Plaučių vėžys visame pasaulyje ir Lietuvoje išlieka viena dažniausių onkologinių ligų ir, deja, pagrindinė mirties nuo vėžio priežastis. Nors medicina sparčiai tobulėja, o gydymo metodai tampa vis efektyvesni, didžiausia problema išlieka vėlyva diagnostika. Gydytojai onkologai nuolat pabrėžia, kad ši liga yra klastinga – ji gali tūnoti organizme metų metus, nesukeldama jokio žymaus diskomforto. Būtent dėl šios priežasties daugelis pacientų į gydymo įstaigas kreipiasi jau vėlyvose stadijose, kai navikas yra išplitęs. Tačiau kūnas dažnai siunčia signalus anksčiau, nei liga tampa nebekontroliuojama, tik tie signalai neretai būna subtilūs, klaidinantys arba priskiriami paprastam peršalimui, nuovargiui ar senėjimui. Atpažinti šiuos simptomus laiku yra gyvybiškai svarbu, nes ankstyva diagnozė drastiškai padidina sėkmingo gydymo ir išgyvenamumo tikimybę.
Kodėl plaučių vėžys vadinamas „tyliuoju žudiku“?
Pagrindinė priežastis, kodėl plaučių vėžys ilgą laiką vystosi nepastebėtas, slypi žmogaus anatomijoje. Patys plaučiai turi labai mažai skausmo receptorių. Tai reiškia, kad plaučių audinyje augantis navikas gali didėti, plisti ir net peraugti į gretimus organus, nesukeldamas skausmo pojūčio, kuris paprastai priverčia žmones kreiptis į gydytojus. Skausmas dažniausiai atsiranda tik tada, kai navikas pasiekia pleurą (plaučių apvalkalą), šonkaulius arba pradeda spausti nervinius rezginius.
Be to, plaučių tūris yra pakankamai didelis, todėl net ir nemažas darinys gali ilgai netrikdyti kvėpavimo funkcijos tiek, kad žmogus pajustų akivaizdų oro trūkumą ramybės būsenoje. Organizmas pasižymi dideliais kompensaciniais mechanizmais, todėl lėtai blogėjanti sveikata dažnai ignoruojama.
Klasikiniai simptomai, kuriuos vis tiek ignoruojame
Nors dalis simptomų atrodo akivaizdūs, žmonės, ypač rūkaliai, linkę juos sumenkinti. Gydytojai išskiria keletą pagrindinių požymių, kurie turėtų tapti rimtu signalu vizitui pas specialistą:
- Ilgalaikis kosulys: Jei kosulys nepraeina ilgiau nei 2–3 savaites, tai nėra „tiesiog peršalimo likutis“. Rūkantiems žmonėms ypač svarbu stebėti vadinamojo „rūkoriaus kosulio“ pokyčius – jei jis tampa dažnesnis, gilesnis ar skausmingesnis.
- Atkosėjimas krauju (hemoptizė): Tai yra vienas rimčiausių simptomų. Net ir maži kraujo siūleliai skrepliuose yra priežastis nedelsiant atlikti tyrimus. Tai rodo, kad navikas galimai pažeidė kraujagysles kvėpavimo takuose.
- Dusulys ir švokštimas: Jei įprasta fizinė veikla, pavyzdžiui, lipimas laiptais, staiga pradeda kelti didesnį nei įprastai dusulį, tai gali reikšti, kad navikas blokuoja kvėpavimo takus arba kaupiasi skystis pleuros ertmėje.
Mažiau žinomi ir netipiniai požymiai
Būtent šie simptomai dažniausiai sukelia nuostabą pacientams, kai paaiškėja diagnozė. Vėžys yra sisteminė liga, kuri gali paveikti įvairias kūno funkcijas, toli gražu nesusijusias tiesiogiai su kvėpavimu.
Balso pokyčiai ir užkimimas
Jei balsas tampa kimus ir tai trunka ilgiau nei dvi savaites be jokios akivaizdžios priežasties (pvz., virusinės infekcijos), būtina suklusti. Plaučių navikas gali spausti grįžtamąjį gerklų nervą, kuris valdo balso stygas. Tai sukelia balso stygų paralyžių ir užkimimą, kuris nėra susijęs su gerklės skausmu.
Pirštų ir nagų formos pakitimai
Vienas iš specifiškiausių, bet dažnai nepastebėtų simptomų yra vadinamieji „būgno lazdelių“ pirštai (Hipokrato pirštai). Dėl lėtinio deguonies trūkumo ir tam tikrų medžiagų, kurias išskiria navikas, pirštų galai sustorėja, o nagai išsigaubia ir tampa panašūs į laikrodžio stikliukus. Šis procesas gali vykti lėtai ir neskausmingai, todėl žmonės prie jo pripranta.
Skausmas pečiuose, rankose ar nugaroje
Tam tikros plaučių vėžio formos, pavyzdžiui, Pancoast navikai, formuojasi viršutinėje plaučių dalyje. Jie retai sukelia kosulį, tačiau gali įaugtį į nervinius rezginius. Tai sukelia stiprų, nuolatinį skausmą petyje, kuris gali plisti į ranką ar net mažąjį pirštelį. Žmonės dažnai šį skausmą painioja su artritu, raumenų patempimu ar osteochondroze, todėl kreipiasi į neurologus ar kineziterapeutus, prarasdami brangų laiką.
Paraneoplastiniai sindromai
Kartais plaučių vėžys veikia kaip hormoninę veiklą imituojantis organas. Navikas gali išskirti biologiškai aktyvias medžiagas, kurios sukelia:
- Hiperkalcemiją (padidėjusį kalcio kiekį kraujyje), pasireiškiančią troškuliu, dažnu šlapinimusi, sumišimu ar vidurių užkietėjimu.
