Sprendimas sterilizuoti ar kastruoti augintinį yra vienas atsakingiausių žingsnių, kurį gali žengti kiekvienas katės šeimininkas. Tai ne tik būdas kontroliuoti beglobių gyvūnų populiaciją, bet ir esminė priemonė, padedanti užtikrinti ilgesnį, sveikesnį ir ramesnį jūsų keturkojo draugo gyvenimą. Nors visuomenėje vis dar sklando įvairių mitų apie šią procedūrą, veterinarijos gydytojų bendruomenė vieningai sutaria: laiku atlikta operacija užkerta kelią daugybei pavojingų ligų bei elgesio problemų. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kodėl neverta delsti, kokie procesai vyksta katės organizme ir kaip tinkamai pasiruošti vizitui pas veterinarą, kad viskas praeitų sklandžiai ir be streso.
Kodėl veterinarai rekomenduoja nedelsti: sveikatos ir elgesio argumentai
Daugelis šeimininkų vis dar svarsto, ar sterilizacija yra būtina, jei katė neišeina į lauką. Tačiau veterinarai pabrėžia, kad ši procedūra yra svarbi ne tik dėl neplanuoto prieauglio prevencijos. Tai yra prevencinė medicininė priemonė, tiesiogiai susijusi su gyvūno fiziologine sveikata.
Pagrindinės priežastys, kodėl operaciją rekomenduojama atlikti jauname amžiuje:
- Onkologinių ligų prevencija: Patelėms ankstyva sterilizacija (prieš pirmąją rują arba iškart po jos) drastiškai sumažina pieno liaukų vėžio riziką. Tai viena dažniausių ir agresyviausių onkologinių ligų katėms. Taip pat visiškai pašalinama kiaušidžių ir gimdos vėžio tikimybė.
- Pūlingo gimdos uždegimo (piometros) grėsmė: Nesterilizuotoms vyresnio amžiaus katėms dažnai išsivysto piometra – gyvybei pavojinga gimdos infekcija. Negydant ji gali baigtis mirtimi, o gydymas dažniausiai vis tiek reikalauja skubios, rizikingesnės operacijos.
- Hormoninis stresas: Rujos metu katės patiria didžiulį hormoninį disbalansą. Jei katė nekergiama, ji jaučia fizinį ir psichologinį diskomfortą, tampa nerami, garsiai kniaukia, gali nustoti ėsti. Nuolatinis tuščias rujojimas sekina organizmą.
- Patinų elgesio problemos: Nekastruoti katinai yra linkę žymėti teritoriją itin nemalonaus kvapo šlapimu (tiek lauke, tiek namuose), yra agresyvesni kitų gyvūnų atžvilgiu ir dažniau bėga iš namų ieškoti poravimosi partnerių, kur rizikuoja pakliūti po automobiliu ar susižeisti kovose.
Tinkamiausias laikas operacijai: paneigiame populiariausią mitą
Vienas gajausių mitų, kurį vis dar tenka girdėti veterinarijos klinikose, yra įsitikinimas, kad „katė turi bent kartą susilaukti kačiukų dėl sveikatos”. Tai yra visiškai neteisinga ir moksliškai nepagrįsta informacija. Nėštumas ir gimdymas katei yra didelis fizinis krūvis, kuris nesuteikia jokių ilgalaikių sveikatos garantijų. Priešingai – kiekviena ruja šiek tiek padidina pieno liaukų navikų riziką ateityje.
Kada geriausia operuoti? Dauguma veterinarų rekomenduoja tai daryti, kai kačiukas sulaukia 4–6 mėnesių amžiaus. Šiuo laikotarpiu gyvūnas jau yra pakankamai sustiprėjęs, kad lengvai atlaikytų anesteziją, tačiau lytinė branda dar nėra visiškai pasiekta arba tik prasideda. Operuojant jauną gyvūną, audiniai gyja greičiau, o atsigavimo laikotarpis yra trumpesnis. Be to, nespėja susiformuoti nepageidaujami elgesio įpročiai, pavyzdžiui, teritorijos žymėjimas.
Kaip tinkamai pasiruošti procedūrai: žingsnis po žingsnio
Sėkminga operacija prasideda dar namuose. Nors sterilizacija ir kastracija yra rutininės procedūros, joms reikalingas atsakingas šeimininko pasiruošimas. Tai sumažina komplikacijų riziką anestezijos metu.
1. Sveikatos patikrinimas ir vakcinacija
Prieš registruojantis operacijai, įsitikinkite, kad jūsų augintinis yra sveikas. Rekomenduojama, kad katė būtų paskiepyta bent prieš 2–3 savaites iki numatytos operacijos datos, kad imunitetas jau būtų susiformavęs. Taip pat svarbu atlikti dehelmintizaciją (duoti vaistų nuo kirminų). Jei gyvūnas vyresnis nei 7 metai, veterinaras gali paprašyti atlikti kraujo tyrimus, kad įvertintų inkstų ir kepenų veiklą.
2. Badavimo režimas
Tai yra vienas svarbiausių nurodymų. Anestezijos metu gyvūno rijimo refleksai yra slopinami. Jei skrandyje bus maisto, katė gali vemti, o turinys gali patekti į kvėpavimo takus (aspiracija), kas sukelia plaučių uždegimą ar net uždusimą.
- Maistas: Likus 12 valandų iki operacijos, katės negalima šerti. Jei operacija numatyta ryte, paskutinį kartą pašerkite vakare ir nakčiai maistą paslėpkite.
