Kiekvieno verslo augimo istorijoje ateina momentas, kai finansinė apskaita tampa sudėtingesnė, o mokestinė našta – didesnė. Vienas iš reikšmingiausių slenksčių, kurį peržengus keičiasi žaidimo taisyklės, yra tapimas Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju. Nors daugeliui smulkiųjų verslininkų ar individualia veikla besiverčiančių asmenų PVM registracija asocijuojasi su papildoma biurokratija ir padidėjusia kaina galutiniam vartotojui, tai taip pat yra signalas, kad verslas plečiasi ir generuoja solidžias pajamas. Tačiau būtent šiame etape padaroma daugiausia klaidų: vieni užsiregistruoja per vėlai ir gauna baudas, kiti – per anksti ir praranda konkurencinį pranašumą, o treti tiesiog nesupranta sudėtingų „slenkančių metų“ skaičiavimo principų.
Pagrindinė taisyklė: 45 000 eurų riba ir slenkantis laikotarpis
Lietuvos Respublikos PVM įstatymas numato konkretų finansinį rodiklį, kurį pasiekus verslo subjektas (tiek įmonė, tiek fizinis asmuo) privalo registruotis PVM mokėtoju. Ši riba yra 45 000 eurų atlygio už šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma. Nors skaičius atrodo paprastas, didžiausia painiava kyla dėl laikotarpio, per kurį ši suma susidaro.
Esminė klaida, kurią daro pradedantieji verslininkai, yra manymas, kad apyvarta skaičiuojama kalendoriniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.). Įstatymas numato visai kitokią logiką – paskutinių 12 mėnesių taisyklę. Tai reiškia, kad kiekvieną mėnesį turite įvertinti savo pajamas ne tik už einamąjį mėnesį, bet ir už praėjusius 11 mėnesių.
Pavyzdžiui, jei dabar yra spalis, privalote susumuoti visas apmokestinamas pajamas nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. iki šių metų spalio pabaigos. Jei ši suma viršija 45 000 eurų, privalote pateikti prašymą registruotis PVM mokėtoju. Svarbu pabrėžti, kad prievolė registruotis atsiranda tą mėnesį, kurį riba buvo viršyta, ir tai būtina padaryti nedelsiant.
Kada prievolė atsiranda nesiekus apyvartos ribos?
Apyvartos riba nėra vienintelis kriterijus. Egzistuoja specifinės situacijos, kai PVM mokėtoju tapti privaloma (arba bent jau privaloma mokėti PVM) net ir neuždirbus nė vieno euro pajamų. Tai dažniausiai susiję su tarptautine prekyba ir paslaugų pirkimu iš užsienio.
Prekių įsigijimas iš kitų ES valstybių
Jeigu jūsų verslas perka prekes iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių (pvz., Lenkijos, Vokietijos) ir šių įsigijimų vertė per kalendorinius metus viršija 14 000 eurų, atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju. Svarbu atkreipti dėmesį, kad čia, skirtingai nei pajamų atveju, skaičiuojami kalendoriniai metai.
Paslaugų pirkimas iš užsienio (Google, Facebook, LinkedIn)
Tai yra viena dažniausiai pasitaikančių situacijų šiuolaikiniame skaitmeniniame versle. Jei perkate paslaugas iš užsienio apmokestinamųjų asmenų, kurių teikimo vieta laikoma Lietuva (pvz., reklama „Facebook“ ar „Google“ platformose, serverių nuoma, programinė įranga), privalote apskaičiuoti ir sumokėti pardavimo PVM Lietuvoje.
Tokiu atveju dažnai nereikia tapti „pilnu“ PVM mokėtoju, tačiau būtina užsiregistruoti PVM mokėtoju tik paslaugų įsigijimui (dažnai vadinama „daliniu“ PVM mokėtoju). Tai aktualu net ir tiems, kurie verčiasi individualia veikla ir generuoja labai mažas pajamas, bet aktyviai reklamuojasi socialiniuose tinkluose pirkdami reklamą iš užsienio tiekėjų.
