Kada atsiranda ŽIV bėrimas?
ŽIV bėrimas dažniausiai pasireiškia ūmioje infekcijos fazėje – per pirmąsias 2–6 savaites po užsikrėtimo. Šiuo metu organizmas reaguoja į viruso patekimą ir aktyviai gamina antikūnus. Bėrimas gali būti laikinas, tačiau kartais pasikartoja vėlesnėse stadijose, ypač jei imuninė sistema nusilpsta ar vartojami antiretrovirusiniai vaistai.
Verta paminėti, kad ne visi užsikrėtę ŽIV asmenys patiria bėrimą. Kai kuriems simptomai būna labai lengvi, todėl infekcija gali likti nepastebėta metų metus. Dėl šios priežasties bėrimas turėtų būti vertinamas kartu su kitais požymiais ir rizikos veiksniais.
Kaip atrodo ŽIV bėrimas?
ŽIV bėrimas dažniausiai pasireiškia kaip rausvos ar raudonos dėmės ant odos, kartais kartu su smulkiais mazgeliais. Bėrimas dažniausiai būna simetriškas, t. y. pasirodo abiejose kūno pusėse. Jis gali būti niežtintis arba nesukelti jokių pojūčių. Dėmės dažniausiai nesuplonėja, nepleiskanoja, tačiau kai kuriais atvejais gali priminti alerginį ar virusinį bėrimą.
Dažniausios vietos, kuriose pasireiškia ŽIV bėrimas:
- Veidas ir kaklas;
- Krūtinė ir nugara;
- Rankos, ypač dilbiai ir plaštakos;
- Pilvas ar sėdmenys.
Odos pažeidimai paprastai būna nestiprūs, bet kai kuriems žmonėms gali atsirasti mažos pūslės, panašios į egzemą ar psoriazę. Skirtingai nei paprasti alerginiai bėrimai, ŽIV bėrimas linkęs plisti ir užtrukti ilgiau – nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
Kuo ŽIV bėrimas skiriasi nuo kitų?
ŽIV bėrimą dažnai galima supainioti su kitomis odos ligomis, todėl svarbu atkreipti dėmesį į jo išvaizdą, trukmę ir lydinčius simptomus. Štai keletas skirtumų:
- Nuo alerginio bėrimo – alergija dažniausiai pasireiškia stipriu niežėjimu ir greitai praeina pavartojus antihistamininių vaistų, tuo tarpu ŽIV bėrimas išlieka ilgiau ir gali nereaguoti į tokius vaistus.
- Nuo virusinio bėrimo – virusinės infekcijos, tokios kaip gripas ar mononukleozė, dažniausiai sukelia trumpalaikį bėrimą, tuo tarpu ŽIV bėrimas pasirodo kartu su kitais simptomais, pvz., karščiavimu, gerklės skausmu, nuovargiu.
- Nuo vaistinio bėrimo – kai kurie antiretrovirusiniai vaistai (pvz., nevirapinas ar efavirenzas) gali sukelti panašų bėrimą, tačiau jis paprastai atsiranda gydymo pradžioje ir palaipsniui praeina.
ŽIV bėrimas taip pat gali būti vienas iš vadinamosios ūmios retrovirusinės infekcijos požymių – laikotarpio, kai organizmas pirmą kartą susiduria su virusu. Šiuo metu gali pasireikšti ir kiti simptomai, panašūs į gripą.
Kiti simptomai, lydintys ŽIV bėrimą
Kartu su bėrimu dažnai pasireiškia ir bendrieji infekcijos simptomai. Tai gali padėti atskirti ŽIV bėrimą nuo kitų priežasčių:
- Karščiavimas arba šaltkrėtis;
- Padidėję limfmazgiai kakle ar pažastyse;
- Gerklės skausmas;
- Galvos skausmas ir raumenų skausmai;
- Nuovargis, silpnumas;
- Svorio mažėjimas be aiškios priežasties.
Šie simptomai gali trukti iki kelių savaičių ir vėliau išnykti, todėl žmonės dažnai klaidingai mano, kad tai paprastas virusas. Vis dėlto po šio laikotarpio infekcija išlieka organizme ir gali tapti lėtine.
Kaip elgtis pastebėjus įtartiną bėrimą
Jei atsiranda neįprastas odos bėrimas, ypač lydimas kitų simptomų, svarbu nesigydyti savarankiškai ir kreiptis į gydytoją. Medikas įvertins bėrimo pobūdį, paskirs kraujo tyrimus ir, jei reikia, pasiūlys atlikti ŽIV testą. Ankstyvas diagnozavimas yra labai svarbus, nes leidžia greitai pradėti gydymą ir sustabdyti viruso plitimą.
ŽIV testą galima atlikti anonimiškai ir nemokamai daugelyje sveikatos priežiūros įstaigų ar specializuotuose centruose. Testas atliekamas paprastu kraujo ar seilių mėginiu, o rezultatai gaunami greitai ir patikimai.
Kaip atrodo ŽIV bėrimas vėlesnėse stadijose
Ligai progresuojant, imuninė sistema silpnėja, todėl odos problemos tampa dažnesnės ir sunkesnės. Vėlesnėse stadijose gali pasireikšti:
- Didelės, pleiskanojančios dėmės, primenančios seborėjinį dermatitą;
- Odos uždegimai ir pūlingos infekcijos;
- Kandidozė (grybelinė infekcija) burnos ar odos raukšlėse;
- Kaposi sarkoma – specifinis odos navikas, pasireiškiantis violetinėmis ar rudomis dėmėmis.
Todėl net ir paprastas bėrimas, pasikartojantis ar sunkiai gyjantis, gali būti vienas iš ženklų, kad reikia ištirti bendrą sveikatos būklę.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar ŽIV bėrimas niežti?
Kai kuriems žmonėms ŽIV bėrimas niežti, tačiau ne visada. Niežėjimo intensyvumas priklauso nuo individualios odos reakcijos ir infekcijos stadijos.
Per kiek laiko atsiranda bėrimas po užsikrėtimo ŽIV?
Dažniausiai bėrimas pasirodo per 2–6 savaites po užsikrėtimo, kartu su kitais simptomais, primenančiais gripą.
Ar galima atskirti ŽIV bėrimą nuo alergijos?
Vizualiai atskirti sunku, tačiau ŽIV bėrimas dažnai nepraeina nuo antihistamininių vaistų ir trunka ilgiau nei įprasta alerginė reakcija.
Ar ŽIV bėrimas gali atsirasti gydymo metu?
Taip, kai kurie antiretrovirusiniai vaistai gali sukelti odos reakcijas, tačiau jos paprastai laikinos ir praeina prisitaikius organizmui.
Ką daryti, jei įtariu ŽIV infekciją?
Reikia kuo greičiau atlikti ŽIV testą. Anksti nustatyta infekcija sėkmingai valdoma vaistais, o žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą.
Odos priežiūra atkuriant pusiausvyrą
ŽIV infekcijos metu oda tampa jautresnė ir labiau linkusi į sudirginimą. Todėl svarbu naudoti švelnias, be kvapiklių priemones, vengti alkoholio turinčių kosmetikos produktų ir palaikyti gerą higieną. Odos drėkinimas, subalansuota mityba bei pakankamas miegas padeda išlaikyti stipresnį imunitetą ir pagerina bendrą savijautą net ir gydymo metu.
