Pabundi. Atrodo – eilinė diena. Tas pats kambarys, tie patys planai, tie patys rūpesčiai. Tačiau yra viena detalė, kurią dažniausiai praleidžiame: šiandien tu vėl gimei. Ne metaforiškai, o labai realiai – tavo smegenys per naktį persitvarkė, sustiprino arba susilpnino neuronų jungtis, „perrašė“ dalį vakar dienos patirčių. Neuromokslininkai patvirtina, kad miego metu vyksta intensyvus emocinių išgyvenimų apdorojimas. Kitaip tariant, ryte tu jau esi šiek tiek kitoks nei vakar.
Jeigu kiekvieną rytą pradėtum suvokdamas, kad tai nauja pradžia, ar rinktumeisi kitaip? Gal drąsiau kalbėtum susirinkime. Gal pagaliau pradėtum sportuoti. Gal išdrįstum pasakyti „ne“ ten, kur anksčiau tylėjai.
Kiekviena diena yra tavo Gimimo diena. Klausimas tik vienas – ar ją švęsi sąmoningai?
Norai, kurie aktyvina smegenis
Vaikystėje per gimtadienį pūsdavome žvakutes ir tyliai sugalvodavome norą. Suaugę dažnai nustojame tikėti, kad norai turi galią. Tačiau psichologijoje žinoma, kad aiškiai suformuluotas tikslas aktyvina smegenų tinklinę aktyvavimo sistemą – ji ima filtruoti informaciją taip, kad pastebėtum galimybes, atitinkančias tavo siekius.
Todėl užrašytas noras nėra naivi svajonė. Tai krypties nustatymas. Net jei tavo tikslas šiandien paprastas – skirti 20 minučių sau, pasivaikščioti, pasimokyti, pabūti su vaiku be telefono – tu jau kuri pokytį.
Žmogaus smegenys turi savybę prisitaikyti prie kartojamų minčių. Jei kasdien priminsi sau, kad esi vertas daugiau nei automatinis gyvenimo režimas, ilgainiui tai taps tavo vidine norma.
Džiaugsmas kaip vidinė disciplina
Džiaugsmas dažnai laikomas spontanišku jausmu, tačiau iš tiesų jis gali būti ugdomas. Pozityviosios psichologijos tyrimai rodo, kad sąmoningas dėkingumo praktikavimas vos per kelias savaites keičia emocinį foną ir net mažina uždegiminius procesus organizme.
Kasdienė gimimo diena gali prasidėti nuo mažų ritualų:
- trumpas sąmoningas kvėpavimas prieš atsikeliant iš lovos
- trys užrašyti dalykai, už kuriuos esi dėkingas
- kūno pajautimas – tempimo ar lengvos mankštos metu
- sąmoningas šypsenos „įjungimas“, net jei nuotaika neutrali
- vienas nuoširdus komplimentas sau
Veidrodiniai neuronai, atsakingi už empatiją, reaguoja net į tavo pačio šypseną. Kai nusišypsai, smegenys gauna signalą, kad situacija saugi. Kūnas pradeda gaminti daugiau serotonino. Taip formuojasi vidinė šventės būsena.
Mandala – ratas, kuriame atsiskleidžia tavo kryptis
Žodis „mandala“ reiškia ratą. Ratas – viena seniausių žmonijos simbolių formų. Archeologai yra radę apskritimo motyvų dar priešistoriniuose piešiniuose, nes žmogus instinktyviai suvokė ratą kaip cikliškumo ir pilnatvės ženklą.
Šiaurės Amerikos indėnų Didžiojo Rato Turo mandalos vaizduoja keturias kryptis – Rytus, Pietus, Vakarus ir Šiaurę. Kiekviena kryptis turi spalvą, gyvūną, savybę ir gyvenimo etapą. Buvo manoma, kad gimęs žmogus natūraliai jaučia vieną kryptį, tačiau brandai pasiekti turi patirti visas kitas.
Piešiant ar spalvinant mandalą aktyvuojamas vadinamasis „srauto“ efektas – būsena, kai laikas tarsi išnyksta, o protas susitelkia į vieną veiksmą. Tokia koncentracija mažina kortizolio lygį ir stiprina emocinį stabilumą.
Ši kūrybinė praktika tampa kelione į vidų. Per spalvas, formas ir simbolius atsiveria savęs pažinimas, leidžiantis suvokti, kurioje savo gyvenimo kryptyje dabar esi ir ko tau trūksta pusiausvyrai.
Meilės sau praktika – tylus, bet radikalus pasirinkimas
Stovėdamas prieš veidrodį gali pasirinkti kritiką arba palaikymą. Frazė „Priimu save tokį, koks esu“ skamba paprastai, tačiau ji veikia giliai. Kartojami teiginiai ilgainiui formuoja naujus neuronų takus – tai vadinama neuroplastiškumu.
Įdomu tai, kad ląstelės turi receptorius, jautrius streso hormonams. Nuolatinė savikritika palaiko įtampos režimą, o meilės sau būsena aktyvina regeneracinius procesus. Organizmas reaguoja į vidinį dialogą.
Kiekviena diena gali tapti tavo atgimimu. Ne todėl, kad viskas bus tobula. O todėl, kad sąmoningai renkiesi gyventi ne iš inercijos, o iš ryšio su savimi.
