Daugelis darbuotojų, planuodami savo kasmetines atostogas, dažniausiai atsižvelgia į du pagrindinius kriterijus: norimą metų laiką ir galimybę suderinti poilsį su šeimos nariais ar draugais. Tačiau egzistuoja ir trečiasis, ne ką mažiau svarbus aspektas, apie kurį dažnai pamirštama arba tiesiog nežinoma – tai finansinė atostogų išraiška. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad fiksuotą atlyginimą gaunantis darbuotojas turėtų gauti tą pačią sumą nepriklausomai nuo to, kada ilsisi, realybė yra kiek kitokia. Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo metodikos ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) svyravimų, atostogos vieną mėnesį gali būti finansiškai naudingesnės nei kitą. Pasirinkus „teisingą“ mėnesį, galima ne tik kokybiškai pailsėti, bet ir gauti didesnes pajamas nei įprastą darbo mėnesį, o pasirinkus netinkamą laikotarpį – nemaloniai nustebti pamačius mažesnį algalapį.
Kaip veikia atostoginių skaičiavimo mechanizmas?
Norint suprasti, kada atostogauti apsimoka labiausiai, pirmiausia būtina išsiaiškinti, kaip buhalterijoje yra skaičiuojami atostoginiai. Pagrindinė taisyklė yra gana paprasta, tačiau turi niuansų: atostoginiai mokami ne pagal jūsų nustatytą mėnesinį atlyginimą, bet pagal vidutinį darbo užmokestį (VDU).
VDU yra apskaičiuojamas remiantis trimis paskutiniais kalendoriniais mėnesiais, ėjusiais prieš atostogų pradžios mėnesį. Skaičiuojant vidurkį, sumuojamos visos per tuos tris mėnesius priskaičiuotos darbo užmokesčio sumos (įskaitant priedus, priemokas už viršvalandžius, darbą naktį ar švenčių dienomis) ir dalijamos iš faktiškai dirbtų dienų (arba valandų, jei taikoma suminė darbo laiko apskaita) skaičiaus per tą patį laikotarpį.
Gautas vienos dienos vidutinis įkainis vėliau dauginamas iš darbo dienų skaičiaus, kurį darbuotojas praleis atostogaudamas. Svarbu pabrėžti, kad apmokamos yra tik tos atostogų dienos, kurios pagal grafiką būtų buvusios darbo dienos. Savaitgaliai ir švenčių dienos, patenkančios į atostogų laikotarpį, nėra apmokamos (išskyrus retas išimtis, numatytas kolektyvinėse sutartyse), tačiau šventinės dienos „neišnaudoja“ kasmetinių atostogų dienų limito.
Kodėl darbo dienų skaičius mėnesyje yra lemiamas veiksnys?
Tai yra pati svarbiausia dalis, kurią supratus galima lengvai planuoti finansiškai naudingas atostogas. Esmė slypi matematiniame santykyje tarp jūsų fiksuoto atlyginimo ir darbo dienų skaičiaus konkrečiame mėnesyje.
Kai dirbate pilną mėnesį, gaunate savo sutartą fiksuotą atlyginimą, nesvarbu, ar tą mėnesį yra 19 darbo dienų, ar 22. Tačiau „vienos darbo dienos kaina“ šiuose mėnesiuose skiriasi:
- Mėnesį, kuriame yra mažai darbo dienų (pvz., 19), jūsų darbo diena yra „brangi“. Jūs gaunate tą patį atlyginimą už mažiau darbo.
- Mėnesį, kuriame yra daug darbo dienų (pvz., 22 ar 23), jūsų darbo diena tampa „pigesnė“, nes už tą patį atlyginimą turite dirbti daugiau dienų.
Tuo tarpu atostoginiai mokami pagal jūsų trijų mėnesių vidurkį (VDU), kuris yra santykinai stabilus dydis. Finansinė sėkmė arba praradimas priklauso nuo to, ar jūsų VDU yra didesnis, ar mažesnis už to mėnesio, kurį atostogaujate, darbo dienos vertę.
