Lietuvos Respublikos Seimo koridoriuose ir komitetų posėdžių salėse vėl girdėti garsios diskusijos, kurios tiesiogiai palies didelę dalį šalies gyventojų ir verslo atstovų. Po kelerių metų santykinės ramybės, kuomet galiojo vieni griežčiausių alkoholio kontrolės ribojimų Europoje, politinėje darbotvarkėje vėl atsirado iniciatyva peržiūrėti Alkoholio kontrolės įstatymą. Pagrindinis siūlymų akcentas – alkoholio pardavimo laiko keitimas, ypač sekmadieniais, bei diskusijos dėl amžiaus cenzo. Šie siūlymai visuomenėje vertinami nevienareikšmiškai: vieni teigia, kad tai būtinas žingsnis siekiant atsisakyti perteklinių draudimų ir pasitikėti piliečių sąmoningumu, kiti gi įspėja apie gręsiančią visuomenės sveikatos rodiklių blogėjimą ir grįžimą prie senųjų vartojimo įpročių. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime, kokie konkretūs pokyčiai siūlomi, kokie argumentai pateikiami abiejose barikadų pusėse ir kaip tai gali pakeisti kasdienę prekybos bei viešojo maitinimo sektoriaus veiklą.
Kokie konkretūs pokyčiai siūlomi pardavimo laikui?
Šiuo metu Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią alkoholiniais gėrimais prekiaujama pirmadieniais–šeštadieniais nuo 10 iki 20 valandos, o sekmadieniais – tik nuo 10 iki 15 valandos. Naujosios įstatymų pataisos, kurias inicijuoja liberaliosios politinės jėgos ir palaiko dalis koalicijos partnerių, siekia sušvelninti šiuos ribojimus. Pagrindinis dėmesys krypsta į sekmadienio prekybos laiko ilginimą.
Siūloma suvienodinti prekybos laiką visomis savaitės dienomis arba bent jau reikšmingai prailginti pardavimo valandas sekmadienį. Argumentuojama tuo, kad dabartinis ribojimas iki 15 valandos sukuria nepatogumų ne tik vietiniams gyventojams, kurie planuoja vėlyvus pietus ar vakarienes, bet ir klaidina turistus. Be to, toks ribojimas neretai skatina pirkėjus „apsidrausti“ ir šeštadieniais pirkti didesnius kiekius alkoholio, nei jie suvartotų įprastai, taip paradoksaliai skatinant didesnį vartojimą namuose.
Siūlymų esmė punktuose:
- Sekmadienio laiko ilginimas: Siūloma leisti prekybą sekmadieniais iki 20 valandos, sulyginant su kitomis savaitės dienomis.
- Rytinės prekybos paankstinimas: Kai kurie parlamentarai kelia idėją leisti prekybą ne nuo 10, o nuo 8 ar 9 valandos ryto, motyvuodami patogumu pirkėjams, tačiau šis siūlymas sulaukia didžiausio pasipriešinimo.
- Maitinimo įstaigų reguliavimas: Svarstoma atlaisvinti taisykles lauko kavinėms ir paplūdimio barams, kuriems šiuo metu galioja griežti atstumo ir sezoniškumo ribojimai.
Amžiaus cenzas: grįžimas prie 18 metų ribos
Ne mažiau aistrų nei prekybos laikas kelia ir siūlymas keisti amžiaus ribą, nuo kurios leidžiama įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Prieš kelerius metus įvestas reikalavimas, leidžiantis alkoholį pirkti tik asmenims nuo 20 metų, tapo vienu griežčiausių Europos Sąjungoje. Kritikai nuolat pabrėžia teisinį nelogiškumą: 18 metų sulaukęs asmuo Lietuvoje gali tuoktis, vairuoti automobilį, imti paskolas, tarnauti kariuomenėje ir ginti tėvynę su ginklu rankose, tačiau jam draudžiama nusipirkti silpnojo alkoholio.
