Burnos gleivinės uždegimas, medicinos srityje plačiai žinomas stomatito pavadinimu, yra viena iš tų itin varginančių sveikatos būklių, kuri per labai trumpą laiką gali visiškai sutrikdyti įprastą žmogaus kasdienybę. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip palyginti nedidelė ir pavojaus gyvybei nekelianti problema, kiekvienas, kuriam teko susidurti su šia liga, patvirtins, jog burnos viduje atsiradusios žaizdelės sukelia nepaprastai aštrų, deginantį ir sunkiai numalšinamą skausmą. Dėl nuolatinio diskomforto ir audinių jautrumo tampa be galo sunku ne tik kramtyti ar nuryti net ir patį švelniausią maistą, bet ir aiškiai kalbėti, kokybiškai valytis dantis ar tiesiog ramiai miegoti naktį. Šie nemalonūs, nuolat lydintys pojūčiai burnoje stipriai paveikia bendrą psichologinę savijautą bei gyvenimo kokybę, sukelia padidintą dirglumą ir smarkiai sumažina darbingumą. Svarbu pažymėti, kad ši liga nėra išranki – ji gali netikėtai užklupti visiškai bet kokio amžiaus žmones. Ji vargina tiek pačius mažiausius kūdikius, kurių imuninė sistema dar tik žengia pirmuosius formavimosi žingsnius, tiek darbingo amžiaus suaugusiuosius, patiriančius nuolatinį stresą, tiek ir senyvo amžiaus asmenis, nešiojančius dantų protezus. Norint sėkmingai ir visam laikui įveikti šią problemą, toli gražu neužtenka vien tik pasyviai malšinti atsiradusius simptomus. Ypatingai svarbu išsamiai suprasti, kokie konkretūs veiksniai provokuoja šį gleivinės uždegimą, kaip pačiu laiku ir tiksliai atpažinti pirmuosius, dar tik besivystančios ligos signalus bei kokias efektyvias ir saugias priemones naudoti, siekiant ne tik greito skausmo palengvėjimo, bet ir ilgalaikio, atkryčių nekeliančio rezultato.
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys burnos gleivinės uždegimo atsiradimą
Norint sėkmingai išgydyti šią ligą ir užkirsti kelią jos pasikartojimui ateityje, pirmiausia būtina atidžiai išsiaiškinti jos atsiradimo šaknis. Stomatitas itin retai atsiranda be jokios aiškios priežasties – didžiąją dalį atvejų tai yra tiesioginė organizmo, o tiksliau jo imuninės sistemos, reakcija į žalingus išorinius dirgiklius arba atsiradusį vidinių organizmo sistemų disbalansą. Priežastys, lemiančios burnos gleivinės pažeidimus, gali būti labai įvairialypės ir apimti platų spektrą – pradedant nuo paprastų, buitinių mechaninių pažeidimų ir baigiant gana sudėtingomis, kompleksinio gydymo reikalaujančiomis infekcijomis.
Infekciniai ligos sukėlėjai
Labai dažnai burnos gleivinės uždegimą sukelia įvairūs į organizmą patekę mikroorganizmai. Virusai, iš kurių pats žinomiausias yra Herpes simplex (paprastosios pūslelinės virusas), yra viena dažniausiai pasitaikančių infekcinių priežasčių, ypatingai plačiai paplitusi tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų. Be virusų, jautrią burnos gleivinę gali smarkiai pažeisti ir bakterijos. Daugelis šių bakterijų natūraliai ir taikiai gyvena mūsų burnoje kaip normalios mikrofloros dalis, tačiau organizmo imunitetui bent kiek susilpnėjus dėl peršalimo ar streso, jos pradeda nekontroliuojamai daugintis ir tampa agresyvios. Jokiu būdu nereikėtų pamiršti ir grybelinių infekcijų – Candida genties mielių grybeliai itin dažnai sukelia specifinę, sunkiai gydomą stomatito formą, kuri ypač ryškiai pasireiškia po ilgo ir netaisyklingo plataus spektro antibiotikų vartojimo, kuomet sunaikinama natūrali burnos apsauga, ar sergant lėtinėmis, imunitetą sekinančiomis ligomis.
