02Kas yra kreatininas?
Kreatininas – tai cheminė medžiaga, susidaranti, kai organizme energijos gamybai naudojama kreatino rūgštis. Šis procesas vyksta raumenyse nuolat, todėl kreatinino gamyba iš esmės priklauso nuo žmogaus raumenų masės. Jis nepasižymi toksiškumu, tačiau per didelis jo kiekis kraujyje rodo, kad inkstai nebesugeba tinkamai išvalyti organizmo. Dėl šios priežasties kreatinino koncentracija yra vienas svarbiausių inkstų sveikatos rodiklių medicinoje.
Kada rekomenduojama atlikti kreatinino tyrimą
Šis tyrimas dažniausiai atliekamas kaip įprastinės sveikatos patikros dalis, tačiau taip pat skiriamas, kai įtariami inkstų veiklos sutrikimai. Gydytojas gali rekomenduoti tyrimą, jei pasireiškia šie simptomai:
- nuolatinis nuovargis ir silpnumas,
- patinimai aplink akis, kulkšnis ar rankas,
- pakitusi šlapimo spalva ar kvapas,
- dažnas ar labai retas šlapinimasis,
- aukštas kraujo spaudimas,
- skausmas apatinėje nugaros dalyje, ypač inkstų srityje.
Kreatinino tyrimas taip pat dažnai skiriamas žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ar hipertenzija, nes šios ligos ilgainiui gali pažeisti inkstus. Be to, tyrimas atliekamas prieš skiriant tam tikrus vaistus, galinčius paveikti inkstų funkciją.
Kaip atliekamas kreatinino tyrimas
Tyrimas yra neskausmingas ir atliekamas dviem būdais – tiriant kraują ir šlapimą. Abu metodai leidžia įvertinti inkstų veiklą, tačiau suteikia skirtingos informacijos:
Kraujo kreatinino tyrimas
Kraujo mėginys paimamas iš venos, dažniausiai alkūnės linkio srityje. Tyrimas atliekamas ryte, nevalgius, kad rezultatai būtų kuo tikslesni. Kraujo kreatinino kiekis matuojamas miligramais decilitre (mg/dL) arba mikromoliais litre (µmol/L). Normalios ribos suaugusiesiems svyruoja nuo 0,6 iki 1,3 mg/dL, priklausomai nuo lyties, amžiaus ir raumenų masės.
Šlapimo kreatinino tyrimas
Šlapimo mėginys paprastai renkamas per 24 valandas. Tai leidžia nustatyti, kiek kreatinino pašalinama iš organizmo per parą. Šlapimo tyrimas dažnai derinamas su kraujo analize, kad būtų galima apskaičiuoti glomerulų filtracijos greitį (GFG) – pagrindinį inkstų funkcijos rodiklį.
Ką rodo kreatinino tyrimo rezultatai
Gavus tyrimo rezultatus, gydytojas vertina ne tik patį kreatinino kiekį, bet ir jo santykį su kitais rodikliais, ypač su karbamidu bei glomerulų filtracijos greičiu.
Padidėjęs kreatinino kiekis
Didelė kreatinino koncentracija kraujyje dažniausiai rodo inkstų veiklos sutrikimus. Tai gali būti:
- ūminis ar lėtinis inkstų nepakankamumas,
- inkstų uždegimas (glomerulonefritas),
- šlapimo takų užsikimšimas (akmenys, navikai),
- dehidratacija,
- širdies nepakankamumas ar mažas kraujo pratekėjimas per inkstus.
Kai kuriais atvejais kreatinino kiekis gali padidėti ir fiziologiškai – pavyzdžiui, po intensyvaus fizinio krūvio ar vartojant daug baltymų.
Sumažėjęs kreatinino kiekis
Mažas kreatinino lygis paprastai pastebimas esant raumenų masės sumažėjimui – tai dažna vyresnio amžiaus žmonių, nėščiųjų ar sergančių lėtinėmis ligomis būklė. Jis taip pat gali sumažėti dėl nepakankamos mitybos ar baltymų stokos.
Kaip pasiruošti tyrimui
Specialaus pasiruošimo dažniausiai nereikia, tačiau rekomenduojama tyrimą atlikti ryte, nevalgius. Dieną prieš tai reikėtų vengti intensyvaus fizinio krūvio ir per didelio baltymų vartojimo, nes tai gali trumpam pakelti kreatinino kiekį. Taip pat svarbu informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus – kai kurie jų (pvz., antibiotikai ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) gali paveikti rezultatus.
Ką daryti, jei kreatinino kiekis padidėjęs
Jeigu tyrimas rodo padidėjusį kreatinino kiekį, nereikėtų panikuoti – vienas tyrimas dar nereiškia rimtos ligos. Gydytojas paprastai paskiria papildomus tyrimus: šlapimo analizę, inkstų echoskopiją, GFG skaičiavimą. Svarbu išsiaiškinti priežastį ir, jei reikia, koreguoti mitybą ar gydymą.
Inkstų sveikatai palaikyti rekomenduojama gerti pakankamai vandens, vengti perteklinio druskos vartojimo, riboti alkoholį ir rūpintis kraujospūdžio bei cukraus kiekiu kraujyje. Sergant lėtinėmis ligomis, tokį tyrimą reikėtų atlikti reguliariai.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Kaip dažnai reikėtų atlikti kreatinino tyrimą?
Sveikiems žmonėms užtenka atlikti kartą per metus. Sergant inkstų ar širdies ligomis, gydytojas gali rekomenduoti dažnesnį stebėjimą.
Ar kreatinino lygis priklauso nuo mitybos?
Taip. Baltymų gausi mityba ir raudonos mėsos vartojimas gali trumpam padidinti kreatinino kiekį, todėl prieš tyrimą rekomenduojama valgyti lengvesnį maistą.
Ar sportas gali paveikti tyrimo rezultatus?
Gali. Intensyvus fizinis krūvis trumpam padidina kreatinino kiekį dėl raumenų apkrovos, todėl prieš tyrimą rekomenduojama pailsėti.
Koks yra normalus kreatinino lygis moterims ir vyrams?
Vyrams paprastai 0,7–1,3 mg/dL, moterims – 0,6–1,1 mg/dL. Skirtumas atsiranda dėl raumenų masės skirtumo.
Ar galima sumažinti kreatinino kiekį natūraliai?
Taip. Svarbiausia – gydyti priežastį. Padeda tinkama mityba, pakankamas skysčių vartojimas, fizinis aktyvumas ir vaistų, kenkiančių inkstams, vengimas.
Inkstų sveikatos stebėjimo svarba kasdieniame gyvenime
Inkstai dirba tyliai, be skausmo ar aiškių simptomų, todėl bet koks nukrypimas nuo normos dažnai nustatomas tik atlikus tyrimus. Reguliarus kreatinino kiekio stebėjimas padeda laiku pastebėti pokyčius ir užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms. Rūpinimasis inkstų sveikata – tai rūpinimasis viso organizmo pusiausvyra ir gyvybine energija.
