Mažoji bendrija jau kelerius metus išlieka vienu populiariausių pasirinkimų Lietuvoje, kai kalba pasisuka apie nuosavą verslą. Skamba patraukliai: mažiau biurokratijos, paprastesnis valdymas, lankstesnė struktūra nei UAB. Tačiau praktikoje MB nėra stebuklingas sprendimas visiems. Vieniems tai tampa puikiu startu, kitiems – greitu nusivylimu, kai paaiškėja, kad forma pasirinkta ne pagal poreikius.
Todėl prieš pradedant verta sau atsakyti į paprastą klausimą: kada MB iš tikrųjų apsimoka, o kada geriau ieškoti kito kelio?
Kada MB yra geras sprendimas?
MB dažniausiai pasiteisina tada, kai verslas pradedamas mažais mastais, o steigėjas nori veikti savarankiškai arba su keliais partneriais. Tai ypač patogu paslaugų sektoriuje: konsultacijos, kūrybinė veikla, IT paslaugos, smulkūs projektai.
Vienas didžiausių MB privalumų – lankstumas. Nereikia įstatinio kapitalo, o sprendimų priėmimas paprastesnis nei UAB. Tai leidžia greičiau startuoti ir mažiau įsipareigoti iš anksto.
MB dažnai apsimoka, kai:
- veiklą pradeda vienas ar keli žmonės
- nereikia didelių investicijų ar kredito iš banko
- planuojama dirbti su paslaugomis, o ne prekyba ar gamyba
- norisi paprastesnio valdymo modelio
- pajamos pradžioje nėra labai didelės, bet stabilios
Tokiu atveju MB gali būti puikus būdas legaliai ir tvarkingai pradėti veiklą, augti palaipsniui ir neapsikrauti sudėtingomis struktūromis.
Kada MB gali tapti klaida?
Nors MB turi daug pliusų, yra situacijų, kai ši forma gali sukelti daugiau problemų nei naudos.
Pirmiausia – kai planuojama greita plėtra, investuotojų pritraukimas ar banko finansavimas. UAB tokiais atvejais dažnai atrodo patikimiau, o MB struktūra ne visada patogi didesniems verslo planams.
Taip pat verta pagalvoti, jei veikla susijusi su didelėmis apyvartomis ar darbuotojų komanda. MB narių išmokos ir mokestinė sistema kartais tampa sudėtingesnė nei atrodo pradžioje.
MB gali būti ne pats geriausias pasirinkimas, jei:
- planuojama ieškoti investuotojų
- reikės banko paskolos ar rimto finansavimo
- veikla bus rizikinga ir reikės aiškesnio atsakomybės atskyrimo
- verslas orientuotas į didelę prekybos apyvartą
- steigėjai nėra tikri dėl mokestinių niuansų
Kai kurie žmonės MB steigia impulsyviai, manydami, kad tai „paprasčiausia“, bet po kelių mėnesių supranta, kad forma neatitinka realių poreikių.
Kodėl daug kas stringa jau pačioje pradžioje?
Dažniausia klaida – steigti įmonę neįvertinus viso paveikslo: mokesčių, atsakomybės, veiklos pobūdžio ir ateities planų. Dokumentų užpildymas yra tik maža dalis. Kur kas svarbiau suprasti, kaip įmonė veiks po steigimo.
Būtent todėl vis daugiau žmonių renkasi steigimą su specialistais, kurie ne tik sutvarko formalumus, bet ir padeda išsirinkti tinkamiausią kelią. Tokias paslaugas siūlo buhalterinės apskaitos įmonės, kur mb steigimas apima visą procesą nuo konsultacijos iki dokumentų paruošimo ir registravimo.
Tai ypač aktualu tiems, kurie nori pradėti greitai, bet tvarkingai, be klaidų, kurios vėliau gali kainuoti brangiai.
Ką verta apsvarstyti prieš priimant sprendimą?
Prieš steigiant MB verta atsakyti sau į kelis klausimus:
- Ar tai bus papildoma veikla ar pagrindinis verslas?
- Ar planuoju augti ir samdyti žmones?
- Ar reikės investicijų ar paskolos?
- Ar suprantu, kaip bus mokami mokesčiai ir išsiimamos lėšos?
- Ar turiu partnerį, kuris padės susitvarkyti teisinius ir finansinius klausimus?
Steigimas yra tik pradžia. Tikras darbas prasideda tada, kai reikia tvarkyti apskaitą, planuoti pajamas, deklaruoti mokesčius ir auginti veiklą.
Kada geriau net nepradėti?
Skamba griežtai, bet kartais geriausias sprendimas – sustoti laiku. Jei verslo idėja nėra aiški, jei nėra plano, kaip bus uždirbama, arba jei steigimas daromas tik dėl „bandymo“, MB gali tapti papildoma našta.
Įmonė – tai atsakomybė. Net jei veiklos nevykdysite, reikės teikti deklaracijas, sekti prievoles, tvarkyti dokumentus. Todėl pradėti verta tik tada, kai yra aiškus tikslas ir pasiruošimas.
Mažoji bendrija gali būti puikus startas, bet tik tada, kai ji pasirenkama sąmoningai, o ne kaip greitas sprendimas „tiesiog turėti įmonę“.
