Atvėsus orams, o kartais ir vidury vasaros dėl kondicionierių ar šaltų gėrimų, daugelį žmonių užklumpa gerklės skausmas. Dažniausiai tai būna paprastas peršalimas, kurį sukelia virusai ir kurį įveikiame arbatomis bei poilsiu. Tačiau situacija kardinaliai pasikeičia, kai kalba pasisuka apie pūliuojančią anginą – ūminį bakterinį tonzilitą. Tai nėra tiesiog stipresnis gerklės perštėjimas; tai rimta infekcinė liga, kurią dažniausiai sukelia streptokoko bakterija. Gydytojai nuolat įspėja, kad neatsakingas požiūris į šią ligą, savigyda ar simptomų ignoravimas gali baigtis itin liūdnomis pasekmėmis, pradedant pūliniais kakle ir baigiant širdies ar inkstų pažeidimais, kurie žmogų lydės visą likusį gyvenimą. Todėl gebėjimas laiku atskirti paprastą peršalimą nuo pavojingos anginos yra kritiškai svarbus kiekvienam.
Kas iš tikrųjų yra pūliuojanti angina?
Mediciniškai ši būklė vadinama ūminiu bakteriniu tonzilitu. Nors tonzilitas gali būti ir virusinės kilmės (ir tokie atvejai sudaro didžiąją dalį susirgimų), pūliuojanti forma beveik visada signalizuoja apie bakterinę ataką. Pagrindinis kaltininkas dažniausiai yra A grupės beta hemolizinis streptokokas.
Patekusios į organizmą, šios bakterijos dauginasi tonzilių audiniuose (vadinamuosiuose „angose“), sukeldamos stiprų uždegiminį atsaką. Organizmas, bandydamas kovoti su infekcija, siunčia į kovos lauką leukocitus, kurių žūtis ir sudaro tuos matomus pūlius ant tonzilių. Skirtingai nei virusinis susirgimas, kuris dažnai prasideda sloga ar kosuliu, pūliuojanti angina smogia staiga ir agresyviai.
Kaip atpažinti pavojingus simptomus?
Gydytojai išskiria specifinę simptomų triadą, kuri padeda atskirti bakterinę anginą nuo virusinio faringito. Jei jaučiate šiuos simptomus, vizitas pas medikus turėtų būti neatidėliotinas:
- Staigus ir itin aukštas karščiavimas: Temperatūra dažnai pakyla virš 38–39 laipsnių Celsijaus. Karščiavimas prasideda staiga, žmogų gali krėsti šaltis.
- Nepakeliamas gerklės skausmas: Skausmas yra toks intensyvus, kad tampa sunku ne tik ryti maistą, bet ir seiles. Kartais skausmas gali plisti („šaudyti“) į ausis.
- Pūlingos apnašos: Pažvelgus į veidrodį, ant paraudusių ir padidėjusių tonzilių matomi balti arba gelsvi taškeliai, apnašos ar net ištisi pūlių kamščiai.
Be šių pagrindinių požymių, egzistuoja ir kiti simptomai, rodantys stiprią organizmo intoksikaciją:
- Padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai (čiuopiant jaučiami guzeliai po žandikauliu).
- Bendras silpnumas, raumenų ir sąnarių skausmai (vadinamasis „kaulų laužymas“).
- Galvos skausmas ir apetito praradimas.
- Nemalonus kvapas iš burnos, atsirandantis dėl bakterijų veiklos ir pūlių.
- Būdingas anginos požymis – kosulio ir slogos nebuvimas. Jei stipriai skauda gerklę, bet nosis „bėga“, tikėtina, kad tai virusas, o ne bakterinė angina.
Kodėl pūliuojanti angina gali baigtis liūdnai?
Pavadinimas „angina“ kilęs iš lotyniško žodžio ango, reiškiančio „smaugti“. Ir tai nėra tik metafora. Negydoma ar netinkamai gydoma liga gali sukelti komplikacijas, kurios yra pavojingos gyvybei arba ilgalaikei sveikatai.
