svaigimu ar netikėtu aptemimu akyse keičiant kūno padėtį – pavyzdžiui, greitai atsistojus iš lovos, vonios ar nuo kėdės. Šis reiškinys moksliškai vadinamas ortostatine hipotenzija. Kiti būdingi simptomai apima nuolatinį, sunkiai paaiškinamą nuovargį, sunkumą susikaupti ties paprastomis užduotimis, šaltas, drėgnas ar stipriai išbalusias galūnes. Gali atsirasti greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas, nerimo jausmas bei pykinimas. Jei kraujo spaudimas krenta staiga ir drastiškai, žmogus gali netekti sąmonės. Mediciniškai apalpimas vertinamas kaip apsauginė smegenų reakcija: kūnui staiga atsidūrus horizontalioje padėtyje (nukritus ant žemės), kraujui tampa nepalyginamai lengviau pasiekti galvą ir operatyviai atkurti normalią deguonies cirkuliaciją smegenyse.
Pirmoji pagalba: greiti veiksmai pasijutus prastai
Jei jaučiate, kad artėja silpnumo priepuolis, svaigsta galva arba tuoj nualpsite, nepaprastai svarbu žinoti, kaip greitai stabilizuoti savo būklę. Aplinkiniai taip pat turėtų būti informuoti, kaip padėti tokiose situacijose. Šie pirmosios pagalbos žingsniai, griežtai rekomenduojami sveikatos priežiūros specialistų, padės išvengti pavojingų traumų ir greičiau atgauti jėgas.
- Nedelsiant atsisėskite arba atsigulkite. Tai pats svarbiausias ir skubiausias žingsnis. Jei tik turite galimybę, atsigulkite ant nugaros ir pakelkite kojas aukščiau širdies lygio (pavyzdžiui, ant pagalvės, kėdės ar atremkite į sieną). Tai padės gravitacijos jėgai nukreipti kraują iš apatinės kūno dalies atgal į svarbiausius organus – širdį ir smegenis.
- Išgerkite didelę stiklinę vandens. Skysčiai organizme greitai padidina kraujo tūrį, o tai automatiškai šiek tiek kilsteli spaudimą. Jei turite galimybę, į vandenį įberkite žiupsnelį druskos – natris padeda sulaikyti skysčius kraujagyslėse ir taip efektyviai bei greitai pakelia spaudimą.
- Suvalgykite ką nors sūraus ar saldaus. Sūrus mėsos ar daržovių sultinys, sūrūs krekeriai ar sūrio gabalėlis gali būti puikus greitas sprendimas dėl jau minėto natrio poveikio. Jei silpnumą lydi ir staiga nukritęs cukraus kiekis kraujyje (ypač aktualu ilgiau nevalgius), saldus gėrimas, vaisiaus gabalėlis ar juodasis šokoladas padės pasijusti daug geriau.
- Venkite staigių judesių. Kai praėjus kelioms minutėms pasijusite geriau, jokiu būdu nesikelkite staiga. Iš pradžių lėtai atsisėskite, kelias minutes ramiai pasėdėkite, nuleidę kojas ant žemės. Tik tuomet, kai įsitikinsite, kad galva visiškai nesvaigsta ir regėjimas yra aiškus, iš lėto ir prilaikydami pusiausvyrą atsistokite.
Ilgalaikiai gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiai
Norint, kad žemas kraujospūdis netaptų kasdieniu trukdžiu ir nevaržytų gyvenimo, būtina iš esmės peržiūrėti savo mitybos bei gyvenimo būdo įpročius. Gydytojai nuolat pabrėžia, kad kasdienė prevencija ir pastovus rūpinimasis savimi yra daug veiksmingesni nei nuolatinis jau atsiradusių pasekmių gydymas ar kliavimasis vaistais. Mityba atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį palaikant optimalią kraujotakos sistemos veiklą visos dienos metu.