Neinfekcinės ir mechaninės priežastys
Toli gražu ne visada dėl šios ligos kalti aplinkoje slypintys mikroorganizmai. Kasdienėje praktikoje labai dažnai gleivinės uždegimą išprovokuoja paprasti fiziniai veiksniai ir netinkami mūsų pačių kasdieniai įpročiai:
- Mechaninės burnos traumos: tai gali būti netyčinis, bet stiprus vidinės skruosto pusės ar lūpos prikandimas valgant, nuolatiniai gleivinės pažeidimai dėl netinkamai pagamintų ar nepritaikytų išimamų dantų protezų, aštrių nuskilusių dantų vainikų kraštų trynimas ar ortodontinių aparatų (breketų) metalinių detalių sukeliamas dirginimas.
- Terminiai ir cheminiai nudegimai: neatsargus, per karšto maisto ar verdančių gėrimų, pavyzdžiui, rytinės kavos ar arbatos, suvartojimas akimirksniu nupliko jautrią ir ploną gleivinę. Taip pat prisideda ir cheminiai dirgikliai: pernelyg agresyvios, pigios burnos higienos priemonės, kurių sudėtyje yra gausu putojimą sukeliančio natrio laurilsulfato (SLS), ar nesaikingas labai rūgštaus, marinuoto bei aštraus maisto vartojimas.
- Alerginės reakcijos ir netoleravimas: individualus padidėjęs jautrumas tam tikriems maisto produktams (pavyzdžiui, citrusiniams vaisiams, riešutams, šokoladui), vartojamiems medikamentams ar net specifiniams dantų pastos bei burnos skalavimo skysčių komponentams.
- Vitaminų bei mineralų trūkumas organizme: ilgalaikė geležies, folio rūgšties, cinko ar gyvybiškai svarbių B grupės vitaminų (ypatingai vitamino B12) stoka kraujyje drastiškai susilpnina visos gleivinės ląstelių atsparumą bei lėtina jų natūralų atsinaujinimą.
- Lėtinis stresas ir psichologinis pervargimas: nuolatinė, kasdienė nervinė įtampa ir kokybiško miego trūkumas palaipsniui visiškai išsekina žmogaus imuninę sistemą, todėl organizmas praranda gebėjimą savarankiškai kovoti su įprastais, kasdieniais aplinkos veiksniais.
Kaip atpažinti ligą: būdingiausi simptomai ir pirmieji signalai
Kuo anksčiau ir tiksliau pastebėsite pirmuosius, dar tik besiformuojančios ligos požymius, tuo greičiau galėsite imtis atitinkamų, tikslingų priemonių skausmui malšinti bei užkirsti kelią antrinių komplikacijų išsivystymui. Nors skirtingos šios ligos formos ir tipai gali turėti gana savitų, tik joms būdingų klinikinių bruožų, visgi egzistuoja universalūs, bendri simptomai, kurie nepaneigiamai išduoda prasidedantį ūminį uždegimą burnos ertmėje.
Dažniausiai pasitaikantys požymiai, į kuriuos visada būtina atkreipti padidintą dėmesį:
- Ryškus paraudimas ir audinių patinimas: pažeista burnos gleivinė labai greitai tampa ryškiai raudona, nenatūraliai paburkusi, praranda savo sveiką blizgesį ir tampa itin jautri net pačiam švelniausiam prisilietimui liežuviu ar maistu.
- Skausmingos, atviros opos (aftos): ant skruostų vidinės pusės, lūpų gleivinės, liežuvio šonų, po liežuviu ar net ant dantenų staiga atsiranda pavienės arba grupinės apvalios bei ovalios formos seklūs išopėjimai. Jų centras dažniausiai būna pasidengęs balkšvu, pilkšvu ar gelsvu fibrino apnašu, o patys opos kraštai aiškiai apjuosti ryškiai raudonu, uždegiminiu lankeliu.
