Žemas diastolinis kraujospūdis – dažnai nepastebimas, bet itin svarbus sveikatos rodiklis, galintis daug pasakyti apie širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Daugelis žmonių daugiau dėmesio skiria tik sistoliniam spaudimui, tačiau diastolinis rodiklis gali būti ne mažiau svarbus, ypač vertinant širdies raumens aprūpinimą krauju ir bendrą organizmo stabilumą. Suprasti, kodėl diastolinis spaudimas krenta ir kada tai yra pavojinga, padeda tiek laiku pastebėti sveikatos sutrikimus, tiek išvengti rimtų komplikacijų.
Ką reiškia diastolinis kraujospūdis?
Diastolinis spaudimas – tai žemiausias kraujospūdžio rodmuo, matuojamas širdžiai atsipalaidavus tarp susitraukimų. Kitaip tariant, jis parodo slėgį arterijose ramybės metu. Normalus diastolinis spaudimas laikomas 60–80 mmHg intervale. Vertė, mažesnė nei 60 mmHg, vadinama žemu diastoliniu spaudimu arba diastoline hipotenzija.
Nors nedideli nukrypimai gali būti fiziologiniai ir nekenksmingi, nuolatiniai žemi rodikliai gali signalizuoti apie rimtesnius sutrikimus, kuriems būtina dėmesio.
Galimos žemo diastolinio spaudimo priežastys
Šį rodiklį gali lemti daugybė veiksnių – nuo visiškai nekenksmingų iki reikalaujančių skubios medicininės pagalbos. Dažniausios priežastys:
- Dehidratacija – skysčių stoka sumažina kraujo tūrį, todėl spaudimas krenta.
- Endokrininiai sutrikimai – skydliaukės nepakankamumas, antinksčių veiklos sutrikimai.
- Širdies vožtuvų problemos – ypač aortos nesandarumas.
- Infekcijos ir sepsis – gali smarkiai sumažinti kraujagyslių tonusą.
- Kraujavimas – vidinis ar išorinis kraujo netekimas mažina kraujospūdį.
- Vaistų poveikis – antihipertenziniai, diuretikai, antidepresantai.
- Nėštumas – hormoniniai pokyčiai kartais mažina diastolinį spaudimą.
Kiekvienu atveju svarbu įvertinti simptomus ir situacijos kontekstą, nes tai padeda nustatyti tikrąją problemos priežastį.
Žemo diastolinio spaudimo simptomai
Nors kai kurie žmonės gali nejausti jokių simptomų, daugeliui žemas diastolinis spaudimas sukelia nepatogumų, galinčių trikdyti kasdienę veiklą. Dažniausi simptomai:
- Galvos svaigimas arba silpnumas.
- Alpimo pojūtis.
- Pablogėjęs dėmesio sutelkimas.
- Širdies plakimo pojūčiai arba padažnėjęs pulsas.
- Nuolatinis nuovargis.
- Regėjimo sutrikimai, pavyzdžiui, „juoduliai prieš akis”.
Šie simptomai gali sustiprėti staiga atsistojus, ilgai stovint arba karštoje aplinkoje.
Kada žemas diastolinis spaudimas pavojingas?
Gydytojai išskiria atvejus, kai diastolinės vertės žemiau normos gali kelti grėsmę sveikatai. Pavojinga, kai:
- Diastolinis spaudimas krenta žemiau 50 mmHg ir būklė kartojasi.
- Atsiranda stiprūs simptomai – alpimas, stiprus silpnumas, krūtinės skausmas.
- Kritimas įvyksta staiga, be aiškios priežasties.
- Žemas rodmuo derinasi su aukštu pulsu.
- Žmogus serga širdies ligomis – koronarinė liga, širdies nepakankamumas.
Esant labai žemam diastoliniam spaudimui, širdies raumuo gali būti nepakankamai aprūpinamas krauju, todėl didėja ritmo sutrikimų ar net infarkto rizika.
Kaip gydytojai nustato priežastį?
Tiksli diagnostika dažnai reikalauja išsamaus ištyrimo. Gydytojai gali rekomenduoti:
- Kraujo tyrimus – nustatyti skysčių balansą, hormonų lygį, kraujo netekimą.
- EKG ir širdies echoskopiją – atmesti struktūrinius širdies sutrikimus.
- Ortostatinio spaudimo matavimą – vertinti spaudimo pokyčius keliantis.
- Vaistų peržiūrą – ieškoti galimų šalutinių poveikių.
- Infekcijų ar uždegimų paiešką.
Tik nustatę priežastį specialistai gali parinkti tinkamą gydymą.
Kaip stabilizuoti žemą diastolinį spaudimą?
Gydymas priklauso nuo priežasties, tačiau yra keletas bendrų rekomendacijų:
- Gerti daugiau vandens ir elektrolitų turinčių gėrimų.
- Vengti staigaus atsistojimo, ypač rytais.
- Valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis.
- Dėvėti kompresines kojines, jei problema susijusi su kraujotaka.
- Pakelti lovos galvūgalį 10–15 centimetrų.
Jei priežastis – vaistai, gydytojas gali koreguoti jų dozę. Jei kaltas skydliaukės nepakankamumas ar kitos ligos, būtinas atitinkamas gydymas.
FAQ – Dažniausiai užduodami klausimai
Ar žemas diastolinis spaudimas yra pavojingesnis nei žemas sistolinis?
Ne visada, tačiau labai žemas diastolinis spaudimas gali rodyti prastą širdies aprūpinimą krauju, todėl kai kuriais atvejais jis laikomas pavojingesniu.
Ar galiu sportuoti, jei mano diastolinis spaudimas žemas?
Lengvas fizinis aktyvumas dažnai naudingas, bet jei jaučiate galvos svaigimą ar silpnumą, rekomenduojama sumažinti intensyvumą ir pasikonsultuoti su gydytoju.
Kokie maisto produktai padeda pakelti diastolinį spaudimą?
Padėti gali sūrūs produktai, skysčiai, baltymų turintis maistas, daržovės ir produktai, skatinantys kraujotaką.
Ar kava gali padidinti diastolinį spaudimą?
Kofeinas gali trumpam pakelti kraujospūdį, tačiau poveikis yra laikinas, o jautriems žmonėms gali sukelti priešingą reakciją.
Kada dėl žemo diastolinio spaudimo būtina kreiptis į gydytoją?
Kai spaudimas nukrenta žemiau 50 mmHg, atsiranda krūtinės skausmas, alpimas, stiprus silpnumas ar įtariama širdies liga.
Ką dar verta žinoti apie diastolinio spaudimo svyravimus?
Žemo diastolinio spaudimo epizodai dažnai praeina savaime, tačiau pakartotiniai ar simptomus sukeliantys rodikliai gali signalizuoti apie organizmo disbalansą. Reguliariai matuojant kraujospūdį ir stebint savo savijautą galima laiku pastebėti pokyčius ir imtis priemonių sveikatai apsaugoti.