Paratonziliarinis pūlinys
Viena dažniausių ir skausmingiausių komplikacijų – pūlinio susiformavimas šalia tonzilių. Infekcija išplinta už tonzilių ribų į aplinkinius audinius. Simptomai tampa dramatiški: žmogus negali pilnai išsižioti (vadinamasis trizmas), balsas tampa „karštos bulvės“ tipo (lyg burnoje būtų karštas maistas), o skausmas tampa nepakeliamas. Tokiu atveju dažniausiai reikalinga skubi chirurginė intervencija – pūlinio atvėrimas.
Reumatinės ligos ir širdies pažeidimai
Tai yra klastingiausia anginos pasekmė. Streptokokas turi savybę „apgauti“ imuninę sistemą. Bakterijos struktūra yra panaši į kai kurių žmogaus audinių (širdies vožtuvų, sąnarių, inkstų) struktūrą. Jei pūliuojanti angina negydoma antibiotikais arba gydymas nutraukiamas per anksti, imuninė sistema, gamindama antikūnus prieš bakteriją, pradeda atakuoti ir savus organus. Tai gali sukelti reumatą, širdies ydas ar glomerulonefritą (inkstų uždegimą).
Sepsis
Nors šiais laikais tai pasitaiko rečiau, tačiau infekcijai patekus į kraują, gali išsivystyti sepsis – kraujo užkrėtimas, kuris yra mirtinai pavojinga būklė, reikalaujanti gydymo reanimacijoje.
Diagnostika: kodėl neužtenka tik pažiūrėti į gerklę?
Nors patyręs gydytojas gali įtarti pūliuojančią anginą vien iš vizualinės apžiūros, šiuolaikinė medicina remiasi tikslesniais metodais. Vizualiai pūlius ant tonzilių gali sukelti ne tik streptokokas, bet ir, pavyzdžiui, infekcinė mononukleozė (virusinė liga), kuriai gydyti antibiotikai yra kategoriškai draudžiami (jie gali sukelti bėrimus).
Todėl auksiniu standartu laikomas greitasis streptokoko testas arba pasėlis iš ryklės. Greitasis testas atliekamas gydytojo kabinete ir atsakymą parodo per kelias minutes. Jei testas teigiamas – diagnozė patvirtinta ir antibiotikai yra būtini. Kraujo tyrimas (CRB rodiklis) taip pat padeda atskirti bakterinę infekciją nuo virusinės – esant pūlingai anginai, CRB rodiklis būna ženkliai padidėjęs.
Gydymas: antibiotikai ir savigyros pavojai
Svarbu suprasti vieną esminį dalyką: pūliuojanti angina nepagydoma arbatomis, medumi ar čiulpiamomis pastilėmis. Šios priemonės tik palengvina simptomus, bet nenaikina infekcijos sukėlėjo.
Pagrindinis gydymo metodas yra antibiotikai. Juos paskirti gali tik gydytojas. Dažniausiai skiriami penicilino grupės vaistai, nebent pacientas jiems alergiškas.
Klaida, kurią daro daugelis
Pradėjus vartoti antibiotikus, savijauta žymiai pagerėja jau po 2–3 dienų. Skausmas atlėgsta, temperatūra nukrenta. Šiuo momentu daugelis pacientų padaro kritinę klaidą – savavališkai nutraukia vaistų vartojimą, manydami, kad „jau pasveiko“ ir „nėra ko nuodyti organizmo“.
Tai yra tiesus kelias į komplikacijas ir bakterijų atsparumo didinimą. Net jei jaučiatės puikiai, bakterijos vis dar tūno organizme. Nutraukus kursą, jos vėl pradeda daugintis, o infekcija gali atsinaujinti su dviguba jėga arba pereiti į lėtinę formą. Antibiotikų kursą būtina suvartoti iki galo, tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas (dažniausiai 10 dienų).