- Aštrus skausmas valgant, geriant ar kalbant: atsiradęs diskomfortas dažnai yra toks stiprus, kad trukdo normaliai atverti burną. Skausmas drastiškai ir akimirksniu sustiprėja bandant vartoti bent kiek sūresnį, aštresnį, kietesnį, rūgštų ar net paprasčiausiai šiltą maistą.
- Padidėjęs, sunkiai kontroliuojamas seilėtekis: žmogaus organizmas, instinktyviai reaguodamas į stiprų gleivinės dirginimą ir bandydamas „nuplauti“ sukelėjus, pradeda itin aktyviai gaminti ir išskirti kur kas didesnį nei įprastai seilių kiekį.
- Nemalonus, pakitęs kvapas iš burnos: dėl aktyvių uždegiminių procesų, nekrotizuojančių audinių mikrodalelių ir suintensyvėjusio anaerobinių bakterijų dauginimosi pažeistose vietose, labai greitai gali atsirasti specifinis, sunkiai dantų pasta užmaskuojamas ir atstumiantis burnos kvapas.
- Sisteminis, bendras organizmo negalavimas: ypač sunkesniais, užleistais ligos atvejais, ir ypatingai dažnai mažiems vaikams, vietinius simptomus gali lydėti aukšta kūno temperatūra, šaltkrėtis, pastebimai padidėti ir tapti skausmingi kaklo bei po apatiniu žandikauliu esantys limfmazgiai, atsirasti išreikštas bendras raumenų nuovargis, apatija ir visiškas apetito praradimas.
Skirtingos uždegimo rūšys ir jų specifika
Šiuolaikinėje medicinos ir odontologijos praktikoje aiškiai skiriamos kelios pagrindinės, dažniausiai pasitaikančios šios ligos rūšys. Tikslus ir laiku atliktas ligos rūšies nustatymas (diagnostika) yra kritiškai ir neabejotinai svarbus, nes būtent nuo to tiesiogiai priklauso, koks gydymo metodas bei kokie specifiniai medikamentai bus patys efektyviausi.
Aftinis stomatitas
Be jokios abejonės, tai yra pati dažniausia ir labiausiai paplitusi ligos forma, su kuria nors vieną kartą savo gyvenime susiduria absoliuti didžioji dalis žmonių populiacijos. Pagrindinis ir ryškiausias jos skiriamasis bruožas – staiga burnoje atsirandančios pavienės arba kartais daugybinės, labai skausmingos, atviros opelės, kurios mediciniškai vadinamos aftomis. Nors šios nedidelės žaizdelės pacientui sukelia išties didžiulį, alinantį skausmą, gera žinia ta, kad ši ligos forma nėra infekcinio pobūdžio ir visiškai nėra užkrečiama. Dažniausiai be jokio agresyvaus gydymo aftos užgyja savaime ir be pėdsakų per vieną ar dvi savaites, nepalikdamos jokių randų. Tačiau, esant chroniškai nusilpusiam imunitetui ar patiriant nuolatinį stresą, jos turi nemalonią tendenciją periodiškai vis pasikartoti (recidyvuoti).
Herpinis stomatitas
Šią labai agresyvią formą sukelia pirmosios rūšies herpeso virusas, todėl ji yra laikoma itin užkrečiama aplinkiniams. Virusas ypač lengvai gali būti perduodamas sveikiems asmenims tiesioginio kontakto metu per seiles: pavyzdžiui, draugiškai dalinantis tais pačiais stalo indais, bučiuojantis, geriant iš to paties buteliuko ar neatsargiai naudojant tuos pačius vonios higienos reikmenis. Klinikinėje eigoje būdinga tai, kad pačioje pradžioje ant lūpų ar burnos viduje susidaro daugybinės, labai smulkios, skaidriu skysčiu užpildytos pūslelės. Šioms pūslelėms greitai sprogus, susiformuoja skausmingos, viena su kita susiliejančios didelės erozijos. Ši virusinė forma labai dažnai pasireiškia kartu su itin aukšta, sunkiai numušama temperatūra, stipriu galvos skausmu ir bendru viso kūno silpnumu, ypač kai mažas vaikas su šiuo virusu susiduria patį pirmąjį kartą gyvenime.
