Žemas kraujo spaudimas, dar vadinamas hipotenzija, dažnai atrodo mažiau pavojingas nei aukštas spaudimas. Tačiau ilgalaikis arba staiga sumažėjęs kraujo spaudimas gali turėti rimtų pasekmių kasdieniam gyvenimui ir bendrai savijautai. Svarbu suprasti, kodėl spaudimas krinta, kokie simptomai gali signalizuoti apie rimtesnę problemą ir kokių veiksmų imtis, kad sumažintumėte riziką.
Kokios yra žemo kraujo spaudimo priežastys?
Žemą kraujo spaudimą gali lemti labai įvairūs veiksniai – nuo pavienių organizmo reakcijų iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Žemiau pateikiamos dažniausios priežastys.
- Neskysčių stoka. Dehidratacija mažina kraujo tūrį ir gali lemti spaudimo kritimą.
- Ilgesnis stovėjimas. Kai kuriems žmonėms ilgas stovėjimas sukelia ortostatinę hipotenziją – spaudimas staiga sumažėja atsistojus.
- Hormonų disbalansas. Skydliaukės veiklos sutrikimai, antinksčių nepakankamumas ar cukrinis diabetas gali turėti įtakos kraujospūdžio reguliacijai.
- Širdies veiklos sutrikimai. Lėtas širdies ritmas, širdies nepakankamumas arba vožtuvų sutrikimai mažina kraujo išstūmimą į kraujotaką.
- Vaistų poveikis. Kai kurie antidepresantai, diuretikai ar vaistai nuo hipertenzijos gali sukelti per didelį spaudimo sumažėjimą.
- Maža druskos koncentracija organizme. Druska padeda palaikyti kraujo tūrį ir mineralų balansą.
Kokie simptomai rodo pavojingai žemą kraujo spaudimą?
Ne visi žmonės jaučia žemo spaudimo simptomus, tačiau kai kuriems jie gali būti labai ryškūs ir trukdyti įprastai gyventi. Įprasti pojūčiai gali būti lengvi, tačiau kartais jie rodo rimtesnę būklę.
- Galvos svaigimas, ypač atsistojus.
- Silpnumas arba nuovargis be aiškios priežasties.
- Neryškus matymas, akių patamsėjimas.
- Pykinimas ar vėmimas.
- Sąmonės aptemimas arba alpimas.
- Šaltas, drėgnas prakaitas.
- Greitas, silpnas pulsas.
Jei simptomai pasireiškia dažnai ir stipriai, svarbu išsiaiškinti jų priežastį, nes nuolatinis deguonies trūkumas smegenims gali turėti rimtų pasekmių.
Kuo pavojingas žemas kraujo spaudimas?
Nors kai kuriems žmonėms žemas spaudimas yra natūralus ir nesukelia jokių problemų, kitais atvejais jis gali tapti pavojingas. Ypač kai kraujo spaudimas nukrenta staiga, organizmas nebegauna pakankamai kraujo, todėl nukenčia gyvybiškai svarbūs organai.
- Alpimo rizika. Staigus sąmonės netekimas gali sukelti rimtas traumas, ypač krentant.
- Smegenų deguonies trūkumas. Dėl nepakankamos kraujotakos gali pasireikšti orientacijos sutrikimai, sumišimas.
- Inkstų pažeidimas. Per mažas spaudimas gali sumažinti kraujo tekėjimą į inkstus.
- Šokas. Esant ekstremaliai hipotenzijai, organizmas nepajėgia aprūpinti audinių deguonimi, o tai yra pavojinga gyvybei.
Kaip palengvinti žemo kraujo spaudimo simptomus?
Jei žemas spaudimas nėra susijęs su rimta liga, dažnai galima padėti sau keičiant gyvenimo būdą ir įpročius. Šie patarimai gali padėti stabilizuoti savijautą.
- Gerkite daugiau skysčių – ypač vandens ar izotoninių gėrimų.
- Valgykite dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, kad išvengtumėte cukraus svyravimų.
- Didinkite druskos kiekį, jei gydytojas tai leidžia.
- Venkite staigiai keltis iš lovos ar nuo kėdės.
- Dėvėkite kompresines kojines, gerinančias kraujo grįžimą į širdį.
- Stiprinkite širdies ir kraujagyslių sistemą lengva fizine veikla.
Jei nepaisant pokyčių simptomai išlieka, būtina pasikonsultuoti su specialistu.
FAQ – dažniausiai užduodami klausimai
Ar žemas kraujo spaudimas visada pavojingas?
Ne. Kai kuriems žmonėms natūraliai būna žemesnis spaudimas ir jie jaučiasi puikiai. Pavojingas jis tampa tada, kai sukelia simptomus arba nukrenta netikėtai.
Koks kraujo spaudimas laikomas per žemu?
Dažniausiai hipotenzija laikomas spaudimas žemesnis nei 90/60 mmHg, tačiau svarbiausia yra žmogaus savijauta.
Ar galima pakelti spaudimą namų sąlygomis?
Taip – padeda vanduo, lengvas užkandis su druska, judesys ar lėtas atsistojimas. Vis dėlto, jei spaudimas krenta nuolat, būtina kreiptis į gydytoją.
Ar kava padidina kraujo spaudimą?
Kofeinas trumpam gali jį padidinti, tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimas.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Į medikus reikėtų kreiptis, jei hipotenzijos simptomai kartojasi, trukdo kasdieniams darbams, atsiranda alpimo epizodai arba įtariate, kad spaudimo kritimą sukėlė vaistai. Gydytojas gali atlikti tyrimus, įvertinti širdies veiklą, hormonų pusiausvyrą ir paskirti individualų gydymą, kuris padės išvengti komplikacijų.
