PSD ir VSD: kuo skiriasi šios įmokos ir už ką mokame?

PSD ir VSD dažnai minimi vienu sakiniu, todėl gali atrodyti, kad tai du to paties mokesčio pavadinimai. Vis dėlto šios įmokos finansuoja skirtingas garantijas. Privalomasis sveikatos draudimas susijęs su sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimu, o valstybinis socialinis draudimas – su pensijomis ir atitinkamomis socialinio draudimo išmokomis. Vien mokėti PSD neužtenka, kad kauptųsi pensijų stažas ar priklausytų ligos išmoka.

Skirtumas ypač svarbus pradėjus individualią veiklą, tapus mažosios bendrijos nariu arba vienu metu dirbant pagal darbo sutartį ir savarankiškai. Tokiose situacijose reikia atskirti tris klausimus: kuo esate draudžiami, nuo kokios sumos skaičiuojamos įmokos ir kaip derinami einamieji mokėjimai bei metinis perskaičiavimas.

PSD ir VSD skirtumai vienoje lentelėje

Už ką mokame PSD?

Valstybinė ligonių kasa PSD apibūdina kaip sistemą, pagal kurią apdraustųjų sveikatos priežiūra ir jos išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Tai solidarumu grindžiamas finansavimas: įmokos nėra kaupiamos asmeninėje sąskaitoje būsimam konkretaus žmogaus gydymui. Didesnė PSD įmoka savaime nesuteikia atskiro, platesnio gydymo paslaugų paketo.

Draustumas taip pat nereiškia, kad bet kurioje klinikoje visos paslaugos bus nemokamos. Reikia įvertinti, ar įstaiga turi sutartį su ligonių kasa dėl reikalingos paslaugos, ar būtinas siuntimas ir ar pasirinkta paslauga kompensuojama. Mokamos papildomos paslaugos ir paciento pasirinkimai turi būti aptarti atskirai.

Paprastas praktinis skirtumas: apsilankymo pas gydytoją apmokėjimas ir pinigai laikotarpiui, kai negalite dirbti, nėra tas pats. Pirmasis klausimas susijęs su PSD, antrasis – su ligos socialiniu draudimu. Todėl užsiregistravus savarankiškai veiklai naudinga tikrinti ne vien sveikatos draustumo galiojimą, bet ir socialinio draudimo įmokų duomenis.

Kokias garantijas suteikia VSD?

VSD apima skirtingas socialinio draudimo rūšis. Kurios taikomos konkrečiam žmogui, priklauso nuo jo statuso. „Finorder“ informaciniame puslapyje valstybinis socialinis draudimas (VSD) aptariamas ir dirbantiems pagal darbo sutartį, ir savarankiškai; ten taip pat atkreipiamas dėmesys, kad individualios veiklos pagal pažymą draudimas neapima nedarbo draudimo. Šį skirtumą verta įvertinti dar prieš pasirenkant veiklos formą.

Individualią veiklą pagal pažymą vykdantys asmenys draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Pastaroji draudimo rūšis susijusi ir su tėvystės bei vaiko priežiūros išmokomis. Teisė gauti konkrečią išmoką neatsiranda vien dėl veiklos įregistravimo: vertinamas reikiamas stažas, draudžiamasis įvykis, įmokos ir kitos sąlygos.

Nedarbo išmokos klausimą reikia vertinti atskirai. Individualios veiklos pagal pažymą laikotarpis pats savaime nedarbo draudimo stažo nesukuria, tačiau žmogus gali turėti tinkamo stažo iš ankstesnio darbo pagal darbo sutartį. Todėl teiginys, kad savarankiškai dirbęs asmuo jokiomis aplinkybėmis negali gauti nedarbo išmokos, būtų pernelyg platus.

Darbo sutartis: ką matome atlyginimo lapelyje?

Darbuotojo įmokas nuo darbo užmokesčio apskaičiuoja, išskaičiuoja ir „Sodrai“ perveda darbdavys. Atlyginimo lapelyje verta atskirai matyti priskaičiuotą darbo užmokestį, socialinio ir sveikatos draudimo įmokas, gyventojų pajamų mokestį bei kitus taikomus atskaitymus. Papildomas pensijų kaupimas taip pat neturėtų būti supainiotas su PSD. Kilus klausimų, prašykite paaiškinti konkrečią eilutę ir laikotarpį, o ne tik bendrą skirtumą tarp atlyginimo „ant popieriaus“ ir „į rankas“.