Kandidozinis (grybelinis) stomatitas
Liaudyje ši specifinė būklė labai dažnai ir paprastai vadinama tiesiog pienlige. Ją sukelia burnoje natūraliai esantys, bet staiga pradedantys nekontroliuojamai daugintis mielių grybeliai. Būdingiausias ir lengviausiai plika akimi pastebimas šios formos simptomas – ant paciento liežuvio nugarėlės, vidinės skruostų pusės ar net gomurio atsiradusios gausios, storos baltos, kiek varškę ar sutirštėjusį pieną primenančios apnašos. Šias apnašas atsargiai nubraukus ar nualyus, po apačia lieka labai ryškiai raudona, sudirgusi, o kartais net silpnai kraujuojanti gleivinė. Ši grybelinė ligos forma ypatingai dažnai vargina silpną imunitetą turinčius krūtimi maitinamus kūdikius, senyvo amžiaus žmones, nešiojančius ir netinkamai prižiūrinčius išimamus akrilinius dantų protezus, prastai kontroliuojamu cukriniu diabetu sergančius pacientus bei tuos žmones, kurie ilgą laiką gėrė dideles dozes plataus veikimo spektro antibiotikų.
Greitoji pagalba namuose: kaip efektyviai numalšinti skausmą ir diskomfortą
Kai burnoje staiga atsiranda be galo skausmingos, deginančios žaizdelės, ramiai sėdėti ir laukti savaiminio, natūralaus pagerėjimo darosi tiesiog pernelyg sunku ir varginančiai ilgai. Nors visiškas audinių gijimas ir regeneracija neišvengiamai reikalauja tam tikro laiko, egzistuoja daugybė saugių ir moksliškai pagrįstų būdų, kaip galite patys sau padėti ir žymiai, net kelis kartus sumažinti patiriamą fizinį diskomfortą dar prieš spėjant apsilankyti pas atitinkamą sveikatos priežiūros specialistą.
- Specialių nuskausminamųjų gelių ir tepalų naudojimas: visose vaistinėse net ir be gydytojo recepto parduodami specializuoti odontologiniai preparatai, kurių sudėtyje yra efektyvių vietinių anestetikų (pavyzdžiui, lidokaino ar benzokaino). Švelniai užtepus nedidelį tokio gelio kiekį tiesiai ant atviros opos, aštrus skausmas yra nuslopinamas beveik akimirksniu, gleivinė tarsi apmiršta, todėl tampa kur kas lengviau neskausmingai pavalgyti ar išgerti vandens.
- Reguliarus burnos skalavimas antiseptiniais tirpalais: kruopštus ir reguliarus (2-3 kartus per dieną) burnos skalavimas specialiais vaistinių skysčiais, turinčiais veikliosios medžiagos chlorheksidino, puikiai padeda giliai dezinfekuoti atsiradusias žaizdeles, sunaikina apnašose besikaupiančias bakterijas ir užkerta kelią antrinės, pūlingos bakterinės infekcijos prisidėjimui.
- Druskos ir valgomosios sodos tirpalai: tai labai senas, bet laiko ir mokslo patikrintas ir labai pigus namų gydymo metodas. Šiltoje, maždaug stiklinėje virinto vandens, gerai ištirpinus pusę mažo šaukštelio paprastos jūros druskos ir lygiai tiek pat geriamosios sodos, gaunamas puikus hipertoninis tirpalas, kuris natūraliai „ištraukia“ skysčius iš paburkusių audinių, taip mažindamas gleivinės patinimą bei sukurdamas palankią šarminę terpę, skatinančią opų gijimą.
- Švelni, mechaniškai ir termiškai pritaikyta mityba: viso aktyvaus gijimo laikotarpiu griežtai būtina visiškai atsisakyti bet kokio traškaus (traškučiai, riešutai, sausa duona), kieto, labai aštraus, stipriai rūgštaus (citrusiniai vaisiai, marinatai) ir labai karšto maisto. Kurį laiką rinkitės tik lengvai nuryjamas, šiltas, o ne karštas, trintas sriubas, natūralius jogurtus be priedų, minkštą bulvių košę, bananus ir kitus panašius produktus, kurie valgymo metu papildomai netraumuos ir nedirgins jau ir taip pažeistų burnos vietų.
