Ar profesionali burnos higiena gali pažeisti dantų emalį? Ar po procedūros dantys tampa jautresni, o akmenys pradeda kauptis dar greičiau?
Nors burnos higiena yra viena svarbiausių dantų ir dantenų ligų profilaktikos priemonių, apie ją vis dar sklando nemažai klaidingų įsitikinimų. Dėl jų dalis žmonių atidėlioja apsilankymą pas specialistą, o kiti mano, kad pakanka kruopščiai valyti dantis namuose.
Odontologai pabrėžia, kad tinkamai atliekama profesionali burnos higiena ne tik padeda pašalinti susikaupusias apnašas, bet ir leidžia anksčiau pastebėti dantenų bei periodonto problemas.

1 mitas. Profesionali burnos higiena pažeidžia dantų emalį
Vienas dažniausių pacientų nuogąstavimų yra baimė, kad ultragarsinis dantų akmenų šalinimas gali subraižyti ar suploninti emalį. Iš tiesų profesionalios higienos metu naudojami instrumentai skirti mineralizuotoms apnašoms pašalinti, o tinkamai pasirinkta technika leidžia procedūrą atlikti saugiai.
Ultragarsiniai prietaisai veikia aukšto dažnio virpesiais, kurie padeda atskirti sukietėjusias apnašas nuo dantų paviršiaus. Procedūros metu naudojamas vanduo aušina instrumentą ir padeda pašalinti atskirtus nešvarumus. Vis dėlto procedūros saugumas priklauso nuo specialisto kvalifikacijos, naudojamos įrangos ir individualios dantų būklės.
Po higienos kai kurie pacientai pastebi, kad dantų paviršius atrodo kitoks arba tarpdančiai tapo labiau matomi. Tai nereiškia, kad buvo pašalinta emalio dalis. Dažniausiai pokyčiai pastebimi todėl, kad pašalinti anksčiau dantų paviršių dengę akmenys. Visgi, netinkamai naudojami instrumentai gali pažeisti dantų ar restauracijų paviršius, todėl procedūrą svarbu patikėti kvalifikuotam specialistui.

Piklinika.lt atlikti darbai
2 mitas. Jeigu dantis valau du kartus per dieną, higienisto paslaugų nereikia
Reguliarus dantų valymas yra būtinas, tačiau net ir kruopščiai prižiūrint burną gali likti sunkiai pasiekiamų vietų. Ypač dažnai apnašos kaupiasi tarpdančiuose, ties dantenų linija ir apatinių priekinių dantų vidinėje pusėje. Minkštosios bakterinės apnašos ilgainiui mineralizuojasi ir virsta dantų akmenimis. Šiam procesui įtakos turi seilių sudėtis, individuali dantų anatomija, valymo technika ir kiti veiksniai. Susiformavusių akmenų įprastu šepetėliu pašalinti nebeįmanoma.
Profesionalios procedūros metu pašalinamos mineralizuotos apnašos, įvertinama dantenų būklė ir nustatomos vietos, kurioms kasdienėje priežiūroje reikėtų skirti daugiau dėmesio. Tačiau tai nereiškia, kad visiems žmonėms higienos procedūros būtinos vienodu dažnumu. Jeigu apnašos kontroliuojamos gerai, o periodonto ligų rizika nedidelė, specialistas gali rekomenduoti ilgesnius intervalus tarp procedūrų.
3 mitas. Po burnos higienos dantys tampa jautrūs visam laikui
Kai kurie pacientai po procedūros pastebi, kad dantys jautriau reaguoja į šaltą vandenį, karštus gėrimus ar rūgštų maistą. Tai gali sukelti nerimą, tačiau trumpalaikis jautrumas nebūtinai reiškia, kad procedūros metu buvo pažeisti dantys. Pašalinus gausias akmenų sankaupas gali atsiverti anksčiau jomis dengti dantų kakleliai ar šaknų paviršiai, kurie natūraliai jautresni temperatūros pokyčiams.
Amerikos odontologų asociacija nurodo, kad po gilesnio periodonto valymo dantų jautrumas gali išlikti iki savaitės, o dantenų maudimas – kelias dienas. Tačiau įprastos profilaktinės higienos ir gilaus periodonto gydymo nereikėtų tapatinti: procedūrų apimtis bei pojūčiai po jų gali skirtis. Jautrumui sumažinti gali padėti speciali dantų pasta, minkštas šepetėlis ir laikinai ribojami labai šalti ar rūgštūs produktai. Jeigu skausmas stiprus, didėja arba nepraeina, reikėtų kreiptis į odontologą, nes jautrumą gali lemti ir ėduonis, dantenų recesija ar kitos problemos.