Taisyklė paprasta: Finansiškai labiausiai apsimoka atostogauti tais mėnesiais, kurie turi daugiausiai darbo dienų. Kodėl? Nes tokiu atveju jūs atostogų metu gaunate VDU (kuris dažnai būna didesnis nei „pigios“ to ilgo mėnesio darbo dienos vertė), o už likusias dirbtas dienas gaunate atlyginimą. Jei atostogaujate mėnesį, kuriame mažai darbo dienų, jūs prarandate „brangias“ darbo dienas, o vietoje jų gaunate standartinį VDU, todėl galutinė mėnesio pajamų suma gali būti mažesnė.
Praktinis pavyzdys: skaičiai nemeluoja
Kad būtų lengviau įsivaizduoti, panagrinėkime konkretų pavyzdį. Tarkime, darbuotojo atlyginimas „ant popieriaus“ yra 2000 Eur, ir jis nekito pastaruosius mėnesius. Jo vienos dienos VDU yra maždaug 95 Eur (2000 Eur / 21 d.d. vidurkis).
Scenarijus A (Nuostolingas): Darbuotojas atostogauja vasarį, kuriame, tarkime, yra tik 19 darbo dienų.
Šį mėnesį viena darbo diena verta: 2000 / 19 = 105,26 Eur.
Jei darbuotojas išeina atostogų, jam už dieną mokamas VDU – apie 95 Eur.
Kiekvieną atostogų dieną jis praranda skirtumą tarp 105,26 Eur ir 95 Eur. Atostogaujant visą mėnesį, praradimas gali būti juntamas.
Scenarijus B (Pelningas): Darbuotojas atostogauja rugpjūtį, kuriame yra 22 darbo dienos.
Šį mėnesį viena darbo diena verta: 2000 / 22 = 90,90 Eur.
Atostogų metu jam mokamas tas pats VDU – apie 95 Eur.
Šiuo atveju už kiekvieną atostogų dieną darbuotojas gauna daugiau nei gautų, jei tą dieną dirbtų (95 Eur vs 90,90 Eur).
Premijų ir priedų įtaka: kaip padidinti atostoginius
Dar vienas būdas „neprarasti pinigų“ ir netgi uždirbti daugiau – strategiškai išnaudoti gaunamas premijas. Kaip minėta anksčiau, VDU skaičiuojamas pagal paskutinių trijų mėnesių pajamas. Į šias pajamas įskaitomos ne tik bazinis atlyginimas, bet ir periodinės premijos (mėnesinės, ketvirtinės).
Jeigu žinote, kad tam tikrą mėnesį gausite solidžią ketvirtinę ar metinę premiją, planuokite atostogas iškart po šio išmokėjimo, per ateinančius tris mėnesius. Premija pakels jūsų vidutinį dienos įkainį.
Pavyzdžiui, jei kovo mėnesį gavote metinę premiją, jūsų balandžio, gegužės ir birželio mėnesių VDU bus žymiai didesnis nei įprastai. Tai idealus laikas atostogoms, nes atostoginiai bus skaičiuojami taikant padidintą koeficientą. Jei atostogas atidėsite liepai, kovo mėnesio premija į skaičiavimą nebepateks (nes liepos atostoginiams imami balandžio, gegužės ir birželio duomenys) ir atostoginiai vėl sumažės iki standartinio lygio.
Kaip protingai išnaudoti šventines dienas
Pinigai yra svarbu, bet atostogų trukmė – taip pat. Norint maksimaliai prailginti poilsį neišnaudojant daug sukauptų atostogų dienų, verta pasinaudoti vadinamaisiais „tiltais“ arba atostogauti aplink valstybines šventes.
Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą, šventinės dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos ir nėra apmokamos, tačiau jos pratęsia atostogas. Tai reiškia, kad jei parašote prašymą atostogauti 5 kalendorines dienas (nuo pirmadienio iki penktadienio), o į tą savaitę įkrenta viena šventinė diena (pvz., Žolinė ar Liepos 6-oji), jums bus nuskaičiuotos tik 4 kasmetinių atostogų dienos, o ilsėsitės visą savaitę.
