Beveik kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime yra patyręs galvos skausmą, tačiau kai diskomfortas ar spaudimas atsiranda būtent pačiame viršugalvyje, tai dažnai sukelia papildomą nerimą. Šis specifinis skausmas gali pasireikšti labai įvairiai: vieniems tai primena sunkų svorį, spaudžiantį kaukolę iš viršaus, kitiems – veržiantį lanką, o dar kiti skundžiasi aštriu, pulsuojančiu ar net dilgčiojančiu pojūčiu. Nors daugelis iškart pagalvoja apie pačias blogiausias diagnozes, dažniausiai skausmas viršugalvyje yra susijęs su raumenų įtampa, nuovargiu ar kitais lengvai koreguojamais gyvenimo būdo veiksniais. Vis dėlto, mūsų smegenys neturi skausmo receptorių, todėl tai, ką mes jaučiame, iš tikrųjų yra aplinkinių audinių, kraujagyslių, nervų ar raumenų siunčiami signalai. Norint suprasti, ką reiškia šis simptomas, būtina atidžiai įvertinti skausmo pobūdį, jo trukmę, lydinčius simptomus ir kasdienius įpročius, kurie galėjo tapti šio nemalonaus pojūčio provokatoriais.
Dažniausios skausmo viršugalvyje priežastys
Ieškant atsakymo, kodėl skauda viršugalvį, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į labiausiai paplitusius galvos skausmo tipus. Medicinos praktikoje išskiriamos kelios pagrindinės būklės, kurios tiesiogiai lemia diskomfortą šioje galvos srityje.
Įtampos tipo galvos skausmas
Tai yra pati dažniausia galvos skausmo forma pasaulyje. Žmonės, kenčiantys nuo įtampos tipo galvos skausmo, jį dažnai apibūdina kaip stiprų veržimą ar spaudimą, lyg ant galvos būtų uždėtas per ankštas šalmas. Nors šis skausmas gali apimti visą galvą, jis labai dažnai koncentruojasi viršugalvyje ir kaktos srityje. Pagrindiniai šio skausmo sukėlėjai yra nuolatinis stresas, nerimas, prasta laikysena ir ilgos valandos, praleistos prie kompiuterio ekrano. Kai sėdime netaisyklingai, mūsų kaklo, pečių ir skalpo (galvos odos) raumenys įsitempia. Ši įtampa per raumenų fascijas persiduoda iki pat viršugalvio, sukeldama buką, tolygų skausmą, kuris nepulsuoja, bet gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.
Migrenos priepuoliai
Nors klasikinis migrenos vaizdas dažnai siejamas su vienpusiu, pulsuojančiu skausmu smilkinių ar akių srityje, migrena tikrai gali pasireikšti ir viršugalvyje. Migreninis skausmas paprastai būna vidutinio ar labai stipraus intensyvumo, jis pulsuoja ir stiprėja bet kokio fizinio krūvio metu. Be paties skausmo, migreną dažnai lydi kiti varginantys simptomai: pykinimas, vėmimas, padidėjęs jautrumas šviesai (fotofobija), garsui (fonofobija) ar net specifiniams kvapams. Jei skausmas viršugalvyje atsiranda priepuoliais ir sutrikdo jūsų gebėjimą atlikti kasdienes užduotis, didelė tikimybė, kad susidūrėte su migrena.
Miego trūkumas ir bruksizmas
Mūsų organizmas atsistato tik gilaus ir kokybiško miego metu. Lėtinis miego trūkumas, nemiga ar nuolatinis išsekimas labai greitai atsiliepia nervų sistemai, kuri tampa dirglesnė ir jautresnė skausmo signalams. Be to, daugelis žmonių, patiriančių stresą, naktimis griežia dantimis arba stipriai sukanda žandikaulius (ši būklė vadinama bruksizmu). Kramtomieji raumenys yra tiesiogiai susiję su smilkinių ir galvos raumenimis, todėl naktinė įtampa žandikaulyje rytą gali pasireikšti kaip stiprus spaudimas viršugalvyje.