Pirmiausia dėmesį reikėtų atkreipti į druskos (natrio) suvartojimą. Priešingai nei žmonėms, kenčiantiems nuo aukšto kraujospūdžio ir turintiems griežtai riboti natrio kiekį, hipotenziją turintiems pacientams gydytojai dažnai rekomenduoja druskos kiekį maiste šiek tiek padidinti. Žinoma, tai turėtų būti daroma sveiko proto ribose – geriausia pasikonsultavus su savo šeimos gydytoju, kad nebūtų pakenkta inkstams. Taip pat labai rekomenduojama keisti valgymo režimą: valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau – pavyzdžiui, 5–6 kartus per dieną. Gausus angliavandenių turintis maistas vieno prisėdimo metu priverčia organizmą nukreipti didžiulį kraujo kiekį į virškinamąjį traktą. Dėl to kraujo spaudimas kitose kūno dalyse sumažėja, ir būtent dėl šios priežasties po gausių, sunkių pietų dažnai jaučiamas mieguistumas, apatija ir stiprus silpnumas.
Skysčių vartojimas yra dar vienas kritiškai svarbus elementas, kurio negalima ignoruoti. Suaugęs žmogus, priklausomai nuo fizinio aktyvumo ir kūno masės, turėtų išgerti bent 2–2,5 litro tyro vandens per dieną. Rytą labai naudinga pradėti nuo didelės stiklinės šilto vandens dar prieš pusryčius. Be to, verta riboti ar visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo. Alkoholis stipriai plečia kraujagysles ir skatina organizmo dehidrataciją, kas yra vienas pagrindinių veiksnių, dar labiau mušančių kraujospūdį žemyn.
Kaip pritaikyti darbo vietą ir kasdienius įpročius
Be mitybos korekcijų, ne ką mažiau svarbu pritaikyti ir savo kasdienę rutiną bei aplinką, ypač jei darbe tenka praleisti daug valandų vienoje pozoje. Tai ypač aktualu tiems, kurie dirba statinį sėdimą darbą prie kompiuterio arba, priešingai, turi ilgai stovėti vienoje vietoje (pavyzdžiui, pardavėjai, kirpėjai, chirurgai). Ilgas stovėjimas be jokio judesio lemia tai, kad kraujas ilgainiui susikaupia apatinėse galūnėse, todėl kur kas mažiau jo grįžta atgal į širdį. Tokiais atvejais gydytojai rekomenduoja profilaktiškai mūvėti specialias kompresines kojines arba pėdkelnes. Šios medicininės priemonės švelniai ir tolygiai spaudžia kojų venas, neleisdamos kraujui užsistovėti ir padėdamos jam efektyviau kilti aukštyn.
Dienos pradžios rutina taip pat turi didžiulę reikšmę savijautai. Atsibudus ryte jokiu būdu nereikėtų iškart šokti iš lovos, net jei labai skubate. Patariama bent kelias minutes skirti pasirąžymui, padaryti lengvų pėdų ir rankų sukimo judesių dar gulint, kad suaktyvėtų kraujotaka ir kūnas pabustų. Tada reikėtų lėtai atsisėsti ant lovos krašto ir tik po to neskubant atsistoti. Kalbant apie higienos įpročius, reikėtų vengti labai karštų vonių ar ilgų karštų dušų, ypač ilgo buvimo pirtyse ir saunose. Karštis stipriai skatina kraujagyslių plėtimąsi periferijoje bei stiprų prakaitavimą – tai yra tiesiausias kelias į greitą ir pavojingą kraujospūdžio kritimą. Vietoj to, idealiai tinka kontrastinis dušas. Kaitaliojant šiltą ir vėsią vandens sroves sistemingai stiprinamas kraujagyslių sienelių tonusas ir gerinamas jų natūralus elastingumas.
Kada simptomai reikalauja skubios medicininės intervencijos?
Nors daugeliu kasdienių atvejų žemas kraujospūdis yra lėtinis, visiškai nepavojingas ir lengvai kontroliuojamas paprastomis gyvenimo būdo korekcijomis, kartais jis gali maskuoti ir slėpti rimtesnes, netgi gyvybei pavojingas sveikatos problemas. Ypač atidžiai reikėtų vertinti situaciją, jei hipotenzijos simptomai atsirado visiškai staiga, yra labai stiprūs ir anksčiau paciento niekada nevargino. Taip pat neabejotinas pavojaus signalas yra tuomet, kai žemą kraujospūdį lydi papildomi nerimą keliantys simptomai: stiprus skausmas krūtinėje ar spaudimo jausmas širdies plote, staigus dusulys, aukšta temperatūra, nepakeliamas galvos skausmas, sustingęs ir skausmingas kaklas, tamsios, deguto spalvos išmatos (tai gali rodyti rimtą vidinį kraujavimą skrandyje ar žarnyne) arba jei asmuo kelis kartus iš eilės be aiškios priežasties prarado sąmonę.
Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą arba skubiai kreiptis į priėmimo skyrių. Medikai vietoje atliks išsamius kraujo tyrimus, įvertins širdies raumens darbą atlikdami elektrokardiogramą (EKG) ar echokardiografiją, išmatuos deguonies kiekį kraujyje ir patikrins, ar organizme nėra slaptų ir pavojingų infekcijų, sunkių endokrininės sistemos sutrikimų ar neurologinių problemų. Jokiu būdu negalima savavališkai diagnozuoti savęs ir pradėti vartoti kraujospūdį keliančių ar kitų receptinių vaistų – tokius medikamentus gali paskirti išskirtinai tik gydytojas, detaliai įvertinęs visą paciento ligos istoriją, tyrimų rezultatus bei bendrą fizinę būklę.
Dažniausiai užduodami klausimai apie žemą kraujospūdį
Ar kava tikrai padeda pakelti kraujospūdį?
Taip, kavoje esantis kofeinas iš tiesų turi savybę laikinai susiaurinti kraujagysles ir taip efektyviai padidinti kraujo spaudimą. Daugelis žmonių būtent todėl rytą pradeda nuo puodelio kavos. Tačiau gydytojai griežtai perspėja, kad šis kofeino sukeliamas efektas yra labai trumpalaikis ir po jo gali sekti dar didesnis energijos nuosmukis. Be to, dideli kavos kiekiai organizme veikia kaip galingas diuretikas – skatina greitą skysčių pasišalinimą per inkstus. Jei išgėrę kavos nepapildysite organizmo vandens atsargomis, galiausiai sumažės kraujo tūris ir kraujospūdis gali dar labiau nukristi. Rekomenduojama kava ar stipria juoda arbata mėgautis saikingai ir išsiugdyti įprotį po kiekvieno kavos puodelio išgerti bent vieną stiklinę gryno vandens.
Koks kraujo spaudimo rodiklis yra laikomas per žemu?
Tradicinėje medicinoje priimta manyti, kad visiškai normalus, optimalus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Hipotenzija paprastai oficialiai diagnozuojama tada, kai sistolinis (vadinamasis viršutinis) spaudimas stabiliai nukrenta žemiau 90 mmHg, o diastolinis (apatinis) rodiklis – žemiau 60 mmHg. Visgi, kardiologai visada pabrėžia, kad šie skaičiai yra tik orientaciniai standartai. Kai kurie, ypač smulkaus sudėjimo ar aktyviai sportuojantys žmonės, visą gyvenimą nuolat gyvena su 90/60 mmHg spaudimu, neturi jokių nusiskundimų ir jaučiasi puikiai. Kita vertus, kitiems pacientams, kurių normalus darbinis spaudimas paprastai būna kiek aukštesnis, jam staiga nukritus net ir iki šių, atrodytų, normą siekiančių ribų, gali iškart pasireikšti labai stiprūs ir varginantys silpnumo simptomai.
Ar žemas kraujospūdis gali būti pavojingas gyvybei?
Pats savaime natūraliai žemas kraujospūdis itin retai kelia tiesioginį pavojų žmogaus gyvybei, ypač jei jis yra lėtinis, ilgalaikis ir nesukelia jokių stiprių fizinių simptomų. Tačiau didžiausias pavojus kyla ne dėl paties kraujospūdžio, o dėl rimtų traumų rizikos griūnant, jei žmogus staiga nualpsta ar praranda pusiausvyrą pavojingoje situacijoje (pavyzdžiui, vairuojant automobilį, dirbant su mechanizmais, maudantis ar lipant stačiais laiptais). Ypatingai staigus, ekstremalus spaudimo kritimas, atsiradęs dėl masinio kraujo netekimo, sunkios viso organizmo infekcijos (sepsio) ar ypač stiprios alerginės reakcijos (anafilaksinio šoko), yra neabejotinai pavojingas gyvybei. Tokia būklė reikalauja neatidėliotinos ir skubios medicinos pagalbos, nes laiku nesuteikus intervencijos, išsivysto šokas ir prasideda negrįžtami vidaus organų pažeidimai dėl deguonies bado.
