Normalus pulsas yra vienas svarbiausių sveikatos rodiklių, atspindinčių širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Pulsas parodo, kiek kartų per minutę susitraukia širdis, todėl jo kitimai gali signalizuoti tiek fizinę būklę, tiek galimus sveikatos sutrikimus. Suprasti, koks pulsas laikomas normaliu skirtingame amžiuje, ir žinoti, kada būtina sunerimti, gali padėti laiku pastebėti pokyčius bei užkirsti kelią rimtesnėms problemoms.
Koks yra normalus pulsas skirtinguose amžiaus tarpsniuose
Pulsas natūraliai kinta priklausomai nuo žmogaus amžiaus, fizinio aktyvumo, lyties, sveikatos būklės ir net emocijų. Vaikams pulsas paprastai būna gerokai greitesnis nei suaugusiesiems, o senstant jis dažniausiai lėtėja.
Normalus pulsas vaikams
- Naujagimiai: 100–160 k./min.
- 1–12 mėnesių kūdikiai: 90–150 k./min.
- 1–3 metų vaikai: 80–140 k./min.
- 4–5 metų vaikai: 75–120 k./min.
- 6–12 metų vaikai: 70–110 k./min.
- Paaugliai 13–17 metų: 60–100 k./min.
Normalus pulsas suaugusiesiems
Suaugusio žmogaus normalus pulsas ramybės būsenoje dažniausiai svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Tačiau sportuojantys žmonės gali turėti mažesnį ramybės pulsą, pavyzdžiui, 40–60 k./min., ir tai laikoma normaliu reiškiniu dėl geresnio širdies darbo efektyvumo.
Normalus pulsas senjorams
Vyresniame amžiuje širdies susitraukimų dažnis gali šiek tiek sumažėti, tačiau dažniausiai 60–100 k./min. diapazonas išlieka norma. Vis dėlto senjorai turėtų ypač atkreipti dėmesį į pulso reguliarumą, nes aritmijų rizika didėja su amžiumi.
Kokie veiksniai lemia pulso pokyčius
Pulsas nėra pastovus dydis – jis nuolat kinta priklausomai nuo daugelio aplinkybių. Net sveikam žmogui pulsas per dieną gali labai svyruoti.
- Fizinis krūvis: judėjimas, sportas ar net lipimas laiptais padidina širdies susitraukimų dažnį.
- Emocijos: stresas, nerimas, džiaugsmas ar baimė gali pagreitinti pulsą.
- Kūno temperatūra: karščiavimas didina pulso dažnį.
- Kava ir alkoholis: stimuliuojantys gėrimai skatina širdies darbą.
- Vaistai: kai kurie vaistai lėtina arba greitina pulsą.
- Bendra sveikatos būklė: dehidratacija, skydliaukės sutrikimai, anemija ir kitos ligos daro įtaką pulso pokyčiams.
Kada pulsas gali būti per didelis
Pernelyg greitas pulsas, dar vadinamas tachikardija, paprastai apibrėžiamas kaip didesnis nei 100 k./min. ramybės būsenoje. Tai nebūtinai reiškia rimtą problemą, tačiau kartais gali signalizuoti sveikatos sutrikimus.
- Skydliaukės veiklos sutrikimai
- Širdies ritmo sutrikimai
- Anemija
- Stiprus stresas ar nerimo priepuolis
- Infekcijos, karščiavimas
- Dehidratacija
Jei pulsas ramybės metu nuolat viršija 100 k./min., rekomenduojama kreiptis į gydytoją, ypač jei jį lydi dusulys, skausmas krūtinėje, svaigulys ar alpimo pojūtis.
Kada pulsas gali būti per lėtas
Per lėtas pulsas, dar vadinamas bradikardija, paprastai apibūdinamas kaip mažesnis nei 60 k./min. Tačiau sportininkams tai gali būti visiškai normalu.
Galimos bradikardijos priežastys:
- Širdies laidumo sistemos sutrikimai
- Vaistų poveikis (ypač kraujospūdį mažinantys vaistai)
- Miego metu natūraliai sulėtėjęs širdies ritmas
- Hipotirozė
Jei pulsas nuolat mažesnis nei 50 k./min. ir jaučiami simptomai, tokie kaip silpnumas, galvos svaigimas, alpimas, būtina kreiptis į gydytoją.
Kaip teisingai išmatuoti pulsą
Pulsą galima matuoti keliais būdais: ant riešo, kaklo arba naudojant elektroninius įrenginius, tokius kaip išmanieji laikrodžiai ar kraujospūdžio matuokliai. Svarbu tai daryti ramybės būsenoje, geriausia ryte, nes pulsas natūraliai kinta dienos metu.
- Atsisėskite ir atsipalaiduokite bent 5 minutes.
- Uždėkite du pirštus ant riešo ar kaklo.
- Skaičiuokite dūžius 30 sekundžių.
- Gautą skaičių padauginkite iš dviejų.
Matavimą galima kartoti kelis kartus, kad gautumėte tikslesnį rezultatą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Koks pulsas laikomas pavojingu?
Pavojingais gali būti laikomi tiek labai dideli, tiek labai maži pulso rodikliai, ypač jei juos lydi simptomai. Didesnis nei 120 k./min. ar mažesnis nei 40 k./min. ramybės metu gali reikšti rimtą problemą.
Ar normalu, kad pulsas padidėja vakare?
Taip, fiziologiškai vakare pulsas gali būti šiek tiek didesnis dėl dienos nuovargio, streso ir lengvo dehidratacijos poveikio.
Ar kava labai veikia pulsą?
Kofeinas gali šiek tiek pagreitinti pulsą, ypač žmonėms, jautriems stimuliatoriams. Tačiau saikingas kavos vartojimas daugeliui žmonių neturėtų sukelti reikšmingų sutrikimų.
Ką daryti, jei širdis staiga pradeda smarkiai plakti?
Pabandykite giliai kvėpuoti, atsisėsti arba atsigulti. Jei stiprus plakimas tęsiasi ilgiau nei kelias minutes, pasireiškia skausmas krūtinėje ar svaigulys, reikia nedelsiant kreiptis į medikus.
Ką dar galima padaryti siekiant palaikyti normalų pulsą
Norint palaikyti normalų širdies ritmą, svarbu rūpintis savo sveikata kasdien. Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas skysčių kiekis ir žalingų įpročių vengimas gali padėti stabilizuoti širdies veiklą. Taip pat naudinga reguliariai tikrintis sveikatą, ypač jei turite širdies ligų rizikos veiksnių ar dažnai jaučiate pulso pokyčius.