Retesnės, bet specifiškos diskomforto priežastys
Jei skausmas neatrodo panašus į įprastą įtampą ar migreną, verta apsvarstyti kitus, galbūt rečiau pasitaikančius, bet mediciniškai svarbius veiksnius, galinčius sukelti viršugalvio skausmą.
Pakaušio neuralgija
Pakaušio neuralgija yra būklė, kai pažeidžiami arba užspaudžiami nervai, einantys nuo viršutinės nugaros smegenų dalies per kaklą iki pat galvos odos (skalpo). Šis skausmas yra labai specifiškas: jis prasideda kaklo gale ar pakaušyje ir žaibiškai plinta į viršugalvį, kartais pasiekdamas net akių sritį. Skausmas apibūdinamas kaip veriantis, deginantis, pulsuojantis ar primenantis elektros šoką. Galvos oda gali tapti tokia jautri, kad net plaukų šukavimas ar prisilietimas prie pagalvės sukelia nepakeliamą diskomfortą.
Skysčių trūkumas ir netinkama mityba
Smegenyse yra didžiulis kiekis vandens, todėl net nedidelė dehidratacija gali sukelti galvos skausmą. Kai organizmui trūksta skysčių, smegenų audinys šiek tiek susitraukia ir atitolsta nuo kaukolės sienelių. Tai dirgina skausmo receptorius, supančius smegenis (smegenų dangalus), ir gali pasireikšti skausmu bet kurioje galvos dalyje, įskaitant ir viršugalvį. Be to, per didelis kofeino vartojimas arba staigus jo atsisakymas (kofeino nutraukimo sindromas) sukelia kraujagyslių susitraukimą arba išsiplėtimą, o tai tiesiogiai atsiliepia pulsuojančiu skausmu galvos viršuje.
Aukštas kraujospūdis (Hipertenzija)
Nors daugelis žmonių, turinčių padidėjusį kraujospūdį, nejaučia jokių simptomų, esant hipertenzinei krizei (kai kraujospūdis pakyla itin staigiai ir smarkiai), gali atsirasti galvos skausmas. Kraujospūdžio sukeltas skausmas dažniausiai jaučiamas abiejose galvos pusėse arba viršugalvyje, jis būna pulsuojantis ir gali sustiprėti fizinio krūvio metu. Kartu gali pasireikšti dusulys, kraujavimas iš nosies ar regėjimo sutrikimai.
Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Daugeliu atvejų galvos skausmas viršugalvyje nėra pavojingas gyvybei ir praeina pailsėjus arba pavartojus įprastų nuskausminamųjų vaistų. Tačiau yra tam tikrų pavojaus signalų (vadinamųjų „raudonųjų vėliavų“), kuriuos pastebėjus būtina nedelsiant ieškoti skubios medicininės pagalbos. Ignoruoti šių požymių negalima, nes jie gali rodyti rimtas sveikatos problemas, tokias kaip insultas, smegenų aneurizmos plyšimas, meningitas ar navikas.
Nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą arba vykite į priėmimo skyrių, jei patiriate bent vieną iš šių simptomų:
- Žaibo smūgio skausmas: staigus, itin stiprus galvos skausmas, kuris pasiekia maksimalų intensyvumą per kelias sekundes ar minutes. Žmonės jį dažnai apibūdina kaip „patį baisiausią skausmą gyvenime“.
- Neurologiniai sutrikimai: skausmą lydi kalbos sutrikimai, sumišimas, atminties praradimas, vienos kūno pusės tirpimas ar paralyžius, regėjimo dvejinimasis arba staigus pablogėjimas, koordinacijos ir pusiausvyros praradimas.
- Skausmas kartu su karščiavimu ir kaklo sustingimu: jei negalite prilenkti smakro prie krūtinės dėl kaklo rigidiškumo, o kartu pasireiškia aukšta temperatūra, tai gali būti infekcijos (pavyzdžiui, meningito ar encefalito) požymis.
