Širdies nepakankamumas – tai rimta būklė, kai širdis negali pumpuoti pakankamo kraujo kiekio, kad patenkintų organizmo poreikius. Tai lėtinė liga, kuri progresuoja palaipsniui, o jos simptomai gali būti nepastebimi arba priskiriami kitoms sveikatos problemoms. Laiku diagnozuotas širdies nepakankamumas leidžia pradėti tinkamą gydymą ir sulėtinti ligos eigą. Todėl labai svarbu žinoti, kaip nustatoma ši būklė, kokie simptomai į ją gali rodyti ir kokius tyrimus dažniausiai atlieka gydytojai.
Dažniausi širdies nepakankamumo simptomai
Širdies nepakankamumo požymiai gali skirtis priklausomai nuo ligos stadijos, tačiau yra keletas dažniausiai pasitaikančių simptomų:
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu arba gulint;
- Nuolatinis nuovargis, silpnumas;
- Patinimai (edemos), ypač kojose, kulkšnyse, pėdose ar pilve;
- Dažnas naktinis šlapinimasis;
- Greitas arba nereguliarus širdies plakimas (palpitacijos);
- Svorio padidėjimas dėl skysčių kaupimosi;
- Kosulys ar dusulys gulint, naktinis pabudimas dėl oro trūkumo.
Daugelis šių simptomų gali būti priskirti kitoms ligoms, pavyzdžiui, plaučių ligoms ar tiesiog fiziniam nuovargiui. Todėl reikalinga išsami medicininė apžiūra, siekiant nustatyti tikrąją priežastį.
Gydytojo apžiūra ir anamnezė
Pirmas žingsnis diagnozuojant širdies nepakankamumą – išsami paciento apklausa (anamnezė) ir fizinė apžiūra. Gydytojas teiraujasi apie simptomus, jų trukmę, stiprumą, fizinio krūvio toleranciją, gretutines ligas (pvz., hipertenziją, diabetą, infarktą), gyvenimo būdą ir šeimos ligų istoriją.
Fizinės apžiūros metu gydytojas gali aptikti širdies plakimo aritmiją, klausytis širdies tonų, vertinti kojų ar pilvo patinimus, taip pat klausytis plaučių, ieškodamas skysčių kaupimosi požymių.
Laboratoriniai kraujo tyrimai
Vienas svarbiausių kraujo tyrimų – NT-proBNP arba BNP koncentracijos nustatymas. Tai peptidai, išsiskiriantys iš širdies raumens ląstelių, kai jos patiria padidintą krūvį. Padidėjusi šių medžiagų koncentracija kraujyje leidžia įtarti širdies nepakankamumą, ypač esant neaiškiems simptomams, tokiems kaip dusulys ar nuovargis.
Taip pat gali būti atliekami papildomi kraujo tyrimai: hemoglobino, kreatinino, elektrolitų, gliukozės kiekio, kepenų fermentų ar skydliaukės hormonų nustatymas, nes kai kurios būklės gali imituoti arba bloginti širdies veiklą.
Elektrokardiograma (EKG)
Elektrokardiograma yra vienas bazinių tyrimų, leidžiantis įvertinti širdies elektrinį aktyvumą. Ji padeda aptikti:
- Širdies ritmo sutrikimus;
- Infarkto požymius;
- Širdies raumens sustorėjimą;
- Elektrinės laidumo sutrikimus.
EKG pati savaime negali patvirtinti širdies nepakankamumo, tačiau gali nurodyti į priežastis ar susijusias problemas, kurios lemia širdies veiklos sutrikimus.
Echoskopija (echokardiograma)
Tai vienas svarbiausių tyrimų širdies nepakankamumui nustatyti. Echokardiograma leidžia vizualiai įvertinti širdies struktūrą ir funkciją:
- Matomas širdies kamerų dydis;
- Nustatomas širdies raumens susitraukimo stiprumas (išmetimo frakcija);
- Vertinama vožtuvų būklė ir skysčių kaupimasis širdies maišelyje.
Remiantis išmetimo frakcija, gydytojas gali nustatyti, ar tai yra sistolinis, ar diastolinis širdies nepakankamumas. Šis tyrimas būtinas kiekvienam pacientui, įtariant širdies nepakankamumą.
Krūvio mėginiai ir Holterio monitoravimas
Kai kuriais atvejais gali būti taikomi papildomi tyrimai:
- Krūvio testas – leidžia įvertinti, kaip širdis reaguoja į fizinį krūvį ir kokio lygio dusulys ar spaudimo svyravimai atsiranda.
- Holterio monitoravimas – tai 24 valandų EKG stebėjimas, padedantis diagnozuoti per dieną atsirandančius ritmo sutrikimus ar trumpalaikes išemijas.
Šie tyrimai padeda išsamiau įvertinti širdies funkciją ir pritaikyti individualų gydymo planą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar širdies nepakankamumas visada pasireiškia dusuliu?
Ne visada. Pradinėse stadijose simptomai gali būti lengvi arba nepastebimi. Dusulys dažniausiai pasireiškia ligai progresuojant.
Ar pakanka vieno kraujo tyrimo nustatyti diagnozę?
Ne. Kraujo tyrimai, tokie kaip BNP ar NT-proBNP, padeda įtarti diagnozę, tačiau galutinis patvirtinimas dažniausiai atliekamas echoskopijos metu.
Kaip dažnai reikia tikrintis širdies veiklą?
Jei yra rizikos veiksnių ar lėtinės ligos (pvz., hipertenzija, cukrinis diabetas), rekomenduojama tikrintis bent kartą per metus. Jei diagnozuotas širdies nepakankamumas – pagal gydytojo nurodymus.
Ar širdies nepakankamumas gali būti išgydytas?
Liga dažniausiai yra lėtinė, tačiau anksti pradėtas gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai pagerinti savijautą ir sulėtinti progresą.
Ar galiu pats pasitikrinti, ar turiu šią ligą?
Nors kai kurie simptomai gali kelti įtarimų, tik gydytojas, atlikęs tyrimus, gali patvirtinti arba atmesti širdies nepakankamumo diagnozę.
Gyvenimo būdas, padedantis išvengti komplikacijų
Nustačius širdies nepakankamumą, būtina ne tik vartoti gydytojo paskirtus vaistus, bet ir imtis gyvenimo būdo korekcijų. Svarbu laikytis mažai druskos turinčios dietos, vengti alkoholio, mesti rūkyti, palaikyti optimalų kūno svorį ir reguliariai judėti. Net ir lengva fizinė veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimas, gali pagerinti širdies veiklą.
Be to, būtina stebėti svorį, atkreipti dėmesį į patinimus ar oro trūkumą ir reguliariai lankytis pas gydytoją. Širdies nepakankamumas – tai liga, su kuria galima gyventi ilgai, jei ji tinkamai valdoma nuo pat pradžių.