Darbdavys moka ir jam tenkančias įmokas, įskaitant nedarbo draudimą, todėl darbuotojo atlyginimo lapelyje matoma dalis neapibūdina visos darbo santykių draudimo sistemos. GPM taip pat yra atskiras mokestis. Lyginant atlyginimą „ant popieriaus“ ir „į rankas“, šių eilučių nereikėtų sudėti į vieną nepaaiškintą PSD ar VSD sumą.

Individuali veikla: pajamos, pelnas ir įmokų bazė

Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, klientų sumokėti pinigai ir suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, nėra tas pats. Pirmiausia nustatomos veiklos pajamos ir pagal pasirinktą teisėtą būdą atskaitomos leidžiamos išlaidos. Taip apskaičiuojamos apmokestinamosios pajamos. Tuomet taikomos konkrečiai veiklai nustatytos įmokų bazės taisyklės. Buitinis žodis „pelnas“ gali slėpti skirtingus skaičiavimus, todėl apskaitoje turi būti aišku, kas ir kokiam tikslui jau atimta.

Įmokų bazei nustatyti svarbu ir tai, kaip skaičiavime vertinamos pačios PSD bei VSD įmokos. Negalima automatiškai paimti galutinės sumos po visų mokesčių ir nuo jos dar kartą skaičiuoti draudimą. Pasirinktas išlaidų pripažinimo būdas, pajamų priskyrimas laikotarpiui, taikomos išimtys ir įmokų ribos turi būti patikrinti atskirai. Individualios veiklos pagal pažymą skaičiavimo tvarka savaime netinka verslo liudijimui ar mažosios bendrijos nario išmokoms.

Kodėl banko sąskaitos likučio neužtenka?

Įsivaizduokite fotografę, kuri gauna kliento apmokėjimą, perka darbo priemones ir dalį pinigų persiveda asmeninėms reikmėms. Šie pavedimai atlieka skirtingus vaidmenis: kliento apmokėjimas gali būti veiklos pajamos, priemonių pirkimas vertinamas pagal išlaidų pripažinimo taisykles, o pervedimas tarp savo sąskaitų savaime nėra veiklos sąnaudos. Likę pinigai sąskaitoje dar neparodo nei apmokestinamųjų pajamų, nei galutinės įmokų prievolės.

Praktiškai naudinga turėti aiškią grandinę: pajamų dokumentai, išlaidų apskaita, apmokestinamųjų pajamų skaičiavimas, įmokų bazė ir jau sumokėtos sumos. Jeigu šios grandinės nepavyksta paaiškinti, vien įmokų skaičiuoklės rezultatas nepatvirtina, kad skaičiavimas teisingas. Skaičiuoklei pateikti duomenys turi sutapti su apskaita.

Kada reikia mėnesinės PSD įmokos?

Savarankiškai dirbančiam žmogui gali būti nustatyta pareiga PSD mokėti kiekvieną mėnesį, net jeigu tuo metu užsakymų mažai ar veikla laikinai neduoda pajamų. Einamasis mokėjimas siejamas su draustumo palaikymu, todėl jo nereikėtų sutapatinti su galutine prievole pagal veiklos rezultatą. Prieš praleisdami mokėjimą patikrinkite, ar tam yra konkretus teisinis pagrindas.

Jeigu PSD už asmenį mokamas kitu pagrindu, pavyzdžiui, dirbant pagal darbo sutartį, arba jis draudžiamas valstybės lėšomis, kasmėnesinių PSD įmokų nuo individualios veiklos paprastai mokėti nereikia. Tačiau ši išimtis nėra tas pats, kas atleidimas nuo metinių PSD įmokų, apskaičiuojamų pagal veiklos pajamas. Studijų, darbo ar draudimo statusą verta tikrinti konkrečiam laikotarpiui, ypač kai jis pasikeičia.

Pavyzdžiui, dizainerė darbo dienomis dirba įmonėje, o vakarais vykdo individualią veiklą. Papildomos mėnesinės PSD įmokos jai gali nereikėti, tačiau deklaruodama veiklos pajamas ji vis tiek turi įvertinti metinę prievolę. Nutraukus darbo sutartį, ankstesnė mokėjimo tvarka gali nebetikti. Tokiu atveju svarbu patikrinti, nuo kurio laikotarpio PSD reikia mokėti savarankiškai.