- Vanduo: Vandens paprastai nerekomenduojama riboti, nebent likus 2–3 valandoms iki vizito, tačiau tikslius nurodymus visada pasitikslinkite su savo klinika, nes protokolai gali skirtis.
3. Transportavimas ir stresas
Pasirūpinkite saugiu ir patvariu transportavimo boksu. Katės jaučia šeimininko jaudulį, todėl stenkitės išlikti ramūs. Į boksą įtieskite palutę (sugeriantį paklotą), nes po operacijos gyvūnas gali nelaikyti šlapimo. Taip pat galite įdėti marškinėlius ar pledą, kvepiantį namais – tai padės sumažinti stresą klinikoje.
Pooperacinis laikotarpis: ko tikėtis grįžus namo
Kai veterinaras praneša, kad operacija baigta ir augintinį galima pasiimti, prasideda svarbus reabilitacijos etapas. Pirmosios 24 valandos yra kritinės, nes gyvūnas vis dar gali jausti anestezijos poveikį.
- Ramybė ir šiluma: Grįžus namo, katę paguldykite ant grindų (ne ant lovos ar sofos, nes bandydama nulipti ji gali nukristi) šiltoje, ramiame vietoje be skersvėjų. Po narkozės gyvūnų termoreguliacija sutrinka, todėl jie greičiau šąla. Galite užkloti lengvu pledu.
- Koordinacijos sutrikimai: Visiškai normalu, jei pirmąjį vakarą katė svirduliuos, bus mieguista ar dezorientuota. Ribokite jos judėjimą, neleiskite laipioti ar šokinėti.
- Žaizdos apsauga: Tai pati svarbiausia taisyklė – katė jokiu būdu negali laižyti pjūvio vietos. Šiurkštus liežuvis gali akimirksniu ištraukti siūlus ir atverti žaizdą, kas sukels infekciją. Tam naudojamos specialios pooperacinės apykaklės („gaubtai”) arba pooperaciniai marškinėliai. Juos dėvėti reikia apie 7–10 dienų, kol užgis žaizda.
- Mityba po operacijos: Pirmąjį vakarą siūlykite tik nedidelį kiekį vandens. Maistą (geriausia – lengvai virškinamą, šlapią) duokite tik tada, kai katė visiškai atsigauna ir gali stabiliai stovėti, dažniausiai – kitą rytą.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Šiame skyriuje atsakome į klausimus, kurie dažniausiai kyla šeimininkams prieš priimant sprendimą dėl operacijos.
Ar pasikeis mano katės charakteris po sterilizacijos?
Iš esmės – ne, katės asmenybė išlieka ta pati. Pasikeičia tik su lytiniais hormonais susijęs elgesys. Katinai nustoja žymėti teritoriją, tampa sėslesni, mažiau agresyvūs kitų patinų atžvilgiu. Katės nebejaučia rujos sukeliamo streso, todėl tampa ramesnės ir meilesnės. Žaismingumas ir prieraišumas niekur nedingsta.
Ar tiesa, kad po operacijos katės nutunka?
Po sterilizacijos sulėtėja medžiagų apykaita ir sumažėja energijos poreikis (apie 20–30 %), tačiau apetitas gali padidėti. Nutukimas nėra tiesioginė operacijos pasekmė – tai netinkamo šėrimo rezultatas. Šeimininkai privalo koreguoti maisto kiekį arba pereiti prie specializuoto pašaro sterilizuotoms katėms, kad išvengtų svorio augimo.
Ar operacija yra skausminga?
Operacija atliekama taikant bendrąją nejautrą (narkozę), todėl procedūros metu gyvūnas nieko nejaučia. Po operacijos veterinaras visada suleidžia ilgai veikiančių nuskausminamųjų vaistų. Jei reikia, skiriami vaistai ir kelioms dienoms į namus. Šiuolaikinė veterinarija užtikrina, kad diskomfortas būtų minimalus.
Kiek laiko trunka gijimas?
Katinų kastracija yra paprastesnė, pjūviai labai maži ir dažniausiai net nereikalauja siūlių – jie užgyja per kelias dienas. Kačių sterilizacija yra pilvo ertmės operacija, todėl gijimas trunka ilgiau – apie 10–14 dienų. Po šio laikotarpio, jei buvo naudojami netirpstantys siūlai, juos reikia išimti veterinarijos klinikoje.
Mitybos pokyčiai ilgalaikėje perspektyvoje
Sėkmingai atlikta sterilizacija ir sklandus gijimas yra tik pusė darbo. Norint užtikrinti ilgą ir kokybišką gyvenimą, būtina suprasti, kad sterilizuoto gyvūno organizmas funkcionuoja šiek tiek kitaip. Pasikeitęs hormoninis fonas lemia ne tik lėtesnę medžiagų apykaitą, bet ir padidina riziką susidaryti šlapimo takų akmenligei (struvitams ar oksalatams), ypač patinams, kurie mažai geria vandens.
Dėl šios priežasties, praėjus gijimo laikotarpiui, rekomenduojama palaipsniui pereiti prie „Sterilised” arba „Neutered” ženklu pažymėto pašaro. Šie pašarai yra subalansuoti taip, kad turėtų mažiau riebalų ir kalorijų, bet pakankamai baltymų raumenų masei palaikyti. Svarbiausia – juose subalansuotas mineralų (magnio, fosforo) kiekis ir kontroliuojamas šlapimo pH, kas yra kritiškai svarbu akmenligės prevencijai. Atsakingas požiūris į mitybą ir reguliarus svorio stebėjimas leis jūsų katei džiaugtis puikia sveikata daugybę metų po atliktos procedūros.
