Kraujo spaudimas yra vienas svarbiausių žmogaus sveikatos rodiklių, atspindintis širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Nors daugelis mūsų žino, kad per aukštas spaudimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, ne visi tiksliai supranta, koks kraujo spaudimas laikomas normaliu, kaip jis matuojamas ir kada būtina kreiptis į medikus. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, kokie rodikliai yra įprasti, kokie pavojingi ir kaip prižiūrėti savo kraujospūdį kasdien.
Kas yra kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimas – tai jėga, kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles, kai širdis pumpuoja kraują visame organizme. Spaudimas matuojamas milimetrais gyvsidabrio (mmHg) ir susideda iš dviejų dalių:
- Sistolinis spaudimas – viršutinis rodiklis, parodantis spaudimą, kai širdis susitraukia.
- Diastolinis spaudimas – apatinis rodiklis, parodantis spaudimą, kai širdis atsipalaiduoja tarp dūžių.
Abu šie rodikliai yra vienodai svarbūs vertinant bendrą kraujagyslių būklę ir galimą riziką sveikatai.
Koks yra normalus kraujo spaudimas?
Nors idealus kraujospūdis gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo individualių organizmo savybių, dažniausiai priimta laikyti, kad normalus suaugusio žmogaus kraujo spaudimas yra apie 120/80 mmHg. Šie rodikliai laikomi etaline norma, į kurią derėtų orientuotis stebint savo sveikatą.
Kita vertus, šiek tiek didesni ar mažesni skaičiai nebūtinai reiškia ligą. Spaudimas gali laikinai pakilti ar nukristi dėl streso, fizinio aktyvumo, miego stokos ar netgi tam tikrų vaistų. Vis dėlto ilgalaikiai nukrypimai nuo normos gali signalizuoti apie sveikatos problemas ir būtinybę kreiptis į medikus.
Kraujo spaudimo klasifikacija
Medikai kraujospūdį paprastai skirsto į kelias zonas:
- Optimalus: apie 120/80 mmHg
- Normalus: 120–129 / 80–84 mmHg
- Aukštas normalus: 130–139 / 85–89 mmHg
- Arterinė hipertenzija I laipsnio: 140–159 / 90–99 mmHg
- Arterinė hipertenzija II laipsnio: 160–179 / 100–109 mmHg
- Arterinė hipertenzija III laipsnio: ≥180 / ≥110 mmHg
Kiekvienas pakilimo laipsnis susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl itin svarbu laiku pastebėti pokyčius.
Kada verta sunerimti?
Sunerimti verta tuomet, kai kraujo spaudimas nuolat išlieka aukštesnis nei 140/90 mmHg. Pavojingiausia tai, kad padidėjęs kraujospūdis dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl žmonės ilgą laiką gali nežinoti turintys problemų. Ilgalaikė hipertenzija gali pažeisti inkstus, akis, širdį ir smegenis.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į situacijas, kai pasireiškia šie simptomai:
- Dažnas ar stiprus galvos skausmas;
- Širdies permušimai arba pagreitėjęs ritmas;
- Apsvaigimas, silpnumas ar alpimo jausmas;
- Regos sutrikimai – neryškus matymas, mirgėjimas;
- Skausmas krūtinėje;
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu.
Jeigu šie simptomai pasikartoja ar tampa intensyvūs, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kodėl kraujo spaudimas kyla?
Padidėjusio kraujo spaudimo priežasčių yra daug. Kartais jis kyla dėl gyvenimo būdo veiksnių, kartais – dėl genetinių predispozicijų ar kitų sveikatos sutrikimų. Dažniausios priežastys yra šios:
- Didelis stresas ir nuolatinis emocinis įtempimas;
- Nesaikingas druskos vartojimas;
- Antsvoris arba nutukimas;
- Fizinis neaktyvumas;
- Alkoholio vartojimas ar rūkymas;
- Inkstų ligos, endokrininiai sutrikimai;
- Genetiniai veiksniai.
Supratus priežastis, tampa lengviau kontroliuoti kraujo spaudimą ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Kaip prižiūrėti kraujospūdį kasdien?
Reguliari kraujospūdžio priežiūra galėtų tapti kasdienio gyvenimo dalimi, ypač žmonėms, kurie jau yra turėję sveikatos sutrikimų. Yra keletas veiksmingų būdų išlaikyti sveiką kraujospūdį:
- Stebėti mitybą ir mažinti druskos vartojimą.
- Riboti kofeino ir alkoholio suvartojimą.
- Didinti fizinį aktyvumą – bent 30 minučių per dieną.
- Vengti streso ir skirti laiko poilsiui.
- Metabolizuoti žalingus įpročius, pavyzdžiui, rūkymą.
- Reguliariai matuoti kraujospūdį namuose.
Šie paprasti žingsniai gali padėti sumažinti hipertenzijos riziką ir pagerinti bendrą savijautą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar normalus kraujo spaudimas skiriasi pagal amžių?
Taip, vyresni žmonės dažnai turi šiek tiek aukštesnį kraujo spaudimą, nes kraujagyslių sienelės laikui bėgant praranda elastingumą. Vis dėlto pernelyg aukštas spaudimas bet kuriame amžiuje yra pavojingas.
Ar žemas kraujo spaudimas yra pavojingas?
Per žemas spaudimas gali sukelti silpnumą, galvos svaigimą, alpimą. Nors tai retai sukelia rimtas komplikacijas, pasikartojantys simptomai turėtų būti aptarti su gydytoju.
Kaip dažnai reikia matuoti kraujo spaudimą?
Jeigu neturite sveikatos problemų, pakanka matuoti vieną ar kelis kartus per mėnesį. Turint padidėjusį kraujospūdį, rekomenduojama matuoti kasdien ar pagal gydytojo nurodymus.
Ar reikalingi vaistai, jei kraujo spaudimas tik šiek tiek padidėjęs?
Nedidelį padidėjimą dažnai galima suvaldyti gyvenimo būdo pokyčiais. Vaistai skiriami tuomet, kai šie pokyčiai nėra veiksmingi arba spaudimas nuolat išlieka aukštas.
Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą namuose?
Tinkamas matavimas yra itin svarbus norint gauti tikslius ir patikimus rezultatus. Prieš matavimą rekomenduojama kelias minutes ramiai pasėdėti, nedaryti staigių judesių ir vengti kofeino bent 30 minučių. Manžetė turi būti uždėta ant žasto, o ranka – atremta širdies lygyje. Matavimą patartina atlikti bent du kartus ir vidurkį naudoti kaip rezultatą.
