Kada senam žmogui reikalinga slauga
Slauga skiriama tais atvejais, kai žmogus dėl sveikatos būklės nebegali savarankiškai atlikti kasdienių veiksmų: apsirengti, pavalgyti, nueiti į tualetą, išsimaudyti ar judėti. Dažniausiai tai taikoma asmenims, turintiems sunkią negalią, po insulto, sergantiems demencija, Alzheimerio liga, Parkinsono sindromu ar kitomis lėtinėmis ligomis, kurios riboja savarankiškumą. Slaugą gali gauti tiek namuose gyvenantis senjoras, tiek slaugos įstaigoje gyvenantis asmuo.
Kas turi teisę gauti slaugą
Slaugos paslaugos ir išmokos priklauso asmenims, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Šį poreikį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) remdamasi gydytojų pateiktais duomenimis. Slauga gali būti skiriama tiek senyvo amžiaus, tiek jaunesniems asmenims, jei jų sveikatos būklė atitinka nustatytus kriterijus. Dažniausiai slaugos poreikis vertinamas, kai žmogus:
- nebegali savarankiškai judėti ar atlikti buitinių veiksmų;
- reikalauja nuolatinės kito žmogaus priežiūros;
- turi lėtinių ligų, dėl kurių savarankiškumas yra labai ribotas;
- po sunkios ligos ar operacijos neteko fizinių ar psichinių gebėjimų.
Žingsnis po žingsnio: kaip gauti slaugą senam žmogui
1. Kreipimasis į šeimos gydytoją
Pirmasis žingsnis – apsilankyti pas šeimos gydytoją. Jis įvertina paciento sveikatos būklę, surenka medicininius dokumentus ir, jei mato poreikį, parengia siuntimą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai (NDNT). Gydytojas turi nurodyti, kokios būklės pacientas, kokios ligos diagnozuotos ir kokia pagalba jam reikalinga kasdien.
2. Dokumentų pateikimas NDNT
Gavus siuntimą, reikia kreiptis į NDNT skyrių pagal gyvenamąją vietą. Pateikiami šie dokumentai:
- asmens tapatybės dokumentas;
- šeimos gydytojo siuntimas;
- medicininės pažymos ir tyrimai (pvz., ligos istorija, epikrizės, specialistų išvados);
- prašymas nustatyti nuolatinės slaugos poreikį.
NDNT specialistai per nustatytą laiką (paprastai iki 30 dienų) įvertina sveikatos būklę, atlieka apžiūrą ir priima sprendimą dėl slaugos poreikio.
3. Sprendimas dėl slaugos
NDNT priima sprendimą dėl nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio. Jei nustatoma, kad žmogui reikalinga nuolatinė slauga, jam suteikiama teisė į:
- slaugos paslaugas namuose arba įstaigoje;
- slaugos išmoką (mokamą per „Sodrą“);
- socialinių paslaugų finansavimą, jei reikalinga priežiūra ar pagalba buityje.
Jei sprendimas yra neigiamas, jį galima apskųsti per 30 dienų NDNT centriniam skyriui ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
4. Slaugos paslaugų organizavimas
Nustatytas slaugos poreikis dar nereiškia, kad žmogus iš karto gaus slaugą namuose – reikia kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių. Čia vertinama, kokio tipo pagalba reikalinga – slauga namuose, socialinė priežiūra ar vieta slaugos įstaigoje. Savivaldybės darbuotojai padeda parengti dokumentus ir paskiria socialinį darbuotoją, kuris koordinuoja visą procesą.
Kokios yra slaugos rūšys
Pagal teikiamą pagalbą slauga skirstoma į kelias rūšis:
- Slauga namuose. Specialistai atvyksta į paciento namus ir padeda atlikti higienos, maitinimo, vaistų leidimo ar žaizdų priežiūros procedūras.
- Dienos priežiūros centrai. Senjorai gali atvykti į dienos centrus, kur jiems suteikiamos socialinės ir medicininės paslaugos dienos metu.
- Ilgalaikė slauga įstaigoje. Tai nuolatinė globa ir medicininė priežiūra slaugos ligoninėse ar globos namuose.
Kokios išmokos priklauso už slaugą
Žmonėms, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, priklauso piniginė išmoka – vadinamoji slaugos išmoka. 2025 m. ji siekia apie 300 eurų per mėnesį. Jei nustatytas tik nuolatinės priežiūros poreikis (kai žmogus dalinai savarankiškas), išmoka mažesnė – apie 200 eurų. Šias išmokas administruoja „Sodra“, todėl po NDNT sprendimo reikia pateikti prašymą „Sodros“ skyriuje arba elektroniniu būdu.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima gauti slaugą be NDNT sprendimo?
Ne. Oficialios slaugos ar išmokos be NDNT patvirtinimo negalima gauti. Tačiau galima kreiptis į savivaldybę dėl laikinos socialinės pagalbos.
Kiek laiko galioja slaugos sprendimas?
Paprastai slaugos poreikis nustatomas 1 arba 2 metams. Esant nuolatinei būklei, sprendimas gali būti priimtas neribotam laikui.
Ar galima pasirinkti, kas slaugys žmogų?
Taip, galima pasirinkti tiek profesionalų slaugytoją, tiek šeimos narį, jei jis pasiruošęs prisiimti atsakomybę. Pastarajam gali būti mokama kompensacija už priežiūrą.
Ar už slaugą namuose reikia mokėti?
Jei paslaugos teikiamos pagal NDNT sprendimą ir savivaldybės programą, jos dažniausiai būna nemokamos arba dalinai kompensuojamos.
Praktiniai patarimai, padedantys pasiruošti slaugos procesui
Norint, kad slaugos gavimo procesas vyktų sklandžiai, rekomenduojama iš anksto pasiruošti: surinkti visus medicininius dokumentus, aptarti su gydytoju realius poreikius ir pasikonsultuoti su savivaldybės socialiniu darbuotoju. Taip išvengsite bereikalingo delsimo ir klaidų pildant prašymus. Svarbiausia – nelikti vieniems. Slaugos procesas gali būti emociškai ir fiziškai sunkus, todėl verta pasinaudoti visomis galimomis pagalbos formomis, įskaitant psichologinę paramą šeimai.