- Hiponatremiją (sumažėjusį natrio kiekį), sukeliančią silpnumą ir traukulius.
- Kušingo sindromą, kuriam būdingas staigus svorio augimas, veido apvalėjimas ir aukštas kraujospūdis.
Rizikos veiksniai: ne tik rūkymas
Nors rūkymas išlieka pagrindiniu rizikos veiksniu, atsakingu už maždaug 85–90 proc. visų plaučių vėžio atvejų, klaidinga manyti, kad nerūkantieji yra visiškai saugūs. Pasyvus rūkymas – buvimas aplinkoje, kurioje rūkoma – padidina riziką susirgti iki 20–30 procentų. Tai ypač aktualu žmonėms, gyvenantiems su daug rūkančiais šeimos nariais.
Kitas dažnai ignoruojamas, bet itin pavojingas veiksnys yra radono dujos. Tai natūralios, bekvapės ir bespalvės radioaktyvios dujos, susidarančios yrant uranui dirvožemyje. Jos gali kauptis pastatų rūsiuose ar pirmuose aukštuose. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, radonas yra antra dažniausia plaučių vėžio priežastis po rūkymo.
Taip pat svarbu paminėti profesinius pavojus (kontaktas su asbestu, arsenu, chromu, nikelio junginiais) ir bendrą oro taršą kietosiomis dalelėmis. Genetinis polinkis taip pat vaidina vaidmenį – jei pirmos eilės giminaičiai sirgo plaučių vėžiu, rizika yra didesnė, net jei žmogus nerūko.
Šiuolaikinės diagnostikos ir gydymo galimybės
Laikai, kai plaučių vėžio diagnozė buvo tolygi mirties nuosprendžiui, pamažu traukiasi į praeitį, ypač jei liga nustatoma laiku. Pagrindinis ankstyvos diagnostikos įrankis – mažų dozių kompiuterinė tomografija (KT). Paprasta krūtinės ląstos rentgenograma dažnai yra nepakankamai informatyvi ankstyvose stadijose, nes gali neparodyti mažų mazgelių ar darinių, pasislėpusių už šonkaulių ar širdies.
Gydymo metodai taip pat evoliucionavo. Be tradicinės chirurgijos ir chemoterapijos, šiandien plačiai taikoma:
- Taikinių terapija: Vaistai, kurie atakuoja specifines vėžio ląstelių genetines mutacijas, minimaliai pažeisdami sveikas ląsteles.
- Imunoterapija: Tai revoliucinis gydymo būdas, kuris „išmoko“ paties paciento imuninę sistemą atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles. Šis metodas kai kuriais atvejais padeda net ir esant išplitusiam vėžiui.
- Stereotaksinė radioterapija: Labai tikslus didelės dozės spinduliavimas į naviką, tausojantis aplinkinius audinius.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima susirgti plaučių vėžiu niekada nerūkius?
Taip. Nors rūkymas yra pagrindinė priežastis, maždaug 10–15 proc. sergančiųjų niekada nerūkė. Jiems vėžį dažniausiai sukelia radono dujos, oro tarša, pasyvus rūkymas arba genetinės mutacijos.
Ar paprastas kraujo tyrimas gali parodyti plaučių vėžį?
Deja, specifinio kraujo tyrimo, kuris anksti ir tiksliai diagnozuotų plaučių vėžį, kol kas nėra rutiniškai naudojama. Bendras kraujo tyrimas gali rodyti uždegimą ar anemiją, bet tai nėra specifiniai vėžio rodikliai. Onkomarkeriai taip pat dažniau naudojami ligos eigai stebėti, o ne pirminei diagnostikai.
Kada reikėtų profilaktiškai tikrintis plaučius?
Rūkantiems ar metusiems rūkyti per pastaruosius 15 metų, ypač vyresniems nei 50–55 metų amžiaus žmonėms, rekomenduojama aptarti su gydytoju mažų dozių kompiuterinės tomografijos tikslingumą. Tai efektyviausias būdas aptikti ligą ankstyvoje stadijoje.
Ar elektroninės cigaretės sukelia vėžį?
Nors elektroninės cigaretės rinkoje yra palyginti neseniai ir ilgalaikių tyrimų dar trūksta, žinoma, kad jų garuose yra kancerogeninių medžiagų. Gydytojai pulmonologai įspėja, kad bet koks inhaliuojamas produktas, išskyrus vaistus, žaloja plaučių audinį ir didina uždegiminius procesus, kurie gali vesti link onkologinių susirgimų.
Svarbiausi žingsniai savo sveikatos apsaugai
Plaučių vėžio prevencija ir ankstyvas nustatymas prasideda nuo sąmoningumo. Svarbiausia taisyklė – neignoruoti signalų, kurie tęsiasi ilgiau nei įprasta. Nuovargis, nedidelis svorio kritimas ar „nekaltas“ kosulys, trunkantis mėnesį, nėra norma. Tai ypač galioja rizikos grupėje esantiems asmenims. Gydytojai ragina nebijoti kreiptis konsultacijos net ir dėl menkų nusiskundimų – geriau atlikti tyrimą ir sužinoti, kad esate sveiki, nei praleisti progą sustabdyti ligą, kol ji dar įveikiama. Sveikas gyvenimo būdas, metimas rūkyti ir darbo aplinkos saugumas yra pamatiniai akmenys, tačiau budrumas ir reguliari sveikatos patikra yra tai, kas iš tikrųjų gelbsti gyvybes kovoje su šia klastinga liga.
