Virusiniai bėrimai šį sezoną tapo dažnesni dėl išaugusio įvairių kvėpavimo takų infekcijų, gripo bei kitų virusinių ligų paplitimo. Daugeliui žmonių virusinis bėrimas kelia nerimą, nes jis gali būti tiek lengvo, tiek rimtesnio susirgimo požymis. Suprasti, kaip tokie bėrimai atsiranda, kaip juos atpažinti ir kada kreiptis į gydytoją, gali padėti greičiau imtis tinkamų veiksmų ir apsaugoti save bei artimuosius.
Kas yra virusinis bėrimas ir kodėl jis atsiranda?
Virusinis bėrimas – tai odos reakcija, atsirandanti dėl organizmo imuninio atsako į virusą. Kai kuriuos virusus organizmas atpažįsta kaip pavojų ir stengiasi kovoti su jais, o šio proceso metu gali išsiskirti medžiagos, sukeliančios odos pokyčius. Bėrimas gali būti vienas pirmųjų simptomų arba atsirasti vėliau, kai liga jau pažengusi.
Dažniausi virusai, susiję su bėrimais:
- Gripo virusai ir paragripas
- Adenovirusai
- Enterovirusai
- Herpes virusai
- Vėjaraupių virusas
- Raudonukės ir tymais sukeliantys virusai
Kaip atrodo virusinis bėrimas?
Bėrimo išvaizda gali skirtis priklausomai nuo viruso tipo, imuninės sistemos būklės ir individualių odos savybių. Vis dėlto yra tam tikrų bendrų požymių, būdingų daugeliui virusinių bėrimų.
Dažniausi požymiai:
- Smulkūs, rausvi ar raudoni taškeliai
- Pleiskanoti ar šiurkštūs odos plotai
- Dilgėlinę primenančios dėmės
- Niežėjimas arba deginimas, bet ne visuomet
- Bėrimas simetriškai pasiskirstęs ant liemens, rankų ar kojų
Kai kurie virusai, pavyzdžiui, vėjaraupiai ar herpes virusai, gali sukelti pūslelines ar skysčio pripildytas pūsleles. Tuo tarpu tymų ar raudonukės bėrimai dažniausiai prasideda ant veido ir plinta žemyn.
Simptomai, kurie gali lydėti virusinį bėrimą
Virusinis bėrimas retai pasireiškia vienas. Dažniausiai jam būdingi ir kiti bendrieji infekcijos simptomai. Pastebėjus jų derinį, gali būti lengviau įtarti, kad bėrimą sukėlė virusas.
- Karščiavimas
- Galvos skausmas
- Raumenų skausmai
- Nusilpimas, bendras negalavimas
- Gerklės skausmas
- Viršutinių kvėpavimo takų simptomai (čiaudulys, kosulys, sloga)
Vaikams virusiniai bėrimai būna dažnesni ir gali pasireikšti ryškiau. Tėvams svarbu stebėti, ar kartu neatsiranda kvėpavimo pasunkėjimas, vangumas ar dehidratacijos požymiai.
Kaip atskirti virusinį bėrimą nuo alerginio ar bakterinio?
Ne visada paprasta iš karto nustatyti bėrimo kilmę, tačiau tam tikri požymiai gali padėti.
Alerginis bėrimas dažniausiai:
- Atsiranda staiga
- Labai niežti
- Plinta greitai
- Gali būti susijęs su nauju maistu, vaistais ar kosmetika
Bakterinis bėrimas neretai:
- Gali tapti pūlingas
- Pažeisti gilesnius odos sluoksnius
- Sukelti karščiavimą ir stiprų skausmą bėrimo vietoje
Virusiniai bėrimai dažniausiai:
- Atsiranda palaipsniui
- Prasideda kartu su peršalimo ar kitais simptomais
- Nėra stipriai skausmingi
- Išnyksta per kelias dienas ar savaites be specifinio gydymo
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma virusinių bėrimų nėra pavojingi, tam tikrais atvejais reikalinga profesionali konsultacija. Kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jei:
- Bėrimas labai greitai plinta
- Atsiranda aukštas karščiavimas, kuris nepraeina
- Bėrimas tampa skausmingas ar pūliuoja
- Atsiranda kvėpavimo sutrikimų
- Vaikas tampa mieguistas, vangus ar atsisako gerti
- Bėrimas atsiranda po naujo vaisto vartojimo
Diagnozei patikslinti gali būti atliekami kraujo tyrimai arba virusologiniai tyrimai, tačiau dažniausiai gydytojas bėrimą gali atpažinti vizualiai.