- Pakankamas ir pastovus skysčių kiekis: ligos metu ypatingai svarbu nuolat, nedideliais gurkšneliais drėkinti džiūstančią burnos gleivinę. Gerkite daug kambario temperatūros ar lengvai vėsaus negazuoto vandens, puikiai tinka ir švelnios, natūralios žolelių arbatos (ypač vaistinių ramunėlių, medetkų ar šalavijų), kurios pasižymi natūraliomis raminančiomis bei uždegimą slopinančiomis savybėmis.
Kada namų priemonių nepakanka ir būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Nors absoliuti dauguma nesudėtingų šios ligos atvejų labai sėkmingai ir greitai išsprendžiami pasitelkus paprastus nereceptinius vaistus, ramybę ir atidžią namų priežiūrą, tam tikros specifinės situacijos reikalauja neatidėliotino, skubaus profesionalių gydytojų įsikišimo. Griežtai negalima ilgai ignoruoti kūno ir organizmo siunčiamų pavojaus signalų, nes visiškai negydomas ar neteisingai gydomas sudėtingas uždegimas gali išplisti gilyn į audinius, patekti į kraujotaką ir sukelti kur kas rimtesnių, sisteminių sveikatos problemų.
Būtinai ir nieko nelaukdami registruokitės skubiam vizitui pas gydytoją odontologą, burnos chirurgą arba savo šeimos gydytoją, jeigu pastebite nors vieną iš šių pavojaus simptomų:
- Skausmingos opos burnoje visiškai negyja ir net nerodo jokio mažėjimo požymių ilgiau nei dvi ar net tris savaites, nepaisant jūsų kruopščios priežiūros ir vaistų vartojimo.
- Atsiradusios žaizdelės yra neįprastai ir gąsdinančiai didelės (jų skersmuo viršija 1 centimetrą) arba pastebite, kad jos vizualiai kasdien vis labiau plečiasi, susilieja viena su kita ir agresyviai apima vis naujus, prieš tai buvusius sveikus gleivinės plotus.
- Ligos ir uždegimo eigą staiga pradeda lydėti labai aukšta, ilgai besilaikanti kūno temperatūra, kurios niekaip nepavyksta efektyviai ir ilgesniam laikui numušti įprastais, standartiniais vaistais nuo karščiavimo.
- Patiriamas skausmas burnoje yra toks stiprus ir nepakeliamas, kad pacientas visiškai negali prasižioti, atsisako ne tik valgyti bet kokį maistą, bet ir visiškai nebegali nuryti jokių skysčių (tai ypatingai ir kritiškai pavojinga mažiems vaikams dėl labai greitos ir gyvybei pavojingos organizmo dehidratacijos rizikos).
- Naujos opos pradeda atsirasti toli gražu ne tik burnoje, bet išplinta ir kitose jautriose kūno vietose, pavyzdžiui, ant išorinių lytinių organų, veido odos ar net akių gleivinės.
Dažniausiai užduodami klausimai apie stomatitą
Ši labai dažnai pasitaikanti, tačiau iki galo daugelio nesuprantama liga, visuomenėje dažnai būna apipinta pačiais įvairiausiais, nepagrįstais mitais ir neaiškumais. Būtent todėl ligos užkluptiems pacientams natūraliai kyla galybė pačių įvairiausių klausimų apie jos kilmę, eigą, teisingą gydymą ir ilgalaikę prevenciją. Siekdami suteikti aiškumo, žemiau išsamiai pateikiame atsakymus į pačius aktualiausius, dažniausiai užduodamus klausimus, kurie neabejotinai padės kur kas geriau suprasti ir suvaldyti šią būklę.
Ar stomatitas yra užkrečiamas?