Metinis perskaičiavimas ir išmokų gavimo laikas

Deklaruojant metines veiklos pajamas reikia suderinti pagal faktinį rezultatą apskaičiuotas įmokas su jau sumokėtomis sumomis. VMI deklaracijoje rodoma apskaičiuota PSD ir VSD prievolė nebūtinai įvertina visus ankstesnius pavedimus. Todėl prieš mokėdami dar kartą patikrinkite „Sodros“ paskyroje matomą likutį, mokėjimų įskaitymą ir laikotarpius. Apskaičiuota prievolė, jau sumokėta suma ir likusi skola yra trys skirtingi dydžiai.

Pinigus įmokoms verta atidėti gavus veiklos pajamų, o rezervą tikslinti pagal apskaitos rezultatą. Saugokite mokėjimo nurodymus ir tikrinkite, ar įmokos priskirtos tinkamam žmogui bei laikotarpiui. Pastebėję neatitikimą pirmiausia sulyginkite deklaracijos duomenis ir pavedimus; jei reikia, kreipkitės į „Sodrą“ dėl įskaitymo. Taip išvengiama ir dvigubo mokėjimo, ir klaidingo įsitikinimo, kad prievolė jau įvykdyta.

Pasirinkus VSD įmokas mokėti avansu kas mėnesį, svarbu pateikti reikalingus SAV pranešimus. Pavedimas ir duomenų pateikimas yra susiję, bet atskiri veiksmai. Nuo jų gali priklausyti, kada bus galima skirti ligos ar kitą išmoką; mokant tik po metinio deklaravimo, išmokos skyrimo gali tekti laukti. Taip pat verta iš anksto išsiaiškinti VSD lengvatos pasekmes: nemokant įmokų šiuo pagrindu atitinkamas stažas ir garantijos gali nesikaupti. VSD lengvata automatiškai nepanaikina PSD prievolės.

Mažoji bendrija: svarbu, kokios lėšos išmokamos

Mažosios bendrijos nario atveju svarbus išmokos pagrindas. Asmeniniams poreikiams išsiimamos lėšos, paskirstytas pelnas ir atlygis pagal civilinę sutartį nėra viena pajamų kategorija. Asmeniniams poreikiams išsiimamos lėšos gali sudaryti socialinio draudimo įmokų bazę pagal MB nariams taikomą tvarką. Vien pavedimo iš bendrijos sąskaitos nepakanka nustatyti, kaip jis turi būti deklaruotas: reikalingas tinkamas pagrindimas ir nuosekli apskaita.

Jeigu narys neišsiima lėšų asmeniniams poreikiams, VSD nuo tokių išmokų mokėti nereikia, tačiau PSD prievolė tikrinama atskirai. Negalima daryti išvados, kad jokio mokėjimo nebus vien todėl, jog bendrija neturi užsakymų arba neišmoka pelno. Su apskaitą tvarkančiu žmogumi sutarkite, kaip registruojamos nario išmokos, kas pateikia pranešimus ir kaip sutikrinamos bendrijos deklaruotos sumos su nario duomenimis.

Ką pasitikrinti prieš kitą mokėjimą?

• Nustatykite savo statusą: darbuotojas, individualią veiklą vykdantis asmuo, MB narys ar keli statusai kartu.
• Atskirai patikrinkite PSD draustumą ir VSD duomenis „Sodros“ paskyroje.
• Patikrinkite, kokiai pajamų rūšiai priklauso išmoka ir kaip nustatoma jos įmokų bazė.
• Sulyginkite apskaitą, deklaraciją, SAV pranešimus ir jau atliktus mokėjimus.
• Pasikeitus veiklai ar užimtumui, iš naujo įvertinkite mėnesinę PSD prievolę.

Jeigu neaiški konkreti lengvata ar kelių veiklų derinimas, konsultacijai pasiruoškite pajamų, išmokų ir draudimo laikotarpių suvestinę. Taip „Sodros“ specialistui ar apskaitą tvarkančiam žmogui bus lengviau patikrinti jūsų situaciją ir paaiškinti, kokį mokėjimą reikia atlikti.