Kraujospūdis yra vienas pagrindinių žmogaus sveikatos rodiklių, leidžiantis įvertinti, kaip efektyviai veikia širdies ir kraujagyslių sistema. Nors daugelis žmonių tik retkarčiais matuoja spaudimą, jo svyravimai gali signalizuoti tiek apie nedidelius organizmo pokyčius, tiek apie rimtas ligas. Todėl suprasti, koks turi būti normalus kraujospūdis ir kaip jį tinkamai vertinti, yra itin svarbu kiekvienam.
Kas yra arterinis kraujospūdis?
Arterinis kraujospūdis – tai kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles, kurį sukuria širdis pumpuodama kraują. Šis rodiklis paprastai išreiškiamas dviem skaičiais:
- Sistolinis spaudimas – viršutinis rodmuo, parodantis slėgį širdžiai susitraukiant.
- Diastolinis spaudimas – apatinis rodmuo, rodantis slėgį širdžiai atsipalaiduojant.
Kraujospūdis matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mmHg), o rezultatas paprastai pateikiamas, pavyzdžiui, 120/80 mmHg.
Koks laikomas normaliu kraujospūdžiu?
Medicinoje nustatyti standartai, leidžiantys aiškiai apibrėžti normalų, padidėjusį ar per žemą spaudimą. Suaugusiajam įprastu laikomas toks kraujospūdis:
- Sistolinis: nuo 110 iki 130 mmHg
- Diastolinis: nuo 70 iki 85 mmHg
Nors 120/80 mmHg dažnai vadinamas „auksiniu standartu“, svarbu suprasti, kad normalus kraujospūdis gali šiek tiek svyruoti priklausomai nuo žmogaus fizinės būklės, amžiaus ir gyvenimo būdo.
Kaip keičiasi normalus spaudimas pagal amžių?
Kraujospūdis natūraliai keičiasi su amžiumi: vaikystėje jis žemesnis, o vėliau pamažu didėja. Tai susiję su kraujagyslių elastingumo pokyčiais ir kitais fiziologiniais procesais.
- Jauniems suaugusiems dažniausiai būdingas žemesnis spaudimas.
- Vidutinio amžiaus žmonėms spaudimas dažnai pradeda kilti dėl streso, mažesnio fizinio aktyvumo, hormoninių pokyčių.
- Vyresniame amžiuje sistolinis spaudimas paprastai didėja dėl standėjančių kraujagyslių.
Vis dėlto svarbu ne tik amžius, bet ir bendra sveikatos būklė. Jaunas žmogus gali turėti aukštą spaudimą, jei gyvenimo būdas nesveikas, o vyresnis asmuo gali džiaugtis idealiu kraujospūdžiu, jei rūpinasi savimi.
Kas lemia kraujospūdžio svyravimus?
Kraujospūdis nėra pastovus – jis kinta nuolat. Tam įtakos turi įvairūs veiksniai:
- Stresas ir emocinė įtampa
- Fizinis aktyvumas
- Mityba ir skysčių vartojimas
- Kofeinas, alkoholis, tabakas
- Miego kokybė
- Gretutinės ligos, pvz., inkstų ar skydliaukės sutrikimai
Labai svarbu, kad kraujospūdis būtų vertinamas ne pagal vieną matavimą, o įvertinus jo pokyčius per tam tikrą laiką.
Aukštas kraujospūdis: kada nerimauti?
Padidėjęs kraujospūdis, mediciniškai vadinamas hipertenzija, yra viena dažniausių lėtinių ligų pasaulyje. Ji vystosi pamažu, dažnai nesukelia jokių simptomų, tačiau ilgainiui gali pažeisti širdį, inkstus, kraujagysles, akis.
Hipertenzija nustatoma, kai:
- Sistolinis spaudimas nuolat siekia 140 mmHg ar daugiau
- Diastolinis spaudimas nuolat siekia 90 mmHg ar daugiau
Pavojingiausia tai, kad žmogus gali jaustis visiškai gerai, nors jo arterijos jau patiria kenksmingą slėgį.
Ką daryti, jei kraujospūdis per žemas?
Nors daugiausia kalbama apie per aukštą spaudimą, per žemas kraujospūdis (hipotenzija) taip pat gali kelti problemų. Simptomai gali būti:
- Galvos svaigimas
- Silpnumas
- Alpulys
- Šaltos galūnės
Dažnai padeda didesnis skysčių vartojimas, reguliarus maitinimasis, fizinis aktyvumas. Tačiau jei simptomai intensyvūs, svarbu kreiptis į medikus.
Kaip taisyklingai matuoti kraujospūdį?
Neteisingas matavimas gali lemti klaidingus rezultatus. Štai pagrindinės taisyklės:
- Matuokite spaudimą ramybės būsenoje, bent 5 minutes pasėdėję.
- Nelaikykite kojos ant kojos, ranką padėkite širdies lygyje.
- Venkite matuoti iškart po fizinio krūvio, streso ar kavos.
- Kartokite matavimą kelis kartus, kad gautumėte patikimą rezultatą.
Automatiniai kraujospūdžio matuokliai dažniausiai yra tikslūs, tačiau juos reikėtų periodiškai kalibruoti.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kodėl mano kraujospūdis ryte būna aukštesnis?
Ryte organizmas natūraliai išskiria daugiau hormonų, tokių kaip kortizolis, todėl kraujospūdis būna kiek aukštesnis. Tai normalu, jei rodikliai neviršija normos ribų.
Ar galima justi padidėjusį spaudimą?
Daugeliu atvejų padidėjęs spaudimas nejuntamas, todėl vadinamas „tyliuoju žudiku“. Simptomai paprastai pasireiškia tik tada, kai liga jau pažengusi.
Ar kraujospūdį gali didinti stresas?
Taip, stresas tiesiogiai veikia širdį ir kraujagysles, todėl laikinai padidina spaudimą. Nuolatinis ilgalaikis stresas gali prisidėti prie hipertenzijos išsivystymo.
Kaip mityba veikia kraujospūdį?
Didelis druskos kiekis, riebus maistas ir alkoholis didina kraujospūdį. Daržovės, vaisiai, viso grūdo produktai ir kalis jį padeda stabilizuoti.
Ar verta spaudimą matuoti namuose?
Taip, nes namuose gauti rezultatai dažnai būna tikslesni nei matuojant stresinėje aplinkoje, pavyzdžiui, pas gydytoją.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kreiptis į specialistą būtina, jei kraujospūdis nuolat viršija normą, atsiranda simptomų arba matuojant pastebimi staigūs svyravimai. Reguliari profilaktika yra geriausias būdas užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms.
