Pūlinė angina, dar vadinama peritonzilitu arba peritonziliniu abscesu, yra viena pavojingiausių gerklės infekcijų formų, galinti greitai progresuoti ir sukelti rimtų komplikacijų. Nors ji dažnai prasideda kaip įprasta angina, uždegimas gali išplisti aplink tonzilę ir suformuoti pūlinį. Dėl to tampa sunku ryti, atsiranda smarkus skausmas ir net kvėpavimo sutrikimai. Suprasti pirmuosius požymius ir žinoti, kada būtina kreiptis į medikus, labai svarbu norint išvengti pavojingų pasekmių.
Kas yra pūlinė angina?
Pūlinė angina – tai tonzilių srityje susiformavęs pūlinys, dažniausiai išsivystantis kaip negydytos arba komplikavusios bakterinės anginos pasekmė. Ši būklė ypač dažnai susijusi su streptokokinėmis infekcijomis, tačiau ją gali sukelti ir kiti mikroorganizmai. Uždegimas apima audinius aplink tonzilę, todėl gresia kvėpavimo takų susiaurėjimas ar infekcijos plitimas į gilesnius audinius.
Pagrindinės pūlinės anginos priežastys
Dažniausia pūlinės anginos priežastis – netinkamai gydyta arba visai negydyta bakterinė angina. Vis dėlto yra ir kitų veiksnių, galinčių padidinti riziką:
- ilgas lėtinių tonzilių uždegimų periodas;
- susilpnėjusi imuninė sistema;
- rūkymas ir pasyvus rūkymas;
- dažnai pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos;
- bloga burnos higiena.
Kartais pūlinys gali išsivystyti net ir be ryškios ryklės infekcijos istorijos, ypač jei žmogus yra labiau imlus bakterinėms ligoms.
Pūlinės anginos simptomai: kada būtina sunerimti?
Gydytojai įspėja, kad pūlinę anginą atpažinti būtina kuo anksčiau – tai padeda išvengti pavojingų komplikacijų. Įprasti simptomai dažnai būna ryškesni nei sergant paprasta angina.
Dažniausi simptomai
- stiprus, dažnai į vieną pusę nukreiptas gerklės skausmas;
- sunku ar skausminga ryti;
- padidėję kaklo limfmazgiai;
- karščiavimas, šaltkrėtis;
- nemalonus burnos kvapas;
- nosinis, neįprastas balsas (vadinamasis „bulvių burnoje“ balsas);
- žandikaulio raumenų įtempimas, dėl kurio sunkiau prasižioti.
Pavojingi simptomai, reikalaujantys skubios pagalbos
Kai kurie požymiai rodo, kad infekcija gali progresuoti labai greitai ir tapti pavojinga gyvybei:
- kvėpavimo pasunkėjimas;
- seilėtekis, nes žmogus nebegali nuryti seilių;
- stiprus kaklo skausmas ar patinimas;
- staigus būklės blogėjimas po kelių dienų anginos simptomų.
Tokiu atveju būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją arba vykti į skubios pagalbos skyrių.
Kaip diagnozuojama pūlinė angina?
Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis fizine apžiūra. Gydytojas įvertina gerklę, naudoja apžiūros instrumentus, o esant poreikiui – ultragarsą ar kitus tyrimus. Kartais atliekamas tepinėlis iš ryklės, leidžiantis identifikuoti infekcijos sukėlėją.
Jei burnos atvėrimas ribotas dėl skausmo, gali būti atlikta vietinė nejautra, kad gydytojas galėtų tiksliau įvertinti pūlinio dydį ir lokalizaciją.
Gydymo galimybės
Pūlinė angina niekada neturėtų būti gydoma savarankiškai. Ši būklė reikalauja profesionalaus medicininio įsikišimo, nes netinkamas gydymas gali sukelti sepsį, kvėpavimo takų obstrukciją ar infekcijos plitimą į kaklo bei krūtinės sritį.
Kada reikalingi antibiotikai?
Beveik visais peritonzilito atvejais skiriami antibiotikai, dažniausiai veiksmingi prieš streptokokus ir kitus dažniausiai pasitaikančius bakterinius sukėlėjus. Gydymas gali būti:
- geriamieji antibiotikai lengvesniais atvejais;
- intraveniniai antibiotikai, jei infekcija išplitusi arba pacientas negali nuryti vaistų.
Pūlinio drenažas
Jei susiformuoja didelis pūlinys, gydytojai atlieka procedūrą, vadinamą drenažu. Tai reiškia, kad specialiu instrumentu atveriamas pūlinys ir išleidžiamas pūlis. Procedūra dažniausiai atliekama taikant vietinę nejautrą, o pacientas netrukus pajunta palengvėjimą.
Kada gali būti reikalinga tonzilių šalinimo operacija?
Jei pacientui pūlinė angina kartojasi arba tonzilės nuolat būna stipriai uždegusios, gydytojas gali rekomenduoti tonzilektomiją – tonzilių pašalinimą. Tai ypač aktualu žmonėms, sergantiems lėtinėmis anginomis ar turintiems komplikacijų.
Kaip apsisaugoti nuo pūlinės anginos?
Nors visiškai išvengti šios būklės ne visuomet įmanoma, riziką sumažinti padeda keletas paprastų įpročių:
- laiku ir tinkamai gydyti įprastą anginą;
- nevartoti antibiotikų savarankiškai, o laikytis gydytojo nurodymų;
- stiprinti imuninę sistemą subalansuota mityba ir fiziniu aktyvumu;
- palaikyti gerą burnos higieną;
- vengti rūkymo.
Reguliariai lankantis pas gydytoją esant dažnai pasikartojančioms gerklės infekcijoms, galima užkirsti kelią rimtesniems sveikatos sutrikimams.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar pūlinė angina gali praeiti savaime?
Ne, pūlinė angina savaime nepraeina ir gali sukelti sunkių komplikacijų. Visada būtina kreiptis į gydytoją.
Ar pūlinė angina yra užkrečiama?
Pati pūlinio forma nėra užkrečiama, tačiau bakterija, sukelianti anginą, gali būti perduodama kitiems. Todėl svarbu vengti artimo kontakto, naudoti atskirus indus.
Per kiek laiko pacientas pasveiksta?
Po drenažo pacientai dažniausiai jaučia palengvėjimą per kelias valandas, tačiau visiškas pasveikimas gali trukti 1–2 savaites, priklausomai nuo būklės sunkumo.
Praktiniai patarimai pasireiškus pirmiesiems simptomams
Jei pajutote stiprų vienpusį gerklės skausmą ar sunku ryti, nereikėtų delsti. Ankstyvas medicininis įvertinimas ne tik padeda nustatyti tinkamą diagnozę, bet ir apsaugo nuo rimtesnių komplikacijų. Namų sąlygomis galima vartoti šiltus skysčius, vengti aštraus maisto ir palaikyti pakankamą skysčių kiekį, tačiau šios priemonės turėtų būti tik laikinos iki apsilankymo pas gydytoją.
