Kaip vyksta pastojimas
Pastojimas įvyksta, kai subrendęs kiaušinėlis iš kiaušidės apvaisinamas spermatozoido. Šis procesas paprastai vyksta ovuliacijos metu – maždaug 12–16 dieną nuo mėnesinių pradžios (jei ciklas yra 28 dienų). Apvaisintas kiaušinėlis keliauja į gimdą ir prisitvirtina prie jos sienelės, kur pradeda vystytis embrionas.
Kad šis procesas įvyktų, tiek moters, tiek vyro organizmas turi veikti darniai. Moteriai svarbus reguliarus ovuliacijos ciklas, o vyrui – kokybiška sperma, turinti pakankamai aktyvių spermatozoidų. Net ir sveikoms poroms tikimybė pastoti per vieną ciklą siekia apie 20–25 %.
Kaip atpažinti ovuliaciją
Ovuliacijos sekimas yra vienas iš svarbiausių žingsnių planuojant nėštumą. Yra keli būdai nustatyti, kada vyksta ovuliacija:
- Bazinės kūno temperatūros matavimas. Po ovuliacijos ji šiek tiek pakyla (apie 0,3–0,5 °C). Stebint temperatūros pokyčius kelis mėnesius galima nustatyti savo ciklo reguliarumą.
- Ovuliacijos testai. Jie nustato liuteinizuojančio hormono (LH) padidėjimą šlapime – ženklą, kad ovuliacija įvyks per 24–36 valandas.
- Makšties išskyrų pokyčiai. Prieš ovuliaciją jos tampa skaidrios, slidžios ir primena kiaušinio baltymą – tai vaisingiausias metas.
- Kūno pojūčiai. Kai kurios moterys jaučia lengvą tempimą ar skausmą apatinėje pilvo dalyje, o tai taip pat gali reikšti ovuliaciją.
Tiksliai žinodamos savo vaisingas dienas, poros gali suplanuoti lytinius santykius optimaliausiu metu.
Gyvensenos įpročiai, kurie padeda pastoti
Sveikas gyvenimo būdas gali turėti didelę įtaką vaisingumui. Net ir nedideli pokyčiai kasdienybėje gali pagerinti tikimybę susilaukti kūdikio.
Mityba ir svoris
Subalansuota mityba, turtinga vitaminais ir mineralais, padeda reguliuoti hormonų balansą. Moterims, kurių kūno masės indeksas (KMI) per mažas ar per didelis, ovuliacija gali sutrikti. Rekomenduojama įtraukti daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, baltymų šaltinių (žuvies, kiaušinių, ankštinių) bei sveikų riebalų (avokadų, alyvuogių aliejaus, riešutų).
Streso valdymas
Stresas gali tiesiogiai paveikti hormonų sistemą ir sutrikdyti ovuliaciją. Atsipalaidavimo būdai, tokie kaip joga, meditacija ar ilgi pasivaikščiojimai gamtoje, gali padėti išlaikyti emocinę pusiausvyrą ir pagerinti vaisingumą.
Fizinis aktyvumas
Saikingas fizinis krūvis gerina kraujotaką ir hormonų veiklą, tačiau pernelyg intensyvios treniruotės gali turėti priešingą efektą. Geriausia rinktis lengvą ar vidutinio intensyvumo aktyvumą – plaukimą, ėjimą, dviračio mynimą ar jogos praktiką.
Žalingų įpročių atsisakymas
Rūkymas, alkoholis ir narkotinės medžiagos mažina tiek vyrų, tiek moterų vaisingumą. Rūkymas pažeidžia kiaušidžių funkciją ir mažina kiaušialąsčių kokybę, o alkoholis gali sutrikdyti ovuliaciją ir spermatozoidų gamybą. Jei planuojate nėštumą, rekomenduojama šių įpročių atsisakyti iš anksto.
Vaisingumą lemiantys veiksniai
Vaisingumui įtakos turi ne tik gyvenimo būdas, bet ir fiziologiniai bei medicininiai veiksniai. Svarbiausi iš jų:
- Amžius. Moterų vaisingumas pradeda mažėti nuo 30 metų, o po 35 metų – dar labiau. Vyrų vaisingumas taip pat mažėja su amžiumi, nors lėčiau.
- Hormonų pusiausvyra. Skydliaukės sutrikimai, policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ar kiti hormoniniai disbalansai gali trukdyti ovuliacijai.
- Lytinių organų sveikata. Kiaušintakių nepratekamumas, endometriozė ar infekcijos gali apsunkinti apvaisinimą.
- Vyrų spermos kokybė. Mažas spermatozoidų skaičius ar jų judrumo stoka – dažna vyrų nevaisingumo priežastis.
Norint nustatyti konkrečią priežastį, verta kreiptis į vaisingumo specialistą, kuris paskirs reikiamus tyrimus abiem partneriams.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jeigu pora bando pastoti ilgiau nei metus, o moteris jaunesnė nei 35 metų, arba ilgiau nei šešis mėnesius, jei moteriai daugiau nei 35-eri, verta pasitarti su ginekologu. Gydytojas gali paskirti ovuliacijos tyrimus, spermos analizę ar ultragarsinius tyrimus, kad būtų nustatyta, ar nėra vaisingumą ribojančių problemų.
Laiku kreipiantis į specialistus, dažnai galima nustatyti priežastį ir sėkmingai ją išspręsti taikant tinkamą gydymą ar pagalbinio apvaisinimo metodus.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar įmanoma pastoti iškart po mėnesinių?
Taip, nors tai mažai tikėtina. Kai kurioms moterims ovuliacija gali įvykti anksti, ypač jei ciklas trumpesnis nei 28 dienos.
Kaip dažnai reikėtų turėti lytinių santykių norint pastoti?
Geriausia – kas 2–3 dienas per visą ciklą, ypač vaisingomis dienomis prieš ovuliaciją ir jos metu.
Ar tam tikros pozos padeda pastoti greičiau?
Mokslinių įrodymų tam nėra, tačiau pozos, leidžiančios gilesnį įsiskverbimą, gali padidinti spermatozoidų patekimą į gimdą.
Ar vitaminai gali padėti pastoti?
Taip. Rekomenduojama vartoti folio rūgštį (vitaminą B9), vitaminą D, cinką ir omega-3 rūgštis – jie palaiko reprodukcinę sveikatą.
Kiek laiko užtrunka pastojimas?
Apie 80 % porų pastoja per pirmuosius metus, tačiau kai kurioms tai gali užtrukti ilgiau – priklauso nuo sveikatos, amžiaus ir kitų veiksnių.
Natūralūs būdai palaikyti vaisingumą
Vaisingumui palankią aplinką galima sukurti natūraliai. Svarbu palaikyti subalansuotą mitybą, išlaikyti sveiką svorį, vengti streso ir reguliariai judėti. Moterims rekomenduojama stebėti savo ciklą, o vyrams – rūpintis bendra sveikata ir vengti karščio poveikio (pvz., karštų vonių, aptemptų drabužių). Nuoseklumas, kantrybė ir dėmesys kūno signalams dažnai tampa svarbiausiais žingsniais į tėvystę.