Savanoriška registracija: kodėl verta tai daryti anksčiau?
Nors dauguma verslų vengia PVM statuso kiek įmanoma ilgiau, egzistuoja svarių priežasčių, kodėl verta registruotis savanoriškai, nelaukiant, kol bus pasiekta 45 000 eurų riba.
- PVM atskaita (grąžinimas): Jei planuojate dideles investicijas (pvz., perkate brangią įrangą, transporto priemones, nekilnojamąjį turtą komercinei veiklai), tapę PVM mokėtoju galite susigrąžinti pirkimo PVM. Tai faktiškai sumažina investicijų kaštus 21 procentu.
- Klientų struktūra: Jei jūsų pagrindiniai klientai yra kiti PVM mokėtojai (B2B sektorius), jiems nebus skirtumo, ar jūsų kaina yra su PVM, ar be, nes jie tą PVM galės įtraukti į atskaitą. Tokiu atveju PVM mokėtojo statusas suteikia solidumo ir leidžia naudotis atskaitos privalumais neprarandant konkurencingumo.
- Eksportas: Jei jūsų prekės ar paslaugos skirtos užsienio rinkoms (0% PVM tarifas), registracija leidžia susigrąžinti Lietuvoje sumokėtą pirkimo PVM, nes pardavimo PVM realiai nemokate.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nuolat vykdo stebėseną, o automatinės duomenų analizės sistemos greitai identifikuoja neatitikimus. Štai klaidos, kurios verslininkams kainuoja brangiausiai:
1. Verslo skaidymas („susiję asmenys“)
Norėdami išvengti PVM mokėtojo statuso, kai kurie verslininkai bando dirbtinai skaidyti veiklas: įkuria kelias įmones arba dalį pajamų „perrašo“ šeimos narių individualioms veikloms. VMI taiko „susijusių asmenų“ taisyklę. Jei nustatoma, kad kelios įmonės ar asmenys yra valdomi tų pačių žmonių, vykdo tą pačią veiklą ir veikia tose pačiose patalpose, jų apyvartos gali būti sumuojamos. Jei bendra suma viršija 45 000 eurų, visi subjektai pripažįstami PVM mokėtojais, o PVM priskaičiuojamas atgaline data.
2. Pavėluota registracija
Jei 45 000 eurų ribą viršijote, pavyzdžiui, birželio mėnesį, bet susigriebėte tik rugsėjį, pasekmės bus skaudžios. Už visą laikotarpį, kai privalėjote būti mokėtoju, bet nebuvote, turėsite sumokėti pardavimo PVM iš savo kišenės (nuo gautų pajamų), tačiau negalėsite atskaityti pirkimo PVM už tą patį laikotarpį. Be to, bus skaičiuojami delspinigiai.
3. Netinkamas PVM sąskaitų faktūrų išrašymas
Tapus PVM mokėtoju, keičiasi dokumentų reikalavimai. Privalote išrašyti PVM sąskaitas faktūras, kuriose turi būti nurodyti visi rekvizitai, PVM tarifas ir suma. Dažna klaida – naudojami seni šablonai be PVM kodo ar išskirto mokesčio, kas sukelia problemų klientams ir apskaitos netikslumų.
Registracijos procesas: žingsniai ir terminai
PVM mokėtoju registruojamasi elektroniniu būdu per „Mano VMI“ sistemą. Pagrindinė forma, kurią reikia užpildyti – FR0388.
Procesas paprastai atrodo taip:
- Identifikuojate, kad priartėjote prie ribos arba norite registruotis savanoriškai.
- Prisijungiate prie „Mano VMI“ ir užpildote formą FR0388.
- Jei registruojatės privalomai dėl viršytos ribos, prašymą reikia pateikti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po to, kai apyvarta viršijo ribą.