Vienareikšmiško atsakymo čia nėra, nes viskas tiesiogiai priklauso nuo tikslios, jus užklupusios ligos formos. Jeigu jus vargina pati paprasčiausia ir dažniausia aftinė ligos forma (t.y. pavienės, balkšvos opelės su ryškiai raudonu, uždegiminiu apvadu), būkite ramūs – ji tikrai nėra infekcinė ir visiškai nėra užkrečiama. Jūs galite visiškai drąsiai, be jokios baimės bendrauti su šeimos nariais ir artimaisiais. Tačiau priešinga situacija yra tuomet, jeigu uždegimą konkrečiai sukėlė herpeso virusas arba nustatyta grybelinė infekcija. Tokiais atvejais liga yra užkrečiama ir gali būti labai lengvai perduodama kitiems asmenims tiesioginio, ypač seilių, kontakto metu (pavyzdžiui bučiuojantis, dalinantis tais pačiais stalo įrankiais, puodeliais, rankšluosčiais ar dantų šepetėliais).
Kiek laiko įprastai trunka šios ligos gijimas?
Jeigu pacientas nevėluoja, pradeda taikyti tinkamą vietinį gydymą bei užtikrina labai gerą, švelnią, bet kruopščią burnos higieną, lengvos formos ir nesudėtingi gleivinės pažeidimai įprastai visiškai užgyja per 7–14 dienų. Tačiau, kalbant apie herpinio ar labai sunkaus aftinio uždegimo atvejus, gijimo procesas gali užtrukti kur kas ilgiau ir sudėtingiau. Kartais pilnas gleivinės atsinaujinimas užtrunka net iki trijų ar keturių savaičių, ypač jei liga žmogui pasireiškia patį pirmąjį kartą gyvenime ir yra lydima labai stipraus, audringo imuninio organizmo atsako.
Ar galima ligą sėkmingai gydyti vien tik natūraliomis, liaudiškomis priemonėmis?
Įvairios natūralios, laiko patikrintos liaudiškos priemonės, tokios kaip stiprūs vaistinių ramunėlių, medetkų, ąžuolo žievės ar šalavijų nuovirai, yra tikrai puikus ir rekomenduojamas pagalbinis būdas, natūraliai padedantis švelniai slopinti vietinį uždegimą ir greitinantis audinių ląstelių regeneraciją. Tačiau būtina suprasti vieną dalyką – esant agresyviai virusinei ar giliai grybelinei ligos kilmei, vien tik žolelių arbatų tikrai neužteks. Tokiais atvejais yra griežtai būtini specifiniai, tikslingai veikiantys vaistiniai preparatai (antivarusiniai vaistai ar priešgrybeliniai tepalai), kuriuos, įvertinęs būklę, turi paskirti gydytojas. Labai svarbu kategoriškai vengti senovinių, agresyvių liaudiškų metodų, pavyzdžiui, atvirų opų tepimo grynu medicininiu spiritu, stipriu jodo tirpalu ar net trintu česnaku. Tokios priemonės vietoje laukiamo išgijimo sukelia labai sunkius cheminius audinių nudegimus, audinių nekrozę ir dar labiau dešimteriopai pablogina ir taip sunkią situaciją.
Kodėl žaizdelės burnoje man nuolat, periodiškai pasikartoja?
Nuolatinis, varginantis ir dažnas ligos pasikartojimas (dar kitaip vadinamas lėtine recidyvuojančia forma) dažniausiai yra aiškus organizmo signalas, rodantis gilesnes, sistemines sveikatos problemas. Tai labai dažnai būna tiesiogiai susiję su nuolatiniu, chronišku stresu, išbalansuota ir nepilnaverte mityba (ypač kai trūksta B grupės vitaminų, folio rūgšties ar geležies atsargų), nediagnozuotomis paslėptomis maisto alergijomis, lėtinėmis, negydytomis virškinamojo trakto (skrandžio, žarnyno) ligomis ar paprasčiausiu, bendru ir stipriu visos imuninės sistemos nusilpimu po persirgtų kitų ligų. Tokiais nuolatinio ligos atsinaujinimo atvejais primygtinai rekomenduojama kreiptis į medikus ir atlikti išsamius kraujo tyrimus, siekiant rasti ir pašalinti tikrąją, pirminę ligos priežastį.
Gyvenimo būdo korekcijos ir mitybos svarba stiprinant burnos imunitetą
Svarbu įsisąmoninti, kad žmogaus burnos ertmė nėra kažkokia visiškai izoliuota ir nuo likusio organizmo atskirta sistema. Tai yra neatsiejama viso kūno dalis, kurioje kiekvieną akimirką nuolat knibžda milijonai pačių įvairiausių, tiek gerųjų, tiek ir blogųjų bakterijų, kurios visos kartu sudaro labai unikalią, bet trapią burnos mikroflorą. Kai ši natūrali pusiausvyra yra sveika ir stabili, vietinis, natūralus burnos imunitetas puikiai ir pats, be jokios papildomos pagalbos, sugeba apsiginti nuo agresyvių įsibrovėlių ir taip sėkmingai išvengti bet kokių gleivinės pažeidimų. Siekiant užtikrinti šį apsauginį stabilumą, neužtenka vien tik mechaniškai valytis dantis šepetėliu du kartus per dieną. Kasdieniai jūsų gyvenimo įpročiai, subalansuota mityba ir emocinė būklė čia vaidina patį esminį ir patį svarbiausią vaidmenį.
Pirmiausia, ypatingai svarbu atidžiai atkreipti dėmesį į jūsų kasdien suvartojamo rafinuoto cukraus ir greitųjų angliavandenių kiekį. Visas gausiai saldus maistas, įvairūs saldumynai ir saldinti gėrimai burnoje sukuria tiesiog idealią, rūgščią terpę įvairioms patogeninėms bakterijoms ir grybeliams labai greitai daugintis bei klestėti. Drastiškai sumažinus tuščių saldumynų suvartojimą ir į kasdienį mitybos racioną sąmoningai įtraukus kur kas daugiau natūralių probiotikų turinčių maisto produktų (pavyzdžiui, aukštos kokybės natūralaus jogurto, kefyro, naminių raugintų daržovių, kombučios), organizme labai greitai atstatoma ir palaikoma sveika, stipri mikrofloros pusiausvyra. Taip pat ne ką mažiau svarbu ir būtina rasti valios atsisakyti žalingų įpročių, o ypatingai – tradicinio bei elektroninių cigarečių rūkymo. Karštuose tabako dūmuose ir garuose esančios daugybinės toksinės, cheminės medžiagos nuolat, kiekvieno įtraukimo metu, stipriai dirgina itin jautrią burnos gleivinę, smarkiai mažina vietinę audinių kraujotaką, dėl ko ląstelės negauna deguonies, ir stipriai slopina natūralias, apsaugines pačių seilių savybes. Būtent todėl nuolat rūkantys asmenys gerokai, net kelis kartus dažniau nei nerūkantys susiduria su pačiomis įvairiausiomis, sunkiai gydomomis burnos ir gleivinės sveikatos problemomis.
Galiausiai, jokiu būdu nepamirškite ir nenuvertinkite kokybiško kasdienio streso valdymo svarbos jūsų bendrai sveikatai. Kadangi nuolatinė, sekinanti nervinė įtampa moksliškai yra patvirtinta kaip vienas pagrindinių ir stipriausių veiksnių, išprovokuojančių skausmingų žaizdelių atsiradimą, ilgas ir kokybiškas nakties miegas, reguliarus, mėgstamas fizinis aktyvumas gryname ore ir įvairios kasdienės atsipalaidavimo technikos tiesiogiai ir stipriai prisideda prie jūsų atsparumo ligoms didinimo. Išmokus tinkamai ir visapusiškai pasirūpinti savo bendra organizmo gerove, išmintingai sureguliavus darbo, įtampos ir poilsio režimą bei kokybišku maistu aprūpinus savo kūną visomis būtiniausiomis, statybinėmis maistinėmis medžiagomis, jūs patys sau sukursite itin stiprų, nepamušamą imuninį skydą. Šis skydas, be jokių abejonių, ilgainiui padės visiems laikams pamiršti tas be galo skausmingas opas ir amžinai varginantį diskomfortą jūsų burnoje.
