Odos vėžys nuotraukose: kaip atpažinti pavojingus odos pakitimus

Odos vėžys – viena dažniausių onkologinių ligų pasaulyje, kuri dažnai nustatoma per vėlai dėl to, kad pirmieji simptomai atrodo nepavojingi. Nedidelis apgamas ar dėmelė gali atrodyti visiškai nekaltai, tačiau ilgainiui virsti rimta grėsme sveikatai. Gebėjimas laiku atpažinti įtartinus odos pokyčius gali išgelbėti gyvybę, todėl svarbu žinoti, kaip odos vėžys atrodo nuotraukose ir kokie požymiai turėtų kelti nerimą.

Kokios yra pagrindinės odos vėžio rūšys?

Odos vėžys nėra vienalytė liga – jis turi kelias pagrindines formas, kurios skiriasi kilme, išvaizda ir agresyvumu. Dažniausiai pasitaiko šie tipai:

Bazalinių ląstelių karcinoma (bazalioma): dažniausia odos vėžio forma, dažniausiai atsirandanti ant veido, kaklo ar rankų. Ji auga lėtai ir retai metastazuoja, tačiau negydoma gali giliai pažeisti audinius.

Plokščialąstelinis odos vėžys: atsiranda iš epidermio ląstelių ir dažnai pasireiškia saulės paveiktose vietose. Jis auga greičiau ir turi didesnę riziką plisti į kitus organus.

Melanoma: pavojingiausia odos vėžio rūšis, atsirandanti iš pigmentines ląsteles (melanocitus) gaminančių apgamų. Ji gali greitai plisti į vidaus organus ir sukelti mirtinas pasekmes, todėl ankstyva diagnostika yra gyvybiškai svarbi.

Kaip atrodo odos vėžys – nuotraukos ir vizualiniai požymiai

Odos vėžio požymiai gali būti labai įvairūs, todėl kiekvienas žmogus turėtų periodiškai apžiūrėti savo odą. Įtarimų turėtų sukelti bet koks naujas apgamas, dėmė ar mazgelis, kuris keičia formą, spalvą ar dydį.

Bazalioma nuotraukose: paprastai atrodo kaip blizgus, perlų spalvos mazgelis arba žaizdelė, kuri negyja. Kartais gali būti rausva, pleiskanojanti ar kraujuojanti.

Plokščialąstelinis vėžys nuotraukose: dažnai pasireiškia kaip šiurkšti, pleiskanojanti dėmė ar gumbas, kuris gali šlapiuoti ar šašuoti. Dažniausiai atsiranda ant veido, ausų, lūpų ar rankų.

Melanoma nuotraukose: išsiskiria nelygiais kraštais, netolygia spalva, asimetriška forma ir sparčiu augimu. Ji gali būti juoda, tamsiai ruda ar net mėlyna, o kartais priminti mėlynę ar apgamą, kuris pasikeitė.

ABCDE taisyklė – kaip atpažinti įtartiną apgamą

Dermatologai naudoja vadinamąją ABCDE taisyklę, kuri padeda atskirti gerybinius apgamus nuo galimai piktybinių:

A – Asimetrija: viena apgamo pusė skiriasi nuo kitos.
B – Kraštai: nelygūs, iškarpyti ar neaiškūs kontūrai.
C – Spalva: kelių atspalvių mišinys – rudos, juodos, pilkos ar raudonos spalvos.
D – Diametras: didesnis nei 6 milimetrai.
E – Evolucija: apgamas keičiasi – auga, kraujuoja ar niežti.

Jei apgamas atitinka bent vieną iš šių požymių, būtina kreiptis į gydytoją dermatologą. Tik specialistas, atlikęs dermatoskopinį tyrimą ar biopsiją, gali patvirtinti diagnozę.

Rizikos veiksniai, didinantys odos vėžio tikimybę

Ne visi žmonės turi vienodą riziką susirgti odos vėžiu. Šią riziką didina keli veiksniai:

– Dažnas ir intensyvus buvimas saulėje be apsaugos priemonių;
– Dirbtinis įdegis soliariume;
– Šviesi oda, mėlynos akys, šviesūs ar raudoni plaukai;
– Daugybė apgamų ar dideli pigmentiniai apgamai;
– Genetiniai veiksniai ir šeimos istorija;
– Nusilpusi imuninė sistema.

Verta prisiminti, kad net ir nedidelis nudegimas saulėje padidina melanomos riziką, ypač vaikystėje ar paauglystėje.

Prevencija – kaip apsaugoti odą nuo vėžio

Geriausias būdas išvengti odos vėžio – saugoti odą nuo ultravioletinių spindulių. Kasdien, net ir debesuotomis dienomis, naudokite apsauginį kremą su SPF 30 ar didesniu. Venkite tiesioginės saulės tarp 11 ir 16 valandos, dėvėkite skrybėles, akinius nuo saulės ir drabužius, dengiančius odą.

Reguliariai tikrinkite odą – kartą per mėnesį apžiūrėkite visą kūną, įskaitant sunkiai pasiekiamas vietas. Jei pastebite pokyčių, fotografuokite apgamus – tai padės palyginti jų būklę laikui bėgant ir lengviau pastebėti pokyčius.

Medicininiai tyrimai ir gydymo galimybės

Jeigu įtariamas odos vėžys, gydytojas gali atlikti dermatoskopiją – tai neinvazinis tyrimas, leidžiantis padidintu vaizdu apžiūrėti odos struktūrą. Jei reikia, atliekama biopsija – paimamas mažas audinio mėginys laboratoriniam ištyrimui.

Gydymo metodas priklauso nuo vėžio tipo ir stadijos. Ankstyvosios stadijos bazaliomos ar plokščialąsteliniai navikai dažnai pašalinami chirurginiu būdu, o pažengusiais atvejais taikoma radioterapija ar sisteminis gydymas. Melanomos gydymas gali apimti imunoterapiją, taikinių terapiją ar chemoterapiją.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar kiekvienas apgamas gali virsti vėžiu?
Ne, dauguma apgamų yra gerybiniai. Tačiau jei apgamas keičia formą, spalvą ar dydį, būtina jį parodyti gydytojui.

Ar odos vėžys visada matomas plika akimi?
Ne visada. Kai kurie vėžio tipai gali augti gilesniuose odos sluoksniuose ir būti vos pastebimi. Todėl svarbu reguliariai tikrintis pas dermatologą.

Ar galima apsisaugoti nuo melanomos?
Riziką galima gerokai sumažinti vengiant nudegimų saulėje, naudojant SPF kremus ir reguliariai tikrinant odą.

Ar odos vėžys pasireiškia tik vyresniame amžiuje?
Ne. Nors dažniau diagnozuojamas vyresniems žmonėms, melanoma vis dažniau nustatoma ir jauniems asmenims, ypač tiems, kurie piktnaudžiauja saulės voniomis.

Kaip stebėti savo odą ir pastebėti pokyčius laiku

Vienas paprasčiausių, bet veiksmingiausių būdų užkirsti kelią odos vėžiui – tapti savo odos stebėtoju. Naudokite veidrodį ar partnerio pagalbą apžiūrint visą kūną, nepamirškite vietų už ausų, galvos odos, pėdų ar tarpupirščių. Fiksuokite apgamus nuotraukose kas kelis mėnesius – tai leis pastebėti net menkiausius pokyčius. Laiku pastebėtas įtartinas darinys ir apsilankymas pas dermatologą gali būti lemiamas žingsnis siekiant išsaugoti sveikatą.