Kokie maisto produktai naudingiausi hipotenzijos atveju?
Siekiant suvaldyti hipotenziją, be jau minėto šiek tiek druskingesnio maisto, mitybos specialistai rekomenduoja kasdienį racioną gausiai praturtinti produktais, turinčiais B grupės vitaminų (ypač B12) ir geležies. Tai pati geriausia natūrali prevencija siekiant išvengti anemijos. Į savo lėkštę vertėtų kuo dažniau įtraukti kokybišką raudoną mėsą, gyvulių kepenėles, kiaušinius, tamsiai žalias lapines daržoves (tokias kaip špinatai, lapiniai kopūstai, brokoliai), įvairias ankštines daržoves (lęšius, avinžirnius), riešutus ir praturtintus pilno grūdo produktus. Taip pat kraujotakai labai naudingi maisto produktai, kuriuose gausu kalio bei magnio (bananai, avokadai, moliūgų sėklos), nes šie mineralai padeda palaikyti bendrą nervų sistemos bei visų raumenų, o svarbiausia – pačios širdies, tonusą bei tolygų darbą.
Fizinio aktyvumo ir sporto įtaka kraujotakos sistemai
Nors jaučiant silpnumą ir chronišką energijos trūkumą labiausiai norisi tik gulėti lovoje ir ilsėtis, nuolatinis fizinis pasyvumas ilgalaikėje perspektyvoje situaciją tik dar labiau pablogina ir susilpnina organizmą. Reguliarus, tinkamai parinktas ir saikingas fizinis aktyvumas iš tiesų yra vienas geriausių ir natūraliausių vaistų siekiant stabilizuoti kraujo spaudimą bei visapusiškai pagerinti bendrą žmogaus savijautą. Gydytojai ir kineziterapeutai tokiems pacientams ypač rekomenduoja reguliarius aerobinius pratimus: greitą ėjimą gryname ore, plaukimą baseine, važiavimą dviračiu ar lengvą, sąnarių neapkraunantį bėgiojimą. Šios veiklos tiesiogiai stiprina širdies raumenį, didina jo pajėgumą, todėl ilgainiui širdis išmoksta efektyviau ir daug stipriau pumpuoti kraują į visą kūną, užtikrindama geresnį periferinių kraujagyslių aprūpinimą.
Tačiau būtina atsiminti, kad sportuojant su žemu kraujospūdžiu galioja tam tikros griežtos taisyklės, kurių privalu laikytis. Būtina vengti intensyvių pratimų, reikalaujančių ypač staigių kūno padėties keitimų – pavyzdžiui, greitų atsistojimų po pratimų atliktų gulint ant nugaros, nes tai gali iškart išprovokuoti stiprią ortostatinę hipotenziją, galvos svaigimą ir net alpulį. Jogos ir įvairūs raumenų tempimo pratimai yra puikūs pagalbininkai, tačiau reikėtų labai atidžiai ir atsargiai atlikti tas pozas, kur galva atsiduria gerokai žemiau širdies lygio, o po to turi būti staigiai keliama aukštyn. Taip pat ypatingą dėmesį treniruočių metu reikia skirti skysčių balansui organizme: privaloma gerti vandenį ne tik po, bet ir prieš bei pačios treniruotės metu. Tai garantuos, kad prakaituojant neprarastumėte per daug skysčių ir jūsų kraujotakos sistema nepatirtų dehidratacijos sukelto streso. Su laiku, pavertus sportą kasdieniu įpročiu, tinkamai parinktas fizinis krūvis padeda idealiai sureguliuoti kraujagyslių tonusą, žmogus tampa gerokai energingesnis, atsparesnis kasdieniam stresui, o nemalonūs, gyvenimą temdantys hipotenzijos simptomai palaipsniui visiškai išnyksta arba tampa itin reti.
