Karcinoma: kaip atrodo ir ką būtina žinoti

Karcinoma – tai viena dažniausių piktybinių navikų formų, kilusi iš epitelio audinių, kurie dengia kūno paviršių ir vidaus organų gleivines. Ši liga gali atsirasti įvairiose kūno vietose – odoje, plaučiuose, krūtyse, kepenyse, prostatoje ar kituose organuose. Kadangi karcinoma gali augti lėtai ir ilgai nesukelti ryškių simptomų, ankstyvas jos nustatymas yra gyvybiškai svarbus. Laiku pastebėjus pirmuosius požymius, gydymo prognozės būna kur kas geresnės.

Kas yra karcinoma?

Karcinoma yra vėžio tipas, atsirandantis, kai epitelinės ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis. Šios ląstelės paprastai sudaro odos sluoksnį, gleivines, liaukas ar vidaus organų paviršių. Kai jų dauginimasis tampa nevaldomas, susiformuoja auglys, kuris gali būti lokalus (apsiribojantis vienu audiniu) arba metastazinis (plintantis į kitus organus).

Skirtingai nuo kitų vėžio rūšių, karcinoma yra glaudžiai susijusi su aplinkos poveikiu – ultravioletiniais spinduliais, toksinais, rūkymu, hormonų disbalansu ar genetiniais pokyčiais. Dėl šios priežasties ji gali paveikti įvairaus amžiaus žmones, nors dažniausiai diagnozuojama vidutinio ar vyresnio amžiaus pacientams.

Karcinomos rūšys

Karcinomos skirstomos pagal tai, iš kokio audinio jos atsiranda ir kurioje kūno dalyje vystosi. Dažniausios formos yra šios:

1. Bazalioma (bazalinių ląstelių karcinoma)

Dažniausiai pasitaikanti odos vėžio forma. Ji vystosi lėtai, retai metastazuoja, bet gali giliai pažeisti odos sluoksnius. Paprastai atrodo kaip mažas, blizgantis mazgelis ar žaizdelė, kuri ilgai negyja ir kartais kraujuoja. Dažniausiai pasitaiko ant veido, nosies, ausų ar kaklo.

2. Plokščialąstelinė karcinoma

Ši forma vystosi iš odos ar gleivinių paviršiaus ląstelių. Ji agresyvesnė nei bazalioma ir gali metastazuoti į limfmazgius ar kitus organus. Išoriškai pasireiškia kaip kieta, pleiskanojanti ar į žaizdą panaši išauga, kuri linkusi kraujuoti.

3. Adenokarcinoma

Tai liaukinio tipo vėžys, susiformuojantis iš liaukinių epitelio ląstelių. Adenokarcinomos dažniausiai aptinkamos plaučiuose, kasoje, prostatoje, krūtyse ar virškinimo trakte. Jos dažnai diagnozuojamos vėliau, nes iš pradžių nesukelia ryškių simptomų.

4. Inkstų, kepenų ir plaučių karcinomos

Šios formos yra vienos iš pavojingiausių, nes gali greitai plisti ir pažeisti gyvybiškai svarbius organus. Dažniausi simptomai – nuovargis, svorio kritimas, skausmas ar kraujas šlapime ar skrepliuose. Dėl šių priežasčių labai svarbu laiku atlikti tyrimus, jei pasireiškia neįprasti organizmo pokyčiai.

Kaip atrodo karcinoma?

Karcinomos išvaizda priklauso nuo jos tipo ir vietos. Odos karcinomos dažniausiai pasireiškia kaip:

  • maži mazgeliai ar kieti guzeliai ant odos paviršiaus,
  • negyjančios, kraujuojančios ar pleiskanojančios žaizdelės,
  • pigmentuoti ar rausvi plotai su netaisyklingais kraštais,
  • kietėjantys odos dariniai ar išopėjimai.

Vidaus organų karcinomos paprastai neturi matomų išorinių požymių, tačiau gali sukelti netiesioginius simptomus: silpnumą, apetito praradimą, skausmą, viduriavimą ar kraujo atsiradimą išmatose.

Karcinomos diagnozė

Diagnozės procesas prasideda nuo gydytojo apžiūros ir anamnezės. Jei įtariama odos karcinoma, atliekama biopsija – paimamas audinio mėginys laboratoriniam tyrimui. Vidaus organų karcinomos atveju gali būti skiriami magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos ar ultragarsiniai tyrimai.

Diagnozės tikslas – nustatyti naviko tipą, dydį, plitimo mastą ir ar yra metastazių. Tai leidžia gydytojui sudaryti individualų gydymo planą, kuris gali apimti chirurginį šalinimą, spindulinę terapiją ar chemoterapiją.

Karcinomos gydymas

Gydymo taktika priklauso nuo ligos stadijos ir vietos. Ankstyvosios stadijos karcinomos dažnai išgydomos chirurginiu būdu, pašalinant naviką ir nedidelę sveiko audinio dalį. Sudėtingesniais atvejais taikoma:

  • Spindulinė terapija – naikina likusias vėžines ląsteles po operacijos;
  • Chemoterapija – taikoma, kai vėžys išplitęs į kitus organus;
  • Imunoterapija – aktyvina organizmo imuninę sistemą kovai su vėžinėmis ląstelėmis;
  • Tikslinė terapija – nukreipta į specifinius ląstelių mutacinius mechanizmus.

Laiku pradėjus gydymą, ypač odos karcinomos atvejais, pasveikimo prognozės yra labai geros. Dauguma pacientų, kuriems liga nustatoma ankstyvoje stadijoje, pasiekia visišką remisiją.

Prevencinės priemonės

Nors ne visų karcinomų galima išvengti, riziką galima ženkliai sumažinti laikantis sveiko gyvenimo būdo:

  • Venkite intensyvios saulės ir naudokite apsauginius kremus nuo UV spindulių.
  • Meskite rūkyti ir ribokite alkoholio vartojimą.
  • Valgykite daugiau antioksidantų turinčių vaisių ir daržovių.
  • Reguliariai tikrinkitės sveikatą – ypač jei šeimoje buvo vėžio atvejų.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar karcinoma visada reiškia vėžį?
Taip, karcinoma yra piktybinis navikas. Tačiau anksti diagnozuota liga dažnai yra visiškai išgydoma.

Ar karcinoma gali grįžti po gydymo?
Kai kuriais atvejais gali pasikartoti, todėl svarbu reguliariai tikrintis ir stebėti odos ar organizmo pokyčius.

Ar odos karcinoma pavojinga gyvybei?
Bazalioma dažniausiai nėra mirtina, tačiau plokščialąstelinė ar metastazavusi karcinoma gali būti pavojinga, jei negydoma.

Kiek laiko trunka gydymas?
Tai priklauso nuo karcinomos tipo ir stadijos – gydymas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar ilgiau.

Ar galima karcinomos išvengti natūraliomis priemonėmis?
Nors nėra priemonių, visiškai apsaugančių nuo vėžio, sveika mityba, aktyvumas ir žalingų įpročių vengimas gali sumažinti riziką.

Kada verta pasitikrinti dėl galimos karcinomos

Jei pastebite neįprastus odos darinius, negyjančias žaizdeles ar ilgalaikius negalavimus, kurių priežastis neaiški, būtina kreiptis į gydytoją. Ankstyvas reagavimas į simptomus dažnai lemia sėkmingą gydymą ir geresnę gyvenimo kokybę. Savo kūno stebėjimas ir reguliarios profilaktinės apžiūros yra paprastas, bet labai veiksmingas būdas pasirūpinti sveikata.