Dažnai tenka susidurti su situacija, kai būsimieji šunų šeimininkai pasimeta tarp veislių pavadinimų ir klausia: „Kuo gi skiriasi labradoras nuo retriverio?“. Iš tiesų, šis klausimas savyje slepia tam tikrą terminologinį netikslumą, kuris yra labai paplitęs visuomenėje. Svarstant apie naujo keturkojo šeimos nario įsigijimą, ypač jei ieškote draugiško, šeimai tinkančio ir protingo šuns, ši painiava gali apsunkinti sprendimo priėmimą. Ekspertai pabrėžia, kad supratimas apie šių šunų kilmę, fizines savybes ir temperamento niuansus yra kritiškai svarbus, norint pasirinkti augintinį, kuris geriausiai atitiks jūsų gyvenimo būdą ir lūkesčius. Šiame straipsnyje detaliai išnagrinėsime ne tik sąvokų skirtumus, bet ir palyginsime dvi populiariausias veisles, kurios dažniausiai ir sukelia šią dilemą.
Sąvokų išaiškinimas: kas yra retriveris?
Pirmiausia, būtina išsiaiškinti pagrindinį terminologijos aspektą. Žodis „retriveris“ (angl. *retrieve* – atnešti, surasti ir parnešti) nurodo ne konkrečią vieną veislę, o visą šunų funkcinę grupę. Pagal Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) klasifikaciją, retriveriai priklauso 8-ajai grupei. Tai medžiokliniai šunys, kurių pagrindinė užduotis – surasti ir atnešti pašautą paukštį iš sausumos ar vandens.
Todėl klausimas „kuo skiriasi labradoras nuo retriverio“ techniškai yra tas pats, kas klausti „kuo skiriasi „Audi“ nuo automobilio“. Labradoras **yra** retriveris. Tačiau kasdienėje kalboje, kai žmonės sako „retriveris“, jie dažniausiai turi omenyje **Auksaspalvį retriverį**. Tad realioji diskusija ir palyginimas dažniausiai vyksta tarp dviejų konkrečių veislių: Labradoro retriverio ir Auksaspalvio retriverio.
Verta žinoti, kad be šių dviejų populiariausių, egzistuoja ir kiti retriverių tipai:
- Lygiaplaukiai retriveriai (Flat-Coated Retriever);
- Garbanotieji retriveriai (Curly-Coated Retriever);
- Česapyko įlankos retriveriai (Chesapeake Bay Retriever);
- Naujosios Škotijos retriveriai (Nova Scotia Duck Tolling Retriever).
Toliau straipsnyje lyginsime būtent **Labradoro retriverį** (dažnai vadinamą tiesiog labradoru) ir **Auksaspalvį retriverį** (dažnai vadinamą tiesiog retriveriu), kad atsakytumėme į dažniausiai kylantį klausimą.
Kilmės istorija ir paskirtis
Nors abi veislės buvo išveistos panašiam tikslui – padėti medžiotojams atnešti laimikį – jų kilmės šaknys skiriasi, kas lėmė ir tam tikrus charakterio bei išvaizdos skirtumus.
Labradoro retriveriai kilę iš Niufaundlando (Kanada), o ne iš Labradoro pusiasalio, kaip dažnai manoma. Pradžioje jie buvo žvejų pagalbininkai, padėdavę traukti tinklus iš šalto vandens ir gaudyti pasprukusias žuvis. Vėliau, atvežti į Didžiąją Britaniją, jie buvo ištobulinti kaip medžiokliniai šunys. Jų praeitis lėmė tai, kad jie turi itin stiprų, vandeniui atsparų kailį ir galingą uodegą, kuri vandenyje veikia kaip vairas.
Auksaspalviai retriveriai buvo išveisti Škotijoje XIX a. viduryje. Lordas Tweedmouthas siekė sukurti tobulą šunį medžioklei drėgname ir kalnuotame Škotijos klimate. Kryžminant tuometinius geltonuosius retriverius su dabar jau išnykusiais Tvido vandens spanieliais, taip pat airių seteriais ir bladhaundais, buvo gautas elegantiškas, bet ištvermingas šuo. Jų paskirtis buvo švelniai paimti paukštį (vadinamoji „minkšta burna“) ir atnešti jį šeimininkui nepažeistą.