Naujose pataisose siūloma grąžinti 18 metų amžiaus cenzą, bent jau silpniesiems gėrimams (iki 15 proc. stiprumo). Tai būtų kompromisinis variantas, kuris priartintų Lietuvą prie daugumos Vakarų Europos valstybių praktikos. Tačiau sveikatos apsaugos specialistai griežtai prieštarauja, remdamiesi moksliniais tyrimais, kurie rodo, kad vėlesnė alkoholio vartojimo pradžia tiesiogiai koreliuoja su mažesne priklausomybės rizika vyresniame amžiuje.
Ekonominiai argumentai ir šešėlinė rinka
Vienas stipriausių argumentų, kurį naudoja ribojimų švelninimo šalininkai, yra ekonominis poveikis ir kova su šešėline ekonomika. Nors oficiali statistika rodo legalaus alkoholio pardavimų mažėjimą, skeptikai teigia, kad dalis šio vartojimo tiesiog persikėlė į „šešėlį“ arba į kaimynines šalis. Latvijos pasienyje suklestėjusi prekyba alkoholiu tapo chrestomatiniu pavyzdžiu, kaip griežti ribojimai vienoje šalyje skatina verslą kitoje.
Verslo asociacijos pabrėžia, kad dabartiniai ribojimai neproporcingai baudžia smulkųjį verslą ir kaimo parduotuves, kurioms prekyba alkoholiu sudaro ženklią apyvartos dalį. Ribojant pardavimo laiką, pirkėjų srautai persiskirsto didžiųjų prekybos centrų naudai, kurie gali geriau valdyti pirkėjų srautus piko valandomis.
Be to, pabrėžiama vadinamoji „kaupimo kultūra“. Kai pirkėjas žino, kad po tam tikros valandos negalės įsigyti gėrimų, jis linkęs pirkti atsargai. Dažnu atveju, namuose turimos atsargos yra suvartojamos greičiau nei planuota, todėl ribojimas, kurio tikslas buvo mažinti vartojimą, tam tikrais atvejais suveikia priešingai.
Sveikatos apsaugos specialistų pozicija ir statistika
Sveikatos apsaugos ministerija ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovai Lietuvoje į siūlomus pakeitimus žiūri itin atsargiai. Jų pagrindinis argumentas remiasi statistiniais duomenimis, kurie rodo, kad įvedus griežtus ribojimus (laiko trumpinimą ir amžiaus cenzo didinimą), alkoholio vartojimas, tenkantis vienam gyventojui, Lietuvoje reikšmingai sumažėjo.
Statistika rodo, kad sumažėjo ne tik bendras suvartojimas, bet ir su alkoholiu susijusių ligų (pvz., alkoholinių psichozių) bei nelaimingų atsitikimų skaičius. Gydytojai toksikologai teigia, kad sutrumpintas prekybos laikas vakarais ir sekmadieniais padėjo sumažinti impulsyvų vartojimą, kai alkoholis perkamas jau esant apsvaigus, „pratęsimui“. Jų nuomone, bet koks ribojimų švelninimas būtų žingsnis atgal, nubraukiantis kelerių metų įdirbį visuomenės sveikatos srityje.
Poveikis restoranams ir kavinėms
Atskira diskusijų tema – viešojo maitinimo įstaigos. Šiuo metu restoranai ir barai taip pat susiduria su tam tikrais suvaržymais, pavyzdžiui, draudimu parduoti alkoholį išsinešimui po nustatytų valandų. Tačiau didžiausia problema verslui yra ne patys laiko ribojimai viduje (kurie yra lankstesni nei parduotuvėse), bet bendra licencijavimo ir reklamos tvarka.