- Skausmas, prasidėjęs po galvos traumos: bet koks naujas skausmas po smūgio į galvą, avarijos ar griuvimo reikalauja gydytojo apžiūros, kad būtų atmesta vidinio kraujavimo ar smegenų sukrėtimo galimybė.
- Progresuojantis ir besikeičiantis skausmas: jei skausmo pobūdis staiga pasikeičia, jis nuolat stiprėja kelias dienas ar savaites ir nereaguoja į įprastus vaistus.
- Skausmas, priklausantis nuo kūno padėties: jei viršugalvį pradeda stipriai skaudėti pasilenkus, kosint, čiaudint, stanginantis ar atsigulus.
- Vyresnis amžius: pirmą kartą atsiradęs naujo tipo, stiprus galvos skausmas asmenims, vyresniems nei 50 metų.
Diagnostika: kaip nustatomos skausmo priežastys?
Atvykus pas gydytoją neurologą ar šeimos gydytoją, pirmiausia bus surenkama išsami anamnezė (medicininė istorija). Gydytojui svarbu žinoti, kaip dažnai užeina skausmas, kiek laiko jis trunka, koks jo intensyvumas ir ar yra provokuojančių veiksnių. Tinkamai pasiruošti vizitui padės galvos skausmų dienoraščio vedimas.
Diagnostikos procesas dažniausiai apima šiuos žingsnius:
- Fizinis ir neurologinis tyrimas: gydytojas patikrins jūsų refleksus, raumenų jėgą, akių judesius, regos nervo būklę bei apčiuops kaklo, pečių ir galvos raumenis, ieškodamas įtampos taškų.
- Kraujo tyrimai: jie gali būti atliekami norint atmesti infekcijas, uždegiminius procesus, skydliaukės veiklos sutrikimus ar maistinių medžiagų trūkumą.
- Vaizdiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šie tyrimai skiriami tik tuomet, jei gydytojas pastebi neurologinių nukrypimų ar įtaria struktūrinius smegenų pokyčius, kraujotakos sutrikimus, auglius. Įtampos galvos skausmo ar migrenos atveju vaizdiniai tyrimai dažniausiai nėra būtini.
Veiksmingi būdai skausmui malšinti namuose
Jei jau žinote savo diagnozę ir gydytojas patvirtino, kad skausmas viršugalvyje nėra pavojingas, galite imtis įvairių priemonių jam palengvinti namų sąlygomis. Skirtingi skausmo tipai reikalauja skirtingo požiūrio.
Pajutę spaudimą viršugalvyje, pirmiausia išgerkite didelę stiklinę vandens, nes labai dažnai paprasta rehidratacija išsprendžia problemą per pusvalandį. Jei tai įtampos tipo skausmas, puikiai padeda šilti kompresai, dedami ant kaklo ir pečių zonos, arba šiltas dušas, kuris padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis. Migrenos atveju, atvirkščiai, daugeliui žmonių labiau padeda šalti kompresai, uždėti ant kaktos ar viršugalvio, taip pat ramybė tamsiame, tyliame kambaryje.
Galvos odos ir kaklo masažas taip pat yra labai efektyvus būdas kovoti su viršugalvio diskomfortu. Švelniais, sukamaisiais judesiais masažuokite smilkinius, kaklo pagrindą ir patį viršugalvį. Tai pagerina kraujotaką ir atpalaiduoja fasciją. Nereceptiniai vaistai nuo skausmo (pavyzdžiui, ibuprofenas ar paracetamolis) turėtų būti vartojami saikingai. Svarbu atsiminti, kad per dažnas vaistų vartojimas (daugiau nei 10-15 dienų per mėnesį) gali sukelti atoveiksmio (medikamentinį) galvos skausmą, kuris situaciją tik pablogins.
Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)
Ar skausmas viršugalvyje visada reiškia smegenų auglį?