Išvaizdos skirtumai: kailis ir sudėjimas
Tai yra akivaizdžiausia sritis, kurioje šios dvi veislės skiriasi, ir būtent pagal ją lengviausia atskirti šunis.
Kailio struktūra ir spalvos
Labradorai pasižymi trumpu, tankiu ir tiesiu kailiu. Jų kailis yra gana kietas liesti ir turi storą pavilnę, kuri saugo nuo šalčio ir vandens. Tai praktiškas kailis, kuriam nereikia sudėtingo kirpimo, tačiau jis gausiai šeriasi. Labradorai būna trijų pagrindinių spalvų: juodi, gelsvi (nuo kreminės iki lapių raudonumo) ir šokoladiniai.
Auksaspalviai retriveriai turi ilgesnį, neretai banguotą kailį su gausiomis „plunksnomis“ ant kojų, uodegos, krūtinės ir pilvo. Jų kailis yra švelnesnis, bet taip pat turi tankią, vandeniui atsparią pavilnę. Kaip sufleruoja pavadinimas, jų spalva varijuoja tik aukso atspalvių spektre: nuo beveik balto kreminio (populiarus Europoje) iki tamsaus, sodraus aukso ar raudonmedžio atspalvio (dažnesnis JAV). Juodų auksaspalvių retriverių nebūna.
Kūno sudėjimas
Nors abu šunys yra vidutinio ir didelio dydžio, labradorai dažnai atrodo masyvesni, raumeningesni ir turi platesnę krūtinės ląstą. Jų galva platesnė, o snukis atrodo stipresnis. Auksaspalviai retriveriai taip pat yra tvirti šunys, tačiau jų siluetas dažnai atrodo elegantiškesnis, judesiai grakštesni.
Temperamentas ir charakterio niuansai
Ekspertai sutinka, kad abi veislės patenka į draugiškiausių pasaulio šunų penketuką. Jie neturi agresijos, puikiai sutaria su vaikais ir kitais gyvūnais. Visgi, patyrę augintojai pastebi subtilius skirtumus.
Energijos lygis: Labradorai dažnai apibūdinami kaip energingesni, labiau entuziastingi ir tiesmukiški. Jaunas labradoras gali būti lyginamas su „uraganu“ namuose – jie vėliau bręsta emociškai, todėl ilgiau išlieka žaismingais šuniukais. Auksaspalviai retriveriai, nors ir aktyvūs lauke, namuose dažnai būna ramesni, santūresni ir švelnesni.
Mokymai ir motyvacija: Abi veislės yra itin intelektualios ir lengvai dresuojamos. Tačiau jų motyvacija gali skirtis. Labradorai yra be galo orientuoti į maistą – dėl skanėsto jie padarys beveik bet ką, kas palengvina dresūrą, bet reikalauja griežtos dietos kontrolės. Auksaspalviai retriveriai dažnai labiau siekia įtikti šeimininkui (angl. *people pleasers*). Jie gali būti jautresni balso tonui ir šiurkštesniam elgesiui, todėl dresūroje jiems reikia daugiau pozityvaus paskatinimo ir švelnumo.
Priežiūra ir sveikata
Rinkdamiesi tarp šių veislių, turite įvertinti, kiek laiko galėsite skirti šuns priežiūrai, nes čia yra esminių skirtumų.
Kailio priežiūra
Čia laimi labradorai, jei nemėgstate šukavimo, bet pralaimi, jei nemėgstate plaukų namuose. Labradoro trumpi plaukai šėrimosi laikotarpiu (pavasarį ir rudenį) krenta gausiai ir, kas blogiausia, įsminga į baldus bei drabužius kaip mažos adatos. Juos sunku išvalyti.
Auksaspalvių retriverių kailis reikalauja reguliaraus šukavimo (bent 2-3 kartus per savaitę), kad nesusidarytų sąvėlos, ypač už ausų ir „kelnėse“. Jų plaukai namuose susisuka į „kamuolius“, kuriuos lengviau surinkti nei įsmigusius labradoro plaukus. Tačiau purvas iš lauko su ilgaplaukiu šunimi parnešamas kur kas lengviau.
Sveikatos problemos
Abi veislės yra linkusios į panašias genetines ligas, todėl renkantis veislyną būtina reikalauti tėvų sveikatos tyrimų.