Tai ypač aktualu planuojant atostogas per Kalėdas, Velykas ar Jonines. Pavyzdžiui, jei šventinė diena yra ketvirtadienis, pasiėmę atostogas penktadienį, turėsite 4 laisvas dienas iš eilės, išnaudoję tik 1 atostogų dieną. Finansine prasme tai neutralu (už šventinę dieną atostoginiai nemokami), tačiau laiko prasme – tai didžiulis laimėjimas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Norėdami suteikti kuo daugiau aiškumo, pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie atostoginių mokėjimą ir planavimą.
Kada turi būti išmokėti atostoginiai?
Pagal Darbo kodeksą, atostoginiai turi būti išmokėti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš atostogų pradžią. Tačiau darbuotojas gali pateikti prašymą atostoginius išmokėti kartu su įprastu darbo užmokesčiu. Tai patogu tiems, kurie nori išlaikyti reguliarų pajamų srautą ir neišleisti visų pinigų atostogų metu.
Ar susirgsiu atostogų metu, ar prarasiu atostogų dienas?
Ne, neprarasite. Jei atostogų metu susergate ir turite oficialų nedarbingumo pažymėjimą, jūsų kasmetinės atostogos yra perkeliamos į kitą laiką (pratęsiamos po ligos arba nukeliamos vėlesniam laikui). Už ligos dienas mokama ligos išmoka, o nepanaudotos atostogų dienos ir joms skirti atostoginiai perskaičiuojami arba perkeliami.
Ar galiu gauti piniginę kompensaciją vietoj atostogų?
Dirbant įmonėje – ne. Kasmetinės atostogos yra skirtos darbuotojo poilsiui ir darbingumui atkurti, todėl jų keisti pinigais negalima. Piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokama tik vienu atveju – nutraukiant darbo sutartį (atleidžiant iš darbo). Tuomet darbdavys privalo atsiskaityti už visas sukauptas ir nepanaudotas atostogų dienas.
Kas nutinka, jei VDU yra mažesnis nei minimali mėnesinė alga (MMA)?
Tokiu atveju atostoginiai negali būti mažesni nei skaičiuojami pagal einamojo mėnesio minimalią mėnesinę algą. Tai apsaugo mažiausiai uždirbančius darbuotojus nuo pajamų sumažėjimo atostogų metu.
Ar atostoginiai kaupiasi, jei esu vaiko priežiūros atostogose?
Ne, būnant vaiko priežiūros atostogose, kasmetinės atostogos nesikaupia. Jos kaupiasi tik nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei tėvystės atostogų (mėnesio trukmės atostogos tėčiui po vaiko gimimo) metu.
Strateginis atostogų grafiko derinimas
Apibendrinant visą informaciją, tampa aišku, kad atostogų planavimas yra ne tik lagaminų krovimas, bet ir nedidelis buhalterinis strateginis žaidimas. Norėdami gauti maksimalią finansinę naudą, turėtumėte kiekvienų metų pradžioje peržvelgti kalendorių ir pasižymėti mėnesius, kuriuose yra daugiausiai darbo dienų (paprastai tai būna mėnesiai be valstybinių švenčių arba su 23 darbo dienomis). Būtent šiais laikotarpiais jūsų atostogų diena bus vertingiausia.
Taip pat verta nuolat stebėti savo atlyginimo pokyčius. Jei neseniai gavote atlyginimo pakėlimą, atostogauti iškart kitą mėnesį finansiškai neapsimoka, nes VDU vis dar bus „tempiamas žemyn“ senojo, mažesnio atlyginimo. Tokiu atveju geriau palaukti tris mėnesius, kol naujas didesnis atlyginimas visiškai suformuos naują, aukštesnį VDU vidurkį. Ir atvirkščiai – jei jūsų krūvis ir pajamos sumažėjo, skubėkite atostogauti kuo greičiau, kol VDU vis dar skaičiuojamas pagal senus, geresnius duomenis.
Planuokite protingai: derinkite poilsį su „ilgais“ darbo mėnesiais, pasinaudokite premijų laikotarpiais ir nepamirškite, kad gerai pailsėjęs darbuotojas yra ne tik laimingesnis, bet šiuo atveju – ir turtingesnis.
