Kas yra egzema ir kodėl ji atsiranda
Egzema (dar vadinama atopiniu dermatitu) – tai odos uždegiminė liga, kuri dažniausiai siejama su genetiniu polinkiu ir imuninės sistemos hiperaktyvumu. Šią būklę dažnai išprovokuoja alergenai, stresas, šaltis ar net kai kurie buitiniai chemikalai. Liga gali būti ūminė (kai atsiranda šlapiuojančių pūslelių) arba lėtinė (kai oda tampa sustorėjusi, sausa ir pleiskanojanti).
Dažniausiai egzema pasireiškia šiose kūno vietose:
- rankų ir pirštų srityje,
- alkūnių ir kelių linkiuose,
- ant kaklo, veido ar vokų,
- ant blauzdų ir čiurnų.
Vaikams ji dažnai pasireiškia veide ir galūnių lenkiamuosiuose paviršiuose, o suaugusiesiems – dažniau rankose ar kojose.
Kaip atrodo egzema
Egzema gali atrodyti skirtingai, priklausomai nuo jos stadijos ir formos. Pirmaisiais etapais dažniausiai pastebimas odos paraudimas ir intensyvus niežėjimas. Vėliau gali atsirasti smulkių pūslelių, kurios trūksta ir palieka šlapiuojančias vietas. Uždegimui slūgstant, oda tampa sausa, pleiskanoja, o kartais net įtrūksta.
Būdingi požymiai:
- paraudusi, šiek tiek patinusi oda,
- stiprus niežėjimas, ypač naktį,
- šlapiuojantys plotai arba plutos,
- suskeldėjusi ir sustorėjusi oda lėtiniu atveju,
- pigmentacijos pokyčiai – oda gali pašviesėti arba patamsėti.
Kai kurie pacientai teigia, kad oda „dega“ ar „tempiasi“, ypač po kontakto su vandeniu ar muilu. Egzema pasižymi cikliškumu – paūmėjimai keičiasi su pagerėjimo laikotarpiais.
Kaip atskirti egzemą nuo kitų odos ligų
Nors egzema turi aiškių simptomų, ją neretai supainioja su kitomis ligomis. Štai keletas dažniausių atvejų ir skirtumų:
- Egzema vs. psoriazė. Psoriazė dažniausiai pasireiškia stambesnėmis, sidabriškai pleiskanojančiomis plokštelėmis, ypač alkūnių, kelių ir galvos srityje. Egzemos oda būna labiau paraudusi, drėgna, su mažesnėmis pūslelėmis ir stipresniu niežėjimu.
- Egzema vs. grybelinė infekcija. Grybelis dažniausiai formuoja aiškiai apibrėžtus raudonus žiedus, kurių vidus šviesesnis. Egzemos ribos dažnai būna neaiškios, o niežėjimas pasireiškia plačiau.
- Egzema vs. kontaktinis dermatitas. Kontaktinis dermatitas atsiranda tik toje vietoje, kuri turėjo kontaktą su dirgikliu (pvz., plovikliu ar papuošalu). Egzema dažnai išplinta ir į kitas kūno vietas, net jei tiesioginio kontakto nebuvo.
- Egzema vs. alerginis bėrimas. Alerginis bėrimas paprastai atsiranda staiga ir išnyksta pašalinus alergeną, o egzema linkusi kartotis ir būti ilgalaikė.
Egzemos priežastys ir paūmėjimo veiksniai
Egzema yra daugiafaktorinė liga – tai reiškia, kad ją sukelia keli tarpusavyje susiję veiksniai. Dažniausiai pasikartojimą išprovokuoja:
- kontaktas su alergenais (dulkės, gyvūnų plaukai, žiedadulkės),
- šalti orai ir sausas oras patalpose,
- stresas ar nemiga,
- per dažnas odos plovimas agresyviais prausikliais,
- kai kurie audiniai – vilna, sintetiniai pluoštai,
- prakaitavimas ir ilgas karštų vonių naudojimas.
Svarbu stebėti, kas konkrečiai sukelia simptomų paūmėjimą. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms simptomai sustiprėja po plovimo priemonių naudojimo, o kitiems – po ilgo buvimo sausoje aplinkoje.
Kaip gydoma egzema
Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, tačiau pagrindinis tikslas – atkurti odos barjerą ir sumažinti uždegimą. Dažniausiai taikomi šie metodai:
- Drėkinimas. Kasdienis odos drėkinimas bekvapiais kremais ar tepalais – svarbiausias žingsnis. Tepalai turėtų būti riebesni, o losjonai – švelnūs ir be alkoholio.
- Vaistiniai tepalai. Esant paūmėjimui, naudojami kortikosteroidiniai ar imunomoduliaciniai tepalai (pvz., takrolimuzas, pimekrolimuzas).
- Antihistamininiai vaistai. Padeda sumažinti niežulį, ypač naktimis.
- Probiotikai ir subalansuota mityba. Moksliniai tyrimai rodo, kad žarnyno mikrobiota gali turėti įtakos odos būklei.
- Streso valdymas. Poilsis, meditacija ir fizinis aktyvumas padeda išvengti atkryčių.
Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti fototerapiją (šviesos terapiją), o jei egzema labai išplitusi – sisteminį gydymą.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar egzema užkrečiama?
Ne, egzema nėra infekcinė liga. Ji neperduodama nei per kontaktą, nei per orą.
Ar galima gydyti egzemą namuose?
Lengvos formos egzemą galima palengvinti drėkinant odą ir vengiant dirgiklių. Tačiau jei simptomai tęsiasi ar plinta, būtina kreiptis į gydytoją.
Ar egzema gali išnykti visam laikui?
Kai kuriems žmonėms simptomai išnyksta su amžiumi, ypač vaikystės atvejais. Tačiau daugeliui ji išlieka lėtinė, su periodiniais paūmėjimais.
Ar dieta turi įtakos egzemai?
Taip, kai kuriems žmonėms tam tikri produktai (pvz., pienas, riešutai ar kviečiai) gali sustiprinti simptomus. Patartina stebėti savo mitybą ir pasikonsultuoti su alergologu.
Ar egzema gali atsirasti dėl streso?
Taip, stresas – vienas iš pagrindinių egzemos paūmėjimo veiksnių. Nors jis pats nesukelia ligos, bet gali ją sustiprinti.
Kasdienė priežiūra ir gyvenimo būdo pokyčiai
Egzemos valdymas reikalauja ne tik vaistų, bet ir nuoseklios kasdienės priežiūros. Reguliarus odos drėkinimas, švelni higiena, pakankamas miegas ir streso mažinimas – tai paprasti, bet itin veiksmingi žingsniai, padedantys išvengti paūmėjimų. Kiekvieno žmogaus oda reaguoja skirtingai, todėl svarbiausia – stebėti savo kūną ir palaikyti reguliarą ryšį su dermatologu, kuris padės parinkti tinkamiausią priežiūros strategiją.
