Žemas pulsas, dar vadinamas bradikardija, gali sukelti įvairius kūno signalus, kurių daugelis žmonių iš pradžių gali nepastebėti arba priskirti nuovargiui. Vis dėlto suprasti, kodėl širdis plaka lėčiau nei įprastai ir kokie simptomai gali būti pavojingi, yra itin svarbu norint išvengti rimtų sveikatos komplikacijų. Šis straipsnis skirtas padėti geriau suprasti žemo pulso požymius, galimas priežastis ir situacijas, kada būtina kreiptis į medikus.
Kas laikoma žemu pulsu?
Suaugusio žmogaus normalus ramybės pulsas dažniausiai svyruoja tarp 60 ir 100 dūžių per minutę. Bradikardija diagnozuojama tuomet, kai pulsas nukrenta žemiau 60 dūžių per minutę. Tačiau ne visais atvejais lėtas pulsas reiškia ligą: sportininkams ar fiziškai aktyviems žmonėms širdis gali plakti lėčiau dėl padidėjusio širdies raumens efektyvumo. Svarbiausia įvertinti simptomus ir bendrą savijautą.
Dažniausi žemo pulso simptomai
Žemas pulsas gali pasireikšti įvairiai, priklausomai nuo žmogaus organizmo, fizinio pasirengimo bei kitų ligų. Dažniausi simptomai apima:
- Galvos svaigimą – dažnai atsiranda dėl sumažėjusio kraujo aprūpinimo smegenims.
- Silpnumą ir energijos stoką – organizmui gali būti sunkiau aprūpinti audinius deguonimi.
- Alpimo epizodus – kartais žemas pulsas sukelia trumpalaikį sąmonės praradimą.
- Krūtinės spaudimą – kai širdis nepakankamai stipriai varinėja kraują.
- Dusulį – ypač fizinio krūvio metu.
- Šaltas galūnes – dėl sumažėjusios kraujotakos.
Kai kurie žmonės gali nejusti jokių simptomų, ir žemas pulsas nustatomas tik profilaktinio patikrinimo metu. Vis dėlto, jei atsiranda minėti požymiai, svarbu atkreipti į juos dėmesį.
Galimos žemo pulso priežastys
Bradikardija gali atsirasti dėl įvairių veiksnių. Svarbiausios priežastys:
- Širdies laidumo sutrikimai – kai impulsai tarp širdies skilvelių ir prieširdžių perduodami nepakankamai efektyviai.
- Hipotirozė – lėtai veikianti skydliaukė gali sulėtinti ir širdies ritmą.
- Elektrolitų disbalansas – ypač kalio ar magnio perteklius.
- Kai kurie vaistai – beta blokatoriai, raminamieji vaistai ir tam tikri vaistai nuo širdies ritmo sutrikimų.
- Miego apnėja – miego metu pasikartojantys kvėpavimo sustojimai gali paveikti širdies veiklą.
- Fizinio pasirengimo lygis – sportininkų pulsas natūraliai būna žemesnis.
Norint nustatyti tikslią priežastį, dažnai reikalingi tyrimai: kraujo testai, elektrokardiograma, kartais holterio monitoravimas.
Kada žemas pulsas pavojingas?
Ne kiekvienas lėtesnis pulsas reiškia pavojų, tačiau tam tikrais atvejais bradikardija gali kelti rimtą riziką. Svarbu įvertinti, ar pulsas krenta stipriai žemiau normos, ar pasireiškia simptomai.
- Jeigu pulsas krenta žemiau 40 dūžių per minutę.
- Jeigu kartu atsiranda alpimo epizodai.
- Jeigu jaučiamas skausmas ar spaudimas krūtinėje.
- Jeigu atsiranda kvėpavimo pasunkėjimas ar staigus silpnumas.
Tokiais atvejais rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Bradikardija gali būti pavojinga, jei širdis nepajėgia efektyviai pumpuoti kraujo ir aprūpinti organų deguonimi.
Kaip diagnozuojamas žemas pulsas?
Diagnozuojant bradikardiją, gydytojas dažniausiai pradeda nuo pulsacijos išmatavimo ir elektrokardiogramos, kuri parodo širdies veiklos ritmą ir impulsų laidumą. Toliau gali būti atliekami:
- Kraujo tyrimai skydliaukės ir elektrolitų būklei įvertinti.
- Holterio monitoravimas – 24 val. širdies ritmo stebėjimas.
- Echoskopija – širdies struktūros vertinimui.
- Streso testas – širdies reakcijai į fizinį krūvį nustatyti.
Diagnozė leidžia nustatyti, ar bradikardija yra fiziologinė, ar susijusi su rimtesnėmis ligomis.
Kaip gydomas žemas pulsas?
Gydymas priklauso nuo priežasties. Kai kuriais atvejais pakanka pakeisti vaistus arba koreguoti elektrolitų pusiausvyrą. Kitais atvejais gali būti reikalingas rimtesnis gydymas. Dažniausi gydymo būdai:
- Vaistų keitimas – jei bradikardiją sukelia medikamentai.
- Skydliaukės hormonų terapija – esant hipotirozei.
- Širdies stimuliatoriaus įdėjimas – kai bradikardiją sukelia rimti širdies laidumo sutrikimai.
- Gyvensenos koregavimas – miego apnėjos gydymas, žalingų įpročių atsisakymas, reguliari sveikatos kontrolė.
Gydymo tikslas – atkurti normalų širdies ritmą ir sumažinti žemo pulso simptomus.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Ar žemas pulsas visada yra pavojingas?
Ne. Sportininkams ar fiziškai aktyviems žmonėms žemas pulsas yra normalu, jei nėra jokių simptomų. Pavojus kyla tuomet, kai atsiranda silpnumas, svaigimas ar sąmonės praradimas.
Ar galima padidinti pulsą namų sąlygomis?
Kai kuriais atvejais pulsas gali padidėti išgėrus vandens, užtikrinus pakankamą poilsį ar lengvai intensyvinant fizinį aktyvumą. Tačiau tai netinka, jei žemas pulsas susijęs su širdies laidumo sutrikimais.
Kaip dažnai reikia tikrinti pulsą?
Žmonėms, kurie turi lėtinių ligų arba vartoja širdies veiklą veikiančius vaistus, pulsą rekomenduojama tikrinti reguliariai. Sveikiems žmonėms pakanka profilaktinių patikrinimų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei pulsas nuolat išlieka žemiau 50 dūžių per minutę ir atsiranda simptomai, tokie kaip alpimas ar dusulys, būtina kreiptis į specialistą.
Papildomi patarimai kasdienai
Norint palaikyti sveiką širdies ritmą, svarbu reguliariai judėti, vengti streso, stebėti vartojamus vaistus ir reguliariai tikrinti sveikatos rodiklius. Subalansuota mityba, kokybiškas miegas ir pakankamas vandens kiekis taip pat turi įtakos bendrai savijautai ir širdies veiklai.