Kaip prižiūrėti odą sergant virusiniu bėrimu?
Tinkama odos priežiūra padeda sumažinti diskomfortą ir pagreitina gijimą. Svarbiausia – neperkrauti odos nereikalingomis priemonėmis ir vengti dirginančių medžiagų.
Rekomendacijos:
- Naudoti švelnius, kvapiklių neturinčius drėkiklius
- Vengti karštų vonių ir dušų
- Nesikasyti ir nestimuliuoti bėrimo vietų
- Dėvėti laisvus, natūralaus pluošto drabužius
- Gerti pakankamai skysčių
- Leisti odai „kvėpuoti“ ir vengti sunkios kosmetikos
Niežėjimą gali sumažinti antihistamininiai vaistai arba gydytojo rekomenduojami tepalai. Jei bėrimas yra susijęs su konkrečia liga, pavyzdžiui, herpes virusu, gali būti skiriami antivirusiniai vaistai.
Virusinių bėrimų prevencija
Nors neįmanoma visiškai apsisaugoti nuo visų virusų, tam tikri įpročiai padeda sumažinti užsikrėtimo riziką.
- Plauti rankas dažnai ir tinkamai
- Vengti kontakto su sergančiais asmenimis
- Stiprinti imunitetą sveika mityba ir pakankamu miegu
- Skiepytis nuo tymų, raudonukės, vėjaraupių ir kitų ligų
- Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo
Šios priemonės ypač aktualios šaltuoju sezonu, kai virusai plinta intensyviau.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar virusinis bėrimas visada niežti?
Ne, ne visi virusiniai bėrimai sukelia niežėjimą. Kai kurie būna visiškai neskausmingi, nors vizualiai atrodo ryškūs.
Ar galiu eiti į darbą, jei turiu virusinį bėrimą?
Jei bėrimas susijęs su užkrečiama liga (pvz., vėjaraupiais ar tymais), reikėtų likti namuose. Dėl kitų virusų sprendimą geriausia priimti pagal bendrą savijautą ir gydytojo rekomendacijas.
Kiek laiko užtrunka, kol virusinis bėrimas išnyksta?
Paprastai virusiniai bėrimai išnyksta per 3–14 dienų. Kai kuriems žmonėms gijimas gali užtrukti ilgiau.
Ar bėrimą galima gydyti antibiotikais?
Ne, antibiotikai veikia tik bakterijas. Virusams jie neveiksmingi, todėl skiriami tik tuo atveju, jei prisideda bakterinė infekcija.
Ar įmanoma užsikrėsti bėrimu nuo kito žmogaus?
Pats bėrimas neužkrečia, tačiau virusas, kuris jį sukėlė, gali lengvai plisti oro lašeliniu būdu ar kontaktu.
Praktiniai patarimai šiam sezonui
Dabartinis sezonas pasižymi didesniu virusinių infekcijų skaičiumi, todėl pravartu atkreipti dėmesį į pirmuosius simptomus ir tinkamai reaguoti. Stebėkite savo savijautą, venkite savigydos antibiotikais ir, jei kyla neaiškumų dėl bėrimo kilmės, pasitarkite su sveikatos specialistu. Atsakinga priežiūra ir tinkamos higienos praktikos padės greičiau pasveikti ir apsaugoti aplinkinius.