- VMI išnagrinėja prašymą (dažniausiai tai užtrunka keletą dienų, nors įstatymas numato ilgesnius terminus papildomiems patikrinimams).
- Gaunate PVM mokėtojo kodą ir nuo tos dienos visoms savo prekėms bei paslaugoms privalote taikyti PVM.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar 45 000 eurų riba taikoma kiekvienai individualiai veiklai atskirai?
Ne. Jei tas pats fizinis asmuo vykdo kelias skirtingas individualias veiklas (pvz., programavimą ir butų nuomą), visų veiklų pajamos yra sumuojamos. Jei bendra suma viršija ribą, asmuo tampa PVM mokėtoju visoms savo veikloms.
Ar galiu išsiregistruoti iš PVM mokėtojų?
Taip, jei jūsų apyvarta per paskutinius 12 mėnesių nukrito žemiau 45 000 eurų ribos, galite teikti prašymą išregistruoti. Tačiau atminkite: jei išsiregistruosite, gali tekti grąžinti į biudžetą dalį anksčiau atskaityto PVM už ilgalaikį turtą (pvz., automobilį ar įrangą), kurio PVM tikslinimo laikotarpis dar nepasibaigęs.
Ką daryti, jei prekiauju tik su užsieniu (eksportuoju)?
Jei visos jūsų pajamos gaunamos iš prekių tiekimo į kitas ES šalis ar eksporto į trečiąsias šalis, PVM tarifas dažniausiai yra 0%. Tačiau pasiekus 45 000 eurų ribą, registruotis PVM mokėtoju vis tiek privaloma, nors realiai mokėtino PVM į biudžetą neatsiras (o dažnu atveju susidarys grąžintinas PVM iš pirkimų).
Ar gautos subsidijos ir dotacijos įskaičiuojamos į 45 000 eurų ribą?
Tai priklauso nuo subsidijos pobūdžio. Jei subsidija yra susijusi su prekės ar paslaugos kaina (padengia kainos dalį), ji įtraukiama į apyvartą. Jei tai bendro pobūdžio finansavimas veiklos sąnaudoms dengti, į PVM apyvartą ji dažniausiai neįtraukiama. Visada rekomenduojama pasikonsultuoti su buhalteriu dėl konkrečios paramos.
Kainodaros strategija ir pinigų srautų valdymas
Tapimas PVM mokėtoju yra ne tik buhalterinis veiksmas, bet ir strateginis verslo lūžis, reikalaujantis peržiūrėti savo kainodarą. Jei jūsų klientai yra galutiniai vartotojai (fiziniai asmenys), tapus PVM mokėtoju, jūsų paslaugos ar prekės jiems pabrangs 21%, nebent nuspręsite šią naštą prisiimti patys, mažindami savo pelno maržą.
Pavyzdžiui, jei kirpykloje paslauga kainavo 20 eurų, tapus PVM mokėtoju, norėdami gauti tas pačias pajamas, turėtumėte kainą kelti iki 24,20 euro. Rinkoje tai gali būti skausminga. Todėl verslininkai dažnai renkasi tarpinį variantą – šiek tiek didina kainą klientui ir šiek tiek mažina savo maržą.
Kita vertus, PVM mokėtojo statusas reikalauja griežtesnės pinigų srautų disciplinos. PVM, kurį gaunate iš klientų, nėra jūsų pinigai – tai valstybės lėšos, kurias laikinai administruojate. Išleidus šiuos pinigus apyvartinėms reikmėms, mėnesio pabaigoje gali kilti rimtų problemų atsiskaitant su VMI. Rekomenduojama turėti atskirą sąskaitą arba griežtai sekti kaupiamą mokėtiną PVM sumą, kad mokesčių mokėjimo dieną netektų ieškoti papildomo finansavimo. Teisingas pasiruošimas šiam etapui leidžia verslui augti tvariai, išvengiant finansinio streso ir nemalonių staigmenų iš mokesčių administratoriaus.