Piklinika.lt atlikti darbai
4 mitas. Pašalinus akmenis, jie pradeda kauptis dar greičiau
Šis įsitikinimas dažnai atsiranda todėl, kad po profesionalios higienos pacientai pradeda atidžiau stebėti savo dantų būklę, tačiau mokslinio pagrindo teigti, kad tinkamai atliktas akmenų šalinimas savaime pagreitina naujų akmenų formavimąsi, nėra. Dantų akmenys susidaro mineralizuojantis nepašalintoms bakterinėms apnašoms. Šiam procesui įtakos turi seilių sudėtis, dantų išsidėstymas, mitybos įpročiai ir kasdienės higienos kokybė. Kai kuriems žmonėms mineralizuotos apnašos susidaro greičiau dėl individualių fiziologinių ypatumų, todėl jiems gali reikėti dažnesnės profesionalios priežiūros.
Svarbu atminti, kad higienos procedūra neapsaugo nuo naujų apnašų susidarymo. Bakterinė bioplėvelė ant dantų pradeda formuotis iš naujo, todėl kasdienis valymas išlieka būtinas. Geriausių ilgalaikių rezultatų pasiekiama derinant profesionalią priežiūrą su tinkama namų higiena.
5 mitas. Jeigu dantenos nekraujuoja ir dantų neskauda, burna yra sveika
Daugelis burnos ertmės ligų ankstyvosiose stadijose nesukelia aiškaus skausmo. Pavyzdžiui, gingivitas gali pasireikšti nežymiu dantenų paraudimu ar patinimu, o periodontitas kartais progresuoja be ryškių simptomų. Dėl šios priežasties vien gera savijauta nėra patikimas burnos sveikatos rodiklis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sunkios periodonto ligos pasaulyje paveikia daugiau kaip 1 mlrd. žmonių. Ši statistika atskleidžia problemos mastą, ypač turint omenyje, kad dalis pacientų į specialistus kreipiasi tik pastebėję dantų paslankumą, ryškų dantenų atsitraukimą ar kitus pažengusios ligos požymius.
Profesionali burnos higiena gali padėti pašalinti apnašas ir sudaryti sąlygas geriau įvertinti dantenų būklę, tačiau ji nepakeičia odontologinės apžiūros. Pastebėjus gilesnes periodonto kišenes, kraujavimą ar kitus pakitimus, gali prireikti papildomų tyrimų ir specializuoto gydymo.
Ką verta pakeisti kasdienėje priežiūroje, kad higienos procedūrų rezultatai išliktų ilgiau?
Odontologai rekomenduoja dantis valyti du kartus per dieną, kiekvieną kartą maždaug dvi minutes, naudojant fluoridų turinčią pastą. Suaugusiesiems įprastai rekomenduojama bent 1 350 ppm fluoridų koncentracija. Tačiau vien dantų šepetėlio nepakanka. Tarpdančius taip pat reikėtų valyti kasdien, naudojant jų dydžiui pritaikytus šepetėlius arba siūlą.
Įdomu tai, kad Amerikos odontologų asociacijos pateikiamais skaičiavimais, kasdien skiriant vos kelias minutes dantų ir tarpdančių priežiūrai, per metus susidaro apie 30 valandų. Tai palyginti nedidelė laiko investicija, galinti padėti sumažinti dantų ėduonies ir dantenų ligų riziką. Profesionalios higienos dažnumas turėtų būti nustatomas individualiai. Vieniems pacientams pakanka retesnių apsilankymų, o turintiems periodonto problemų, greitai besikaupiančių akmenų ar kitų rizikos veiksnių gali reikėti dažnesnės priežiūros.
Svarbiausia suprasti, kad profesionali burnos higiena nėra vien dantų paviršiaus nuvalymas ar estetinė procedūra. Tai viena iš profilaktinės priežiūros priemonių, kurios nauda labiausiai atsiskleidžia tuomet, kai pacientas supranta savo burnos sveikatos būklę ir kasdien taiko tinkamus priežiūros įpročius.
