Kirkšnies išvarža: kaip ją atpažinti

Kirkšnies išvarža – viena dažniausių išvaržų rūšių, pasireiškianti tiek vyrams, tiek moterims, tačiau vyrams ji diagnozuojama gerokai dažniau. Tai būklė, kai dėl silpnesnio pilvo sienos raumenų audinio dalis žarnyno ar riebalinio audinio išsikiša per kirkšnies kanalą, sukeldama matomą iškilimą ir diskomfortą. Nors iš pradžių ji gali atrodyti nepavojinga, negydoma išvarža gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl svarbu ją laiku atpažinti.

Kas yra kirkšnies išvarža?

Kirkšnies išvarža atsiranda, kai dėl pilvo sienos silpnumo organai ar audiniai prasiskverbia pro kirkšnies kanalą – anatominį tarpą apatinėje pilvo dalyje. Šis kanalas yra natūrali struktūra, tačiau tam tikrais atvejais jis tampa pernelyg išsiplėtęs ar pažeistas, todėl audiniai pradeda išsiveržti į išorę. Dažniausiai išvarža pasireiškia kaip gumbelis ar iškilimas kirkšnies srityje, kuris gali būti matomas stovint ar kosint, tačiau dingsta atsigulus.

Išvaržos būna dviejų tipų: įgimtos ir įgytos. Įgimta dažniausiai pasireiškia kūdikiams dėl nepilnai užsidariusio kanalo, o įgyta atsiranda suaugus dėl fizinio krūvio, senėjimo ar kitų priežasčių, silpninančių pilvo sieną.

Kirkšnies išvaržos priežastys

Šios būklės išsivystymą lemia keli veiksniai. Dažniausios priežastys yra:

  • Silpnas pilvo sienos raumenų tonusas, dažnai dėl genetinio polinkio ar senėjimo;
  • Dažnas sunkumų kilnojimas ar fizinis darbas, keliantis spaudimą pilvo ertmei;
  • Lėtinis kosulys, vidurių užkietėjimas ar šlapinimosi sunkumai – visos šios būklės didina pilvo spaudimą;
  • Nėštumas, kuris silpnina raumenų struktūrą ir gali ištempti audinius;
  • Nutukimas, nes per didelis kūno svoris dar labiau apkrauna pilvo sieną.

Kirkšnies išvaržos rizika taip pat padidėja vyrams dėl anatominės struktūros – jų kirkšnies kanalas natūraliai platesnis, todėl audiniai lengviau išsiveržia per silpnesnę vietą.

Kaip atpažinti kirkšnies išvaržą?

Pirmieji simptomai dažnai būna švelnūs, todėl išvarža gali likti nepastebėta ankstyvose stadijose. Tačiau laikui bėgant atsiranda aiškesni požymiai, kurie padeda atskirti šią būklę nuo kitų sutrikimų.

Dažniausi simptomai

  • Pastebimas gumbelis ar iškilimas kirkšnies srityje, kuris išryškėja stovint, kosint ar įtempiant pilvą;
  • Maudžiantis ar deginantis skausmas kirkšnies zonoje, ypač fizinio krūvio metu;
  • Jausmas, tarsi kažkas „tempia“ ar „slegia“ apatinėje pilvo dalyje;
  • Iškilimas, kuris pradingsta atsigulus, bet vėl atsiranda stovint;
  • Retais atvejais – pykinimas ar vėmimas, jei išvarža įstringa.

Vyrams kartais išvarža gali plisti iki kapšelio, sukeldama jo padidėjimą ir nemalonų tempimo pojūtį. Moterys dažniau jaučia skausmą apatinėje pilvo dalyje ar kirkšnyje, ypač ilgai stovint ar vaikštant.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors kai kurie žmonės bando ignoruoti simptomus, tai nėra saugu. Reikėtų kreiptis į gydytoją, jei:

  • Iškilimas tampa didesnis ar nebesusitraukia atsigulus;
  • Jaučiamas stiprus skausmas kirkšnyje ar pilvo srityje;
  • Atsiranda pykinimas, vėmimas ar dujų susilaikymas;
  • Oda virš išvaržos parausta ar tampa jautri.

Tokie požymiai gali rodyti užstrigusią (inkarceruotą) išvaržą, kai audiniai įstringa ir netenka kraujotakos. Tai pavojinga gyvybei būklė, reikalaujanti skubios operacijos.

Kaip diagnozuojama kirkšnies išvarža?

Diagnozė paprastai nustatoma fizinės apžiūros metu. Gydytojas apžiūri kirkšnies sritį, prašo pacientą atsistoti, pakosėti ar įtempti pilvą, kad išvarža taptų matoma. Kai kuriais atvejais, ypač jei iškilimas mažas ar neaiškus, gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas. Sudėtingesniais atvejais – kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinis rezonansas (MR).

Kirkšnies išvaržos gydymo galimybės

Vienintelis efektyvus būdas pašalinti išvaržą – chirurginė operacija. Tačiau prieš tai svarbu nustatyti jos dydį ir tipą. Mažos, neskausmingos išvaržos kartais stebimos, tačiau dažniausiai rekomenduojama operacija siekiant išvengti komplikacijų. Operacija gali būti atliekama dviem būdais:

  • Atvira operacija – atliekamas pjūvis kirkšnies srityje, audiniai grąžinami į vietą, o silpnoji sienelė sustiprinama tinkleliu;
  • Laparoskopinė operacija – atliekama per mažus pjūvius, naudojant vaizdo kamerą. Tai mažiau invazinis metodas, greičiau gyjama ir lieka mažiau randų.

Po operacijos svarbu vengti didelio fizinio krūvio, kilnojimo ir laikytis gydytojo nurodymų. Dauguma pacientų į įprastą gyvenimą grįžta per 2–4 savaites.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar kirkšnies išvarža gali praeiti savaime?
Ne, išvaržos savaime neišnyksta. Jos gali tik didėti, todėl rekomenduojama laiku kreiptis į specialistą.

Ar išvarža visada reikalauja operacijos?
Ne visais atvejais, tačiau operacija – vienintelis būdas ją visiškai pašalinti. Stebėjimas taikomas tik mažoms, neskausmingoms išvaržoms.

Ar moterims taip pat pasireiškia kirkšnies išvarža?
Taip, nors rečiau. Moterims išvarža dažniausiai susijusi su nėštumu ar padidėjusiu pilvo spaudimu.

Kiek trunka atsistatymas po operacijos?
Paprastai pacientas visiškai atsigauna per 2–6 savaites, priklausomai nuo operacijos tipo ir bendros sveikatos būklės.

Ar išvarža gali atsinaujinti?
Taip, ypač jei po operacijos nebuvo laikomasi fizinio krūvio apribojimų ar jei yra silpnas raumenų tonusas. Reguliarūs pratimai gali sumažinti atkryčio riziką.

Kasdieniai įpročiai, padedantys išvengti išvaržos

Norint išvengti kirkšnies išvaržos ar jos pasikartojimo, verta stiprinti pilvo raumenis saikingais pratimais, išlaikyti normalų kūno svorį ir vengti per didelio fizinio krūvio. Taip pat svarbu laiku gydyti vidurių užkietėjimą ir kvėpavimo takų ligas, nes jos didina spaudimą pilvo ertmėje. Sveikas gyvenimo būdas ir dėmesys kūno signalams padeda išsaugoti gerą savijautą bei išvengti chirurginio įsikišimo ateityje.