Kas yra limfmazgiai ir kokia jų funkcija?
Limfmazgiai – tai maži, pupelės formos organai, esantys visame kūne: kakle, pažastyse, kirkšnyse, už ausų, po žandikauliu ir kitose vietose. Jie yra limfinės sistemos dalis, atsakinga už imuninę apsaugą. Limfmazgiai filtruoja limfą – skystį, kuris perneša baltuosius kraujo kūnelius (limfocitus) ir kovoja su infekcijomis bei kenksmingomis medžiagomis.
Kai organizmas kovoja su infekcija ar uždegimu, limfmazgiai padidėja, nes juose aktyviai dauginasi imuninės ląstelės. Tai reiškia, kad imuninė sistema dirba ir saugo kūną nuo ligų.
Kodėl limfmazgiai padidėja?
Padidėjusių limfmazgių priežastys gali būti labai įvairios – nuo banalaus peršalimo iki onkologinių ligų. Dažniausiai padidėjimas būna laikinas ir susijęs su infekcija, tačiau kai kuriais atvejais tai signalizuoja rimtesnius procesus.
Dažniausios priežastys:
- Virusinės infekcijos – gripas, peršalimas, mononukleozė, COVID-19, ŽIV;
- Bakterinės infekcijos – tonzilitas, angina, dantų ar dantenų uždegimai, odos pūliniai;
- Alerginės reakcijos ar autoimuninės ligos (pvz., reumatoidinis artritas, vilkligė);
- Vakcinos – po skiepų imuninė sistema taip pat gali sureaguoti limfmazgių padidėjimu;
- Onkologinės ligos – limfomos, leukemijos ar kitų organų vėžys, išplitęs į limfmazgius.
Kaip atpažinti padidėjusius limfmazgius?
Dažniausiai žmonės patys pastebi limfmazgių padidėjimą, nes jie tampa apčiuopiami ar net skausmingi. Paprastai jie būna apvalūs, judrūs ir šiek tiek jautrūs liečiant. Tačiau kai kurių rimtesnių ligų atveju limfmazgiai gali būti kieti, nejudrūs, neskausmingi – tai signalas, kad būtina kreiptis į gydytoją.
Padidėjimo vieta taip pat suteikia svarbios informacijos apie galimą priežastį:
- Kaklo limfmazgiai – dažniausiai padidėja dėl kvėpavimo takų ar ausų infekcijų;
- Požandikuliniai – dėl dantų, dantenų ar gerklės uždegimo;
- Pažastų – gali būti susiję su infekcija rankoje arba krūties srityje;
- Kirkšnies – reaguoja į infekcijas kojose ar lytinių organų srityje.
Kada padidėjimas laikomas normaliu?
Dažniausiai limfmazgiai padidėja laikinai, reaguodami į infekciją. Tokiu atveju jie būna minkšti, judrūs ir skausmingi spaudžiant. Po kelių dienų ar savaičių, kai infekcija praeina, jie grįžta į įprastą dydį. Tokia reakcija yra natūrali ir rodo, kad imuninė sistema veikia tinkamai.
Kada verta sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Yra situacijų, kai padidėję limfmazgiai gali reikšti rimtesnę ligą. Kreiptis į gydytoją būtina, jei pastebite bent kelis iš šių simptomų:
- Limfmazgiai padidėję ilgiau nei 3–4 savaites;
- Jie yra kieti, neskausmingi, nejudrūs po oda;
- Padidėję kelių sričių limfmazgiai vienu metu (pvz., kaklo, pažastų ir kirkšnių);
- Kūno temperatūra pakilusi be aiškios priežasties, jaučiate naktinį prakaitavimą;
- Staigus svorio kritimas ar ilgalaikis nuovargis;
- Limfmazgių srityje atsirado paraudimas, skausmas, pūliavimas.
Tokių simptomų derinys gali rodyti infekcinę ar net onkologinę ligą, todėl reikalingi tyrimai – kraujo analizė, ultragarsas ar biopsija.
Kaip atliekama diagnostika?
Gydytojas pirmiausia apžiūri padidėjusius limfmazgius, įvertina jų dydį, konsistenciją, skausmingumą ir lokalizaciją. Toliau gali būti atliekami tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas (ieškoma uždegimo žymenų ar netipinių ląstelių);
- Ultragarsinis tyrimas – padeda įvertinti mazgo struktūrą;
- Biopsija – jei įtariama piktybinė liga, paimamas audinio mėginys tyrimui;
- Kiti tyrimai – krūtinės ląstos rentgenograma, kompiuterinė tomografija ar specialūs infekcijų testai.
Tyrimų rezultatai leidžia nustatyti, ar padidėjimas yra laikinas ir nepavojingas, ar susijęs su rimtesne būkle.
Kaip gydomi padidėję limfmazgiai?
Gydymas priklauso nuo priežasties. Jei padidėjimas susijęs su bakterine infekcija, gydytojas gali skirti antibiotikų. Virusinių infekcijų atveju taikomas simptominis gydymas – poilsis, skysčių vartojimas, temperatūros mažinimas. Esant autoimuninėms ligoms, taikomi priešuždegiminiai vaistai, o onkologinių atvejų – specialus gydymas onkologijos centre.
Svarbu nevartoti antibiotikų savarankiškai, nes tai gali iškreipti tyrimų rezultatus ir užmaskuoti tikrąją priežastį. Jei limfmazgiai skauda ar pūliuoja, nereikėtų jų spausti ar kaitinti – tai gali pabloginti būklę.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar padidėję limfmazgiai visada reiškia ligą?
Ne. Dažniausiai tai natūrali imuninės sistemos reakcija į infekciją. Jie sumažėja savaime per kelias savaites.
Ar galima mažinti limfmazgių patinimą namuose?
Taip, jei priežastis – peršalimas ar gripas. Padeda poilsis, šilti kompresai ir daug skysčių. Jei padidėjimas nepraeina, būtina kreiptis į gydytoją.
Ar padidėję limfmazgiai visada matomi?
Ne visada. Kartais jie padidėja viduje (pvz., krūtinės ląstoje ar pilvo ertmėje) ir nustatomi tik tyrimų metu.
Kiek laiko gali trukti limfmazgių padidėjimas po infekcijos?
Dažniausiai 2–4 savaites. Jei jie išlieka ilgiau, tai gali būti ženklas, kad organizmas nevisiškai pasveiko arba yra kita priežastis.
Kūno signalai, kuriuos verta išmokti pastebėti
Limfmazgiai yra tarsi ankstyvojo įspėjimo sistema – jie reaguoja į bet kokius pokyčius organizme. Pastebėjus patinimą ar jautrumą, svarbu nepanikuoti, bet stebėti simptomus ir laiku kreiptis į gydytoją, jei būklė nepagerėja. Laiku atlikta diagnostika leidžia greitai nustatyti priežastį, užkirsti kelią komplikacijoms ir užtikrinti, kad organizmo apsaugos sistema veiktų be trikdžių.