Tikrai ne. Smegenų navikai yra labai reta diagnozė. Nors galvos skausmas gali būti vienas iš smegenų auglio simptomų, jis beveik niekada nebūna vienintelis. Paprastai kartu pasireiškia kiti sunkūs neurologiniai sutrikimai: pykinimas rytais, asmenybės pokyčiai, traukuliai ar paralyžius. Absoliuti dauguma skausmų viršugalvyje yra gerybinės kilmės – dažniausiai tai įtampos galvos skausmas arba migrena.
Kaip atskirti, ar man įtampos skausmas, ar migrena?
Įtampos skausmas jaučiamas kaip bukas, nuolatinis spaudimas ar veržimas (lyg aplink galvą būtų aprišta juosta), jis paprastai nesustiprėja nuo lengvo fizinio aktyvumo ir nesukelia pykinimo. Migrena yra pulsuojanti, dažnai apima vieną galvos pusę (bet gali ir viršugalvį), stiprėja judant, o ją lydi pykinimas, jautrumas šviesai ir garsui.
Ar stresas yra tiesioginė šio skausmo priežastis?
Taip, stresas yra vienas pagrindinių provokuojančių veiksnių. Patiriant stresą, organizmas išskiria hormonus (kortizolį, adrenaliną), kurie verčia mūsų raumenis nesąmoningai įsitempti pasiruošiant reakcijai „kovok arba bėk“. Ilgalaikė kaklo ir galvos raumenų įtampa tiesiogiai sukelia spaudimo jausmą viršugalvyje.
Kiek laiko normalu jausti galvos skausmą?
Lengvas įtampos galvos skausmas gali praeiti per 30 minučių, tačiau sunkesniais atvejais gali trukti kelias dienas. Migrenos priepuolis paprastai tęsiasi nuo 4 iki 72 valandų. Jei skausmas yra nuolatinis, tęsiasi ilgiau nei kelias dienas iš eilės ir nepasiduoda jokiam gydymui, būtina kreiptis į medikus.
Ilgalaikė nervų sistemos ir raumenų tonuso priežiūra
Norint sumažinti galvos skausmo epizodų dažnį ir stiprumą, būtina atlikti tam tikrus gyvenimo būdo pokyčius. Kadangi viršugalvio sritis yra labai jautri kaklo ir pečių juostos būklei, ergonomika darbo vietoje tampa kritiškai svarbi. Jei dirbate sėdimą darbą prie kompiuterio, užtikrinkite, kad ekranas būtų akių lygyje, o nugara ir kaklas išlaikytų neutralią padėtį. Kas valandą darykite trumpas pertraukėles – atsistokite, pasirąžykite, atlikite švelnius kaklo tempimo pratimus. Tai padės išvengti statinės raumenų perkrovos.
Fizinis aktyvumas yra natūralus vaistas nuo daugelio skausmų. Reguliari aerobinė mankšta, pavyzdžiui, greitas ėjimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu, skatina endorfinų (natūralių organizmo nuskausminamųjų) išsiskyrimą ir gerina smegenų aprūpinimą deguonimi. Be to, tokios praktikos kaip joga ar pilatesas ne tik stiprina giluminius raumenis ir gerina laikyseną, bet ir efektyviai mažina susikaupusį stresą.
Ne mažiau svarbus yra mitybos ir miego rėžimas. Stenkitės gerti pakankamai vandens visos dienos metu ir ribokite perteklinį kofeino bei alkoholio vartojimą, nes šios medžiagos skatina dehidrataciją ir trikdo miego architektūrą. Eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu net ir savaitgaliais – taip sureguliuosite savo cirkadinius ritmus, nervų sistema taps stabilesnė, o galvos skausmai aplankys vis rečiau. Jei jaučiate, kad susitvarkyti su kasdieniu stresu darosi sunku, išbandykite atsipalaidavimo technikas, tokias kaip gilaus kvėpavimo pratimai (diafragminis kvėpavimas), meditacija ar progresuojantis raumenų atpalaidavimas. Sistemingas požiūris į savo kūno ir minčių higieną yra geriausias ginklas prieš įkyrų viršugalvio skausmą.