Siūlomos pataisos galėtų palengvinti lauko kavinių veiklą. Šiuo metu vasaros sezono metu kurortuose kyla daug biurokratinių keblumų dėl atstumų matavimo ar zonų nustatymo. Liberalesnis požiūris leistų verslui lanksčiau planuoti veiklą, kurti patrauklesnę aplinką turistams ir didinti pajamas, nuo kurių mokami mokesčiai valstybei.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Atsižvelgiant į tai, kad siūlomi pakeitimai liečia daugelio žmonių kasdienybę, pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie šią temą.
Kada įsigalios nauji alkoholio prekybos laikai?
Šiuo metu tai yra tik įstatymo projektų svarstymo stadija. Net jei Seimas pritars pakeitimams, jie turės praeiti kelis balsavimo etapus ir būti pasirašyti Prezidento. Tikėtina, kad realūs pokyčiai, jei bus priimti, įsigaliotų ne anksčiau kaip kitų metų pradžioje arba viduryje, kad verslas spėtų pasiruošti.
Ar tikrai bus leista gerti nuo 18 metų?
Tai yra vienas iš siūlymų, tačiau jis sulaukia didžiausio pasipriešinimo. Gali būti priimtas kompromisas: nuo 18 metų leisti vartoti tik silpnąjį alkoholį (alų, sidrą, vyną), o stipriuosius gėrimus palikti asmenims nuo 20 metų. Galutinis sprendimas priklausys nuo balsavimo rezultatų Seime.
Ar keisis alkoholio kainos?
Tiesiogiai prekybos laiko keitimas kainoms įtakos neturi. Tačiau kainas labiausiai veikia akcizų politika. Jei valstybė nuspręstų kompensuoti galimą neigiamą poveikį sveikatai didesniais mokesčiais, kainos galėtų kilti, tačiau šiuo metu diskutuojama apie administracinius ribojimus, o ne mokesčius.
Ar sekmadieniais parduotuvės dirbs ilgiau tik dėl alkoholio?
Daugelis prekybos centrų sekmadieniais ir taip dirba iki 20, 21 ar 22 valandos. Alkoholio skyriai šiuo metu tiesiog užtveriami ar užrakinami 15 valandą. Jei įstatymas bus pakeistas, parduotuvių darbo laikas greičiausiai nesikeis, tiesiog alkoholio skyriai veiks ilgiau, sinchronizuotai su bendru parduotuvės laiku.
Tolesnė politinė eiga ir procedūros
Svarbu suprasti, kad diskusijos parlamente yra tik ilgo proceso pradžia. Įstatymo pataisos turi įveikti sudėtingą biurokratinį kelią. Pirmiausia projektai svarstomi Sveikatos reikalų komitete, kuriame paprastai dominuoja konservatyvesnis požiūris į visuomenės sveikatą. Čia dažnai „užstringa“ patys liberaliausi siūlymai. Komitetas vertina ne tik verslo poreikius, bet ir Nacionalinės sveikatos tarybos, policijos bei kitų institucijų išvadas.
Po svarstymų komitetuose seka balsavimai plenarinėje salėje. Čia lemiamą reikšmę turės politinė aritmetika. Dažnai tokie klausimai tampa derybų objektu tarp koalicijos partnerių mainais į paramą kitiems projektams. Be to, negalima atmesti ir Prezidento veto galimybės. Šalies vadovas ne kartą yra išsakęs poziciją, kad visuomenės sveikata yra prioritetas, ir skeptiškai vertino bandymus ardyti veikiančią alkoholio kontrolės sistemą be svarių įrodymų, kad tai nepakenks bendrai situacijai.
Tad artimiausiais mėnesiais visuomenės laukia intensyvus informacinis fonas, kuriame susidurs verslo lobizmas, asmens laisvės idėjos ir visuomenės sveikatos apsaugos imperatyvai. Kiekvienas pilietis turėtų stebėti šiuos procesus, nes galutinis rezultatas nulems ne tik tai, kada galėsime nusipirkti vyno butelį vakarienei, bet ir tai, kokia kryptimi – liberalizavimo ar griežtos kontrolės – toliau judės Lietuvos valstybė.