- Klubų ir alkūnių displazija: Būdinga abiem veislėms dėl jų dydžio ir greito augimo.
- Nutukimas: Labradorai genetiškai linkę į nutukimą, jie dažnai nejaučia sotumo jausmo. Auksaspalviai taip pat mėgsta pavalgyti, bet nutukimo problema labradorams yra aštresnė.
- Vėžiniai susirgimai: Deja, statistika rodo, kad auksaspalviai retriveriai turi didesnį polinkį įvairioms vėžio formoms nei labradorai.
- Akių ligos: Progresuojanti tinklainės atrofija ir katarakta pasitaiko abiejose veislėse.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar šie šunys tinka apsaugai?
Ne. Tiek labradorai, tiek auksaspalviai retriveriai yra per daug draugiški, kad būtų sarginiai šunys. Pamatę vagį, jie greičiausiai pasitiks jį vizgindami uodegą ir tikėdamiesi žaidimo. Jie gali aploti atėjusįjį, bet tai bus džiaugsmo, o ne agresijos lojimas.
Kuri veislė geriau tinka šeimai su mažais vaikais?
Abi veislės yra puikios, tačiau reikia atsižvelgti į vaiko amžių. Jaunas labradoras gali būti labai energingas ir netyčia pargriauti mažą vaiką žaisdamas. Auksaspalviai retriveriai dažnai būna šiek tiek atsargesni ir švelnesni. Visgi, bet kokiu atveju, vaiko ir šuns bendravimas turi būti prižiūrimas suaugusiųjų.
Ar jie gali gyventi bute?
Taip, jei gauna pakankamai fizinio ir protinio krūvio. Tai nėra šunys, kuriems užtenka 15 minučių pasivaikščiojimo aplink namą. Jiems reikia bent valandos aktyvios veiklos per dieną. Jei to negaus, bute gali pradėti graužti baldus ar kitaip išlieti energiją.
Kiek kainuoja šių veislių šuniukai?
Kaina priklauso nuo veislyno, tėvų titulų ir sveikatos tyrimų. Lietuvoje atsakingai užauginto labradoro ar auksaspalvio retriverio su kilmės dokumentais kaina paprastai svyruoja nuo 1000 iki 1800 eurų.
Kaip pasirinkti atsakingą veislyną ir ko vengti
Nusprendus, kuri veislė – labradoras ar auksaspalvis retriveris – jums arčiau širdies, prasideda svarbiausias etapas: paieška. Ekspertai vieningai sutaria, kad didžiausia klaida yra ieškoti „pigaus šuniuko be dokumentų“. Dokumentai nėra reikalingi tik parodoms – jie yra vienintelis įrodymas, kad šuo tikrai yra tos veislės atstovas ir kad jo tėvai atitinka veislės standartus bei neturi paveldimų ligų.
Atsakingas veisėjas visada:
- Parodys šuniukų tėvų sveikatos tyrimų rezultatus (ypač dėl klubų/alkūnių displazijos ir akių ligų).
- Leis pamatyti šuniukų motiną ir sąlygas, kuriomis auga vada.
- Užduos jums daugybę klausimų apie jūsų gyvenimo būdą, darbo grafiką ir patirtį su šunimis.
- Neparduos šuniuko jaunesnio nei 8 savaičių amžiaus.
- Suteiks visą informaciją apie skiepus, nukirminimą ir ženklinimą mikroschema.
Venkite skelbimų, kuriuose siūlomi „veislinius primenantys“ šuniukai ar veisėjų, kurie atsisako parodyti šuniukų gyvenamąją vietą, siūlo susitikti neutralioje teritorijoje (pvz., degalinėje). Įsigiję šuniuką iš nepatikimų rankų, rizikuojate gauti gyvūną su nestabilia psichika arba rimtomis sveikatos problemomis, kurių gydymas ateityje kainuos kelis kartus daugiau nei pats šuo. Pasirinkimas tarp labradoro ir auksaspalvio retriverio yra skonio ir gyvenimo būdo reikalas, tačiau abiem atvejais įsipareigojate 10-14 metų rūpintis ištikimu draugu, todėl šis sprendimas turi būti apgalvotas iki smulkmenų.
