Spengimas ausyse – tai pojūtis, kai žmogus girdi garsus, kurių nėra išoriniame pasaulyje. Tai gali būti zvimbimas, švilpimas, ūžimas ar net ritmingas dunksėjimas,
dažnai pasireiškiantis vienoje arba abiejose ausyse. Šis reiškinys paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje ir gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę,
ypač jei spengimas yra nuolatinis ir trukdo susikaupti, miegoti ar bendrauti. Nors daugeliu atvejų spengimas nėra pavojingas, jis dažnai yra simptomas,
rodantis kitas sveikatos problemas ar sutrikimus.
Kas sukelia spengimą ausyse?
Spengimo ausyse priežasčių yra daug ir įvairių – nuo nekenksmingų iki rimtesnių sveikatos būklių. Dažniausios priežastys:
- Triukšmo poveikis – nuolatinis garsus triukšmas (pvz., darbe ar koncertuose) gali pažeisti klausos nervus;
- Klausos praradimas – su amžiumi susijęs klausos silpnėjimas dažnai lydimas spengimo;
- Ausies sieros kamštis – užsikimšusi ausis gali sukelti spaudimą ir girdimų garsų iškraipymą;
- Aukštas kraujospūdis – pulsinis ūžimas ausyse gali būti susijęs su kraujotakos problemomis;
- Tam tikri vaistai – kai kurie antibiotikai, diuretikai ar aspirinas didelėmis dozėmis gali sukelti spengimą;
- Stresas ir nerimas – emocinės būklės gali sustiprinti arba net sukelti spengimą ausyse;
- Kaklo ir žandikaulio sutrikimai – pavyzdžiui, temporomandibulinio sąnario disfunkcija (TMJ);
- Neurologiniai sutrikimai – retais atvejais spengimas gali būti susijęs su nervų sistemos ligomis.
Kaip nustatoma diagnozė?
Jei spengimas ausyse nepraeina per kelias dienas arba pasireiškia stipriai, svarbu kreiptis į gydytoją otorinolaringologą. Diagnozės metu:
- Įvertinama bendra sveikatos būklė ir klausos istorija;
- Atliekami klausos testai (audiograma);
- Tiriama ausies būgnelio būklė ir vidinė ausis;
- Gali būti skiriami kraujo tyrimai ar magnetinio rezonanso tomografija, jei įtariami neurologiniai veiksniai.
Tiksli diagnozė leidžia nustatyti, ar spengimą sukelia konkreti priežastis, ir parinkti atitinkamą gydymo būdą.
Kaip atsikratyti spengimo ausyse?
Spengimo ausyse gydymas priklauso nuo priežasties. Kai kuriems pakanka pašalinti sieros kamštį ar nutraukti tam tikrų vaistų vartojimą. Kitais atvejais reikia
ilgalaikės pagalbos.
Medicininės priemonės
- Klausos aparatai – naudingi, jei spengimas susijęs su klausos praradimu;
- Triukšmo maskavimo įrenginiai – generuoja foninį garsą, padedantį „užgožti“ spengimą;
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) – padeda valdyti reakcijas į spengimą ir sumažinti jo poveikį gyvenimui;
- Vaistai – kai kuriais atvejais skiriami raminamieji ar antidepresantai, jei spengimą sustiprina nerimas.
Natūralūs būdai
- Magnio, cinko ar vitamino B12 papildai – šių medžiagų trūkumas siejamas su padidėjusiu spengimu;
- Meditacija, kvėpavimo pratimai – padeda mažinti stresą, kuris dažnai sustiprina spengimą;
- Reguliarus fizinis aktyvumas – pagerina kraujotaką, ypač galvos srityje;
- Mityba – reikėtų vengti kofeino, alkoholio, druskos pertekliaus, kurie gali pabloginti simptomus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar spengimas ausyse gali būti laikinas?
Taip. Garsus koncertas, kelionė lėktuvu ar stresas gali sukelti laikiną spengimą, kuris dažnai praeina savaime per kelias valandas ar dienas.
Ar galima visiškai išgydyti spengimą ausyse?
Kai kuriais atvejais – taip, ypač jei nustatoma ir pašalinama priežastis (pvz., sieros kamštis). Kitais atvejais galima tik sumažinti simptomus ar su jais susigyventi.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei spengimas trunka ilgiau nei savaitę, stiprėja, pasireiškia kartu su klausos praradimu ar svaigimu – būtina konsultacija.
Ar muzika padeda nuo spengimo?
Taip, foninė muzika ar gamtos garsai gali padėti sumažinti spengimo suvokimą, ypač vakare prieš miegą.
Ar spengimas ausyse susijęs su kraujospūdžiu?
Taip, aukštas ar svyruojantis kraujospūdis gali paveikti kraujotaką ausyje ir sukelti ūžimą ar pulsinį garsą.
Kas padeda išgyventi tylos akimirkas
Vienas iš sunkiausių aspektų spengimą patiriantiems žmonėms – tylos momentai, kai garsas tampa ryškesnis. Tokiais atvejais labai svarbus tinkamas emocinis nusiteikimas,
mokėjimas atsipalaiduoti, išmokti nukreipti dėmesį. Kartais padeda ir toks paprastas dalykas kaip švelnus foninis triukšmas – lietaus garsai, gamtos šlamėjimas ar net
tyliai grojanti radijo stotis. Kiekvienas žmogus randa savo būdą prisitaikyti, o svarbiausia – ieškoti pagalbos ir neignoruoti problemos, nes tinkamai parinkta
strategija gali gerokai pagerinti gyvenimo kokybę.
