Pulsas yra vienas paprasčiausių, tačiau labai informatyvių organizmo rodiklių, padedančių suprasti, kaip veikia širdis ir kraujotakos sistema. Žinodami savo normalią pulso normą ir tai, nuo ko ji priklauso, galite geriau įvertinti bendrą organizmo būklę, stebėti fizinio krūvio intensyvumą ir pastebėti galimus sveikatos pokyčius.
Kas yra pulsas ir kaip jis matuojamas
Pulsas – tai ritmiški arterijų sienelių tvinksniai, atsirandantys širdžiai susitraukiant ir išstumiančiai kraują į kraujagysles. Dažniausiai pulsas matuojamas rankoje, ant riešo, arba kakle, ant miego arterijos. Pulso matavimas gali būti atliekamas tiek rankiniu būdu, tiek elektroniniu kraujospūdžio matuokliu, pulsometru ar išmaniuoju laikrodžiu.
Norint gauti tikslesnį rezultatą, pulsą rekomenduojama matuoti ramybės būsenoje, sėdint ar gulint, bent kelias minutes pailsėjus. Fizinis aktyvumas, stresas ar net stiprios emocijos gali laikinai pakelti širdies ritmą.
Normali pulso norma pagal amžių
Ramybės pulso norma nėra vienoda visiems žmonėms. Ji priklauso nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės ir kitų veiksnių. Vis dėlto galima nurodyti bendras gaires, kurios padeda suprasti, koks širdies ritmas laikomas normaliu.
Įprasti pulso intervalai
- Naujagimiai: 100–160 tvinksnių per minutę.
- Vaikai iki 10 metų: 70–130 tvinksnių per minutę.
- Paaugliai ir suaugusieji: 60–100 tvinksnių per minutę.
- Sportininkai: 40–60 tvinksnių per minutę.
Svarbu žinoti, kad žemas pulsas ne visada reiškia sveikatos sutrikimą. Pavyzdžiui, fiziškai aktyvių žmonių širdies raumuo yra stipresnis, todėl jam nereikia dažnai susitraukti, kad aprūpintų organizmą deguonimi.
Nuo ko priklauso pulso norma
Pulso dažnį veikia daugybė išorinių ir vidinių veiksnių. Širdies ritmas nėra statiškas – jis nuolat kinta priklausomai nuo situacijų ir organizmo poreikių.
Amžius
Kuo žmogus jaunesnis, tuo greitesnis jo pulsas. Vaikai ir kūdikiai turi žymiai aktyvesnę medžiagų apykaitą, todėl jų širdis dirba intensyviau. Su amžiumi pulsas paprastai stabilizuojasi ir sulėtėja.
Lytis
Moterų ramybės pulsas dažniausiai būna šiek tiek aukštesnis nei vyrų. Tai susiję su fiziologiniais skirtumais ir širdies dydžiu.
Fizinis pasirengimas
Reguliariai sportuojantiems žmonėms pulsas dažnai būna žemesnis. Širdis tampa stipresnė ir efektyvesnė, todėl gali per vieną susitraukimą išstumti daugiau kraujo. Dėl to nereikia didelio pulso, kad būtų palaikoma optimali kraujotaka.
Emocijos ir stresas
Stiprios emocijos, įtampa ir nerimas aktyvina simpatinę nervų sistemą, kuri padidina širdies ritmą. Tai natūrali organizmo reakcija, vadinama „kovok arba bėk“ mechanizmu.
Fizinė veikla
Fizinis krūvis laikinai pagreitina pulsą, nes širdžiai tenka aprūpinti raumenis didesniu deguonies kiekiu. Po aktyvumo pulsas palaipsniui grįžta į pradinį lygį.
Temperatūra ir aplinka
Karšta aplinka gali pagreitinti pulsą, nes organizmui reikia daugiau energijos reguliuoti kūno temperatūrą. Šaltis kartais gali sumažinti širdies ritmą.
Vaistai ir sveikatos būklės
Kai kurie vaistai, tokie kaip beta blokatoriai, lėtina širdies ritmą, o kiti – jį pagreitina. Pulso pokyčiai gali būti susiję ir su įvairiais sveikatos sutrikimais, todėl pastebėjus nuolatinį nenormalų pulsą, verta pasikonsultuoti su sveikatos specialistu.
Kaip palaikyti normalų pulso ritmą
Norint išlaikyti stabilų ir sveiką pulsą, svarbu rūpintis savo gyvenimo būdu. Tam gali padėti keli naudingi įpročiai:
- reguliari fizinė veikla;
- subalansuota mityba;
- pakankamas miegas ir poilsis;
- streso valdymas;
- žalingų įpročių vengimas.
Sveika širdies veikla prasideda nuo kasdienių įpročių, kurie daro ilgalaikę įtaką bendrai savijautai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks pulsas yra per aukštas?
Ramybėje pulsas virš 100 tvinksnių per minutę vadinamas tachikardija. Tai nebūtinai pavojinga, tačiau jei toks pulso dažnis išlieka ilgą laiką, gali būti verta pasitarti su gydytoju.
Koks pulsas laikomas per žemu?
Jeigu ramybės būsenoje pulsas yra mažesnis nei 60 tvinksnių per minutę, tai vadinama bradikardija. Sportininkams tai normalu, tačiau jei žmogus jaučia silpnumą ar galvos svaigimą, rekomenduojama pasitikrinti sveikatą.
Ar pulsas kinta su paros metu?
Taip, pulsas gali skirtis paros metu. Rytais jis paprastai yra šiek tiek aukštesnis, o naktį, miego metu, dažniausiai sulėtėja.
Ar kavos vartojimas turi įtakos pulsui?
Kofeinas gali pagreitinti širdies ritmą, ypač tiems žmonėms, kurie jautriai reaguoja į stimuliatorius. Toks poveikis dažniausiai yra laikinas.
Praktiniai patarimai pulso stebėjimui
Norint geriau suprasti savo pulso pokyčius, naudinga jį matuoti reguliariai – ryte, prieš sportą ir po jo, taip pat ramybės būsenoje. Tai padės pastebėti tendencijas ir suprasti, kaip į skirtingas situacijas reaguoja jūsų organizmas. Stebėdami pokyčius galėsite laiku imtis veiksmų ir palaikyti optimalią širdies veiklą.