Papildomos priemonės simptomams lengvinti
Kol antibiotikai pradės veikti, svarbu palengvinti paciento būklę naminėmis priemonėmis:
- Skysčiai: Būtina gerti daug šiltų (ne karštų!) skysčių, kad iš organizmo pasišalintų toksinai.
- Skalavimas: Druskos tirpalas (šaukštelis druskos stiklinei vandens) arba specialūs vaistinėje pirkdami tirpalai padeda mechaniškai nuplauti pūlius ir dezinfekuoti gleivinę.
- Maistas: Valgykite tik minkštą, trintą maistą, kuris nedirgina gerklės. Venkite aštrių, rūgščių, sūrių produktų bei gazuotų gėrimų.
- Poilsis: Lovos režimas yra būtinas, kad organizmas visą energiją skirtų kovai su infekcija, o ne fiziniam aktyvumui.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima valgyti ledus sergant angina?
Liaudyje paplitęs mitas, kad ledai gydo anginą. Iš tiesų, šaltis trumpam nuslopina skausmą ir mažina tinimą, veikdamas kaip vietinis anestetikas. Tačiau tai nėra gydymas. Kai kurie gydytojai leidžia saikingai palaižyti ledų skausmui malšinti, tačiau tai neturi pakeisti pagrindinio gydymo.
Ar pūliuojanti angina yra užkrečiama?
Taip, tai labai užkrečiama liga. Ji plinta oro lašeliniu būdu (kalbant, čiaudint) arba per bendrus indus, stalo įrankius. Susirgęs asmuo turėtų būti izoliuotas, naudoti atskirus indus ir rankšluosčius, kol praeis bent 24–48 valandos nuo antibiotikų vartojimo pradžios.
Ką daryti, jei angina kartojasi nuolat?
Jei pūliuojanti angina kartojasi 3–5 kartus per metus ar dažniau, diagnozuojamas lėtinis tonzilitas. Tokiu atveju tonzilės praranda savo apsauginę funkciją ir pačios tampa infekcijos židiniu. Tuomet gydytojai otorinolaringologai gali rekomenduoti tonzilektomiją – tonzilių pašalinimo operaciją.
Ar galima pačiam bandyti išspausti ar nukrapštyti pūlius?
Griežtai ne. Bandymas mechaniškai šalinti pūlius namų sąlygomis (šaukšteliu, pirštais) gali pažeisti gleivinę, įstumti infekciją dar giliau į audinius ir net sukelti kraujo užkrėtimą. Pūliai išsivalys patys arba skalaujant gerklę, kai antibiotikai sunaikins bakterijas.
Higiena ir elgesys sveikimo periodu
Net ir sėkmingai įveikus ūminę ligos fazę, svarbu nepamiršti kelių esminių higienos taisyklių, kad apsaugotumėte save nuo pakartotinio užsikrėtimo ir neužkrėstumėte aplinkinių. Viena svarbiausių rekomendacijų, kurią dažnai pamiršta pacientai – dantų šepetėlio keitimas.
Ant senojo dantų šepetėlio, naudoto ligos metu, gali išlikti gyvybingų streptokoko bakterijų. Tęsiant dantų valymą tuo pačiu šepetėliu po pasveikimo, rizikuojate vėl įnešti infekciją į vis dar jautrią gleivinę. Todėl, praėjus 2–3 dienoms nuo antibiotikų vartojimo pradžios arba iškart po pasveikimo, senąjį šepetėlį būtina išmesti ir pakeisti nauju. Taip pat verta dezinfekuoti dantų šepetėlio laikiklį ar stiklinę.
Grįžti į aktyvų sportą ar didelį fizinį krūvį rekomenduojama ne anksčiau kaip po dviejų savaičių po pasveikimo. Organizmui, o ypač širdies raumeniui, reikia laiko atsigauti po patirtos intoksikacijos. Ankstyvas grįžimas prie intensyvaus sporto gali padidinti komplikacijų riziką net ir tada, kai gerklės skausmas jau seniai pamirštas. Saugokite save ir leiskite kūnui pilnai reabilituotis.